Pagrindo neišmuši!
Šią savaitę minėjome Pasaulinę spaudos dieną, pirmadienį prisiminsime mūsų valstybei itin svarbią datą – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šių progų akivaizdoje svarbu susivokti, kokia žiniasklaida yra dabartinėje vartotojiškoje visuomenėje, dažnai nebesiorientuojančioje, kas yra tikroji žurnalistika.
Diskusija minėtomis temomis vyksta ir tarp pačių žurnalistų, kurių vaidmuo itin sparčiai modernėjančiame pasaulyje iš esmės keičiasi. Ketvirtadienį Vilniuje vykusiame pirmajame Medijų forume BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis atkreipė dėmesį, kad Lietuvai labai reikia pilietinio ir politinio aktyvumo žadintojų, visuomenininkų, politikos aktyvistų, nuomonių lyderių. Tačiau blogai, kai jie į paraštes stumia tokią profesionalią žurnalistiką, kurios pamatas – nešališkumas ir atskaitingumas. Tad galbūt tiesiog verta konstatuoti, kad šiame amžiuje senajai nešališkumą akcentuojančiai žiniasklaidai vietos nebėra? „Tai būtų pavojinga, – komentare savo retorinį klausimą atremia pats V. Beniušis. – Socialinius tinklus išnaudoja ne tik pavergtieji, bet ir galingieji, turintys daugiau išteklių jais manipuliuoti. Tai ypač pasijuto per Brexit’ą ir Donaldo Trumpo iškilimą.“
Kolegos mintis tarsi tiesiai į akį. Dabar socialinių tinklų magija naudojasi ne tik pasaulio galingieji, bet ir kai kurie vietinės reikšmės politikai, kurie, atrodo, gula ir keliasi tik su feisbuku. Mat jame yra visos galimybės nekontroliuojamai nuolat save parodyti itin gražius, protingus, veiklius, nuolat dirbančius, mąstančius apie rajono žmonių gerovę.
Tačiau budrių akių, pastabių ir susivokiančių žmonių, nors ir labai nekritiškoje mūsų visuomenėje, visgi yra ir bus. Štai paskyros „Priekulės keleivis“ įkūrėjas Vidmantas Matutis atkreipia dėmesį, kaip valdžia naudojasi viešąja erdve, kaip jai patogiau. „Tiek Savivaldybės internetinis puslapis, tiek „Facebook“ puslapis turi informuoti žmones apie tai, kokie konkretūs dalykai Savivaldybėje vyksta. Dabar gi ką gauname? Nuolat stovinčių valdininkų bei politikų nuotraukas, pavardes, kad susitikime dalyvavo tas ar kitas. Manau, mažai ką nuveikdami žmonių labui kitiems rinkimams jie ruošiasi nuolat figūruodami nieko nesakančiose statiškose nuotraukose. Ne savo nuotraukas reklaminiais (rinkiminiais) tikslais nuolat dėkite, o iš esmės sakykite žmonėms, ką konkrečiai nuveikėte, ką žmonių labui sutarėte. Kur esmė to, kas vyko viename ar kitame susitikime?“ – vietos valdžios dėmesį atkreipia fotožurnalistas V. Matutis.
Negali sakyti, kad ta valdžia į pastabas nereaguoja. Reaguoja! Dar ir kaip! Tuoj persitvarkyta nestandartiškai ir nestatiškai! Štai Savivaldybėje neseniai vykusiame esą uždarame posėdyje su premjeru S. Skverneliu, žurnalistai nebuvo pageidaujami, bet užtat iš po stalo buvo transliuojama tiesiogiai į feisbuką. Tačiau ši Lietuvoje analogų neturinti negraži afera Savivaldybės skliautuose buvo įvardinta netgi kaip pavyzdinė viešųjų ryšių akcija! O žurnalistams mestas akibrokštas: esą Lietuvoje žiniasklaida papirkinėjama, o štai tik vieno posėdžio kalbėtojo transliacija iš pastalės buvusi labai objektyvi! Tokia pozicija net jau pro ašaras nebejuokinga.
„Be žurnalistų ir redaktorių filtro demagogams lengviau formuoti nuomonę ar skleisti melą. Minios skaitytojų iš jų tiesiogiai sulaukę įdomios ar patinkančios žinios nemato reikalo jos tikrinti. Socialiniai tinklai buvo sukurti sujungti žmones, bet, anot apklausų, daugėja manančių, kad jie dabar daugiau skaldo visuomenę nei ją vienija. Socialiniuose tinkluose emocijos nustelbia faktus, intuicija – kritinį mąstymą. Nepaisant deklaruojamo didesnio dėmesio turinio kontrolei, socialinių tinklų įrašams teisiniai apribojimai realybėje yra mažesni nei žiniasklaidai, ir tuo naudojasi propagandos meistrai“, – pirmajame Medijų forume svarbiomis įžvalgomis dalijosi BNS vyriausiasis redaktorius V. Beniušis.
Pavojų profesionaliai žurnalistikai dabar iš tiesų kaip niekada yra itin daug. Pastaruoju metu politikams susiklostė itin palankus metas manipuliuoti purvasklaidos, kuri, turime pripažinti, visgi realiai egzistuoja, korta. Betgi jokios grėsmės negali išmušti pagrindo iš po mūsų kojų – tai yra objektyvios žurnalistikos siekiamybės.
