Paruodius kieli pasieta etnokultūras siekla sodīgst
„Verkia duonelė tinginio valgoma“, – sāka aukštaite, o truopnus žemaitis riežtu tēp: „Kriuok dounēlė slinki jiedama.“ Kėik truopniu žemaitiu īr Gargždu „Kronta“ progimnazėjuo, nažėnė, bet okatlīvu dalīvautė etnopruojektus, vaidintė žemaitėška ont abeju ronku pėrštu nasoskaitīsi. Kāp etnokultūra ožsėkret ėr vāka, ėr soaugosėje, pasakuojė „Kronta“ bibliuotekėninkė Vitālėjė Valaikė ėr matemātikas ėr fizikas muokītuojė Iluona Tulabienė.
Prasėdiejė nu „Kvėiti“
Konkursus „Atverk tautuos luobīnu gelmės“, „Tramtatulis“, „Jē prakalbietu, daug pasakītu“, pruojektė „Mīliu etno“ ėr kėtus „Kronta“ muokėniu narēk puoniovaliu verstė pasėruodītė. Sosėduomiejėma ognēlė auklietėnems īpūtosi progimnāzėjės bibliuotekėninkė V. Valaikė pėrma pati pajota ton ognēlė. Ka apsėgīvena so šeima Kvėitėnius ėr nuējė ī daržieli ožrašītė vāku, direktuorė Janina Dapkienė paragėna atētė ī folkluora ansambli „Kvėitīs“, katram pati daug mētu šuok ėr dainiou. Kuorėnis dainiavėms Vitalėje dėkte tėka, bet kuora Kvėitėnius nabōva, o apie folkluora, sāka, nagalvuojosi.
„Atejau ī „Kvėiti“ so mintim, ka tik dainiousu, aš – na šuokiejė. Pasėruoda, ansamblie tēp nabūn“, – šīpsuodamuos pėrmojė repeticėjė prisėmėnė Vitālėjė. Kol ana so „Kvėitiu“ repetoudava, nomėi palėkės vīrs so vākas buovīdavuos. Vės tonkiau ėr anėi pradiejė atētė paveizietė, kāp žmuona ėr māma repetou, o po mētu pātis līge so vėsas traukė dainas ėr trepsiejė, kāp rēkiejė. „Matou ketverė so tropėneliu bōva, vo dokrele Nuoje – posontru. Ana mosint pasakītu, kad nu gėmėma šuok ėr dainiou. Abōdu dalīvau konkursus. Perna Mats etnokultūras olimpiaduo Lietovuo laimiejė pėrma vėita“, – vākas džiaugies kvėitėnėškė. Alė ė pati nustēba, ka sūnus sosėduomieje siovėniejėmu krīželiu. Paprāšė māmas paruodītė ėr išmuoka. Ož išsiovėnietus sāva inicialus Vitālėjė sūnu na pakuolėjė, o da papeizavuojė, kad na vėsa daile. Mats – vaikis na palaikis! Išardė ėr ėš nauji išsiovėniejė – daba jau nieks nabiprikėba. „O tumet atkūriev delmuona, sūnus išsiovėniejė, ėr pateikiev respublėkėnem konkursou „Sėdabrėnis vainėkielis“. Ontra vėita abōdu pradžiogėna. Etnokultūra mūsa vākams nasėbaig išējus iš „Kvėiti“ repeticėjės“, – ka pasieta siekla sodīga šeimuo, junt Vitālėjė ėr sāka, kad ansamblis iš šeimu pats īr kāp šeima. Vo anam tuokė dvāsė īpūtė vaduovė Regina Jokubaitītė – etnokultūras specialistė, entuziastė ėr propagoutuojė.
„Kvėitīs“ māža augėn, o jauna brondėn, tad ėr I. Tulabienės šeima folkluora ansamblie rāda sāva kieli. Nuors ėr Iluonas, ėr Vitālėjės vīra dzūka, „Kvėiti“ ansamblie pritāpa kāp tėkrė žemaite. Po teisībe žemaitėška liousa ni katra iš anėdvėju ėrgi nāšnek, bet Iluonas dokra Vaiva konkursou par dvė savaitė išmuoka žemaitėška, o komisėje pasėciekavėjė, a mergēlė nesonti nu Plunge…
13 mētu Iluonas sūnus Joris sosėduomiejė bėtėmis ėr dabar so senuoliu tor apie kon pasėrokoutė, o basėrokoujint anam atējė mintės kortė pilma apie bėtis. „Matau, kāp par etnokultūra gali rāstė rīši so sāva artėmāses“, – īsitėkėnosi Iluona.
„Etnokomanda“ skombiejė īduome
Diel kuo tēp ėlga pasakuoju apie Vitālėjė ėr Iluona? Diel tuo, kad nieks šēpsau navīkst – vėskas tor prāsmė. „Kronta“ progimnazėjuo pradiejosi dėrbtė V. Valaikė ožsėgeidė torietė aukliejamojė klāsė. Pati etnokultūra ožsėkrietosi natrōka ėr muokėnius ana apžavietė. Pasėjoukoudamis ėr rimta pasėrokoudamis napajōta, kāp pasėrėngė konkursou „Atverk tautuos luobīnu gelmės“. Varžītovies, kor rēk pristatītė gīvenamuosės vėitas īpatībė – tautėnius rūbus, kolėnārėni pavelda, tarmė, Lietovuo ožiemė ontra vėita. Apsėdžiaugė ėr ka jau toriejė scenārėju kėtims metams, ožējė nečiestės – pandēmėjė, karantins, vėskas prapoulė.
Po tuo viel pamažė vėskas stuojė ī sāva vėitas – atsėrāda dar vėinė auklietėne. Ka Vitālėje tumet šeštuoku pasėtērava, kas nuor būtė „Etnokomanduo“, kas ana tuoki, vāka ni napaklausė – iš sīki ronkas aukštīn pakielė. Sākė, kad žuodis „etnokomanda“ skombiejė iduome ėr nuoriejė pabondītė. Pradiejosi vaduovė anus muokītė, ožsėspīrė, kad bėnt po sākėni tor kuožnus išmuoktė žemaitėška. Ėr išmuoka, nasėvuožāva. Kas geriau šuoka, kas vaidėna, kas tautėniu kuostiumu pasėriedės po scēna galva iškielės daile spacierāva, bet kuožnus vėita komanduo rāda. Tuokė pruogrāma viel konkursou parėngė, kad pėrma vėita gāva. Grīža iš Vėlniaus dėdėle kontėnė.
„Dėkte džiaugous ėr vāku tievas, nes anėi dāra dėdėlė ītaka. Je vākou anėi sakītu, kad folkluors nasāmuonė, kažėn ar ėlga etnokultūra nuorietu īduomautėis, – mirkteliejė Vitālėjė. – Ka muokīkluo būdava Savivaldībės finansoujams pruojekts „Mīliu etno“, vakaruonės so tievas ėr vākas abejim patėkdava.“
Pajōtė, kad so komanda gal net Vėlniou būtė īvertintė, vėins kėts vāks atsėrāda nuorīs „Tramtatulie“ varžītėis – paruodītė tarmies gražoma, mozėkāvėma tradicėnes instrumėntas. Vo do „Kronta“ muokėne konkursė „Jē prakalbietu, daug pasakītu“ pristātė šeimuos relikvėje. Vitālėje tink, kad īr etnėnės kultūras olimpiada, vės daugie konkursu, kor vāka gal savi realizoutė, o nuorintims pāded, kou gal.
Dalės komandas dabar dalīvau konkursė „Etnoklipsa“, kor rēk liaudėis daina sokortė vaizda klipa. Iš pateikta sāraša daina anėi jau pasėrinka, vizėjė iš karta atējė ī galva, o kad klips somėslīts žemaitiu, pamatīs kuožnus.
Tor žėnuotė šaknis
Vitālėjė lietōviu liaudėis tradicėjės „Krontė“ puoselie na vėina. Ana pāded ėr I. Tulabienė. „Etnokultūras sāvuoka plati, ėr mūsa gīvenėma būds diktou, kad ana tor transpormoutėis. Ton pāti stebam ėr so tautėniu kuostiumu. Riešėnės pasėdārė vuos ne kāp bėndrėnis dākts, kuožna dėina nešiuojams“, – pastebiejėmas dalėjuos etnokultūra sosėrgosi Iluona.
Ka „Etnokomandas“ vākams ana paruodė kelis senus žemaitėškus daiktus, šėi pradiem išsėžiuojė: atruoda kāp besnuonībė, bet ka īsėveizi… Ėr atvierė Iluona anims na tik akis, bet ėr šėrdi, jok gruoži, kāp ana sāka, gali tik šėrdim pamatītė. „Vakams patink, ka žėnuodami šaknis gal kortė sāva sopratėma. Be pamatū nāma napastatīsi, o je sopratėma tori kap atspėrtėis tāška, gali jau pats statītė. Kas vākou īr muokītuos? Tas, katras kieli paruoda. Nuorietiau, kad mōna muokėne statītu megapuolius, o kor nuorintas kuokė plītelė īklėjoutu so etnosimbuoliu“, – svarstė Iluona tėkiedama, ka vākus pasieta siekla sodīgst, o etnokultūra dāra žmuogu geriesni.
Gluobaliejontem pasaulie vāka torietom vertintė savėtoma – ka īr žemaite, ėr nuors vėina sākėni muokietė pasakītė sāva tarmė. Ka sāva šaknis pažindami anėi mainuos, abėdvė etnokultūras entuziāstės pajōta matīdamas „Etnokomanda“.
O ka priš pasėruodīmus muokėne apsėvelk tautėni kuostiuma, atruoda, kad par vėsa sprindi paaug: galva iškel, nogara ištėis, veiziek, jau ėr paronkė mergele vaikielis atkėšės. Tautėni kuostiuma vėlkiejėma Iluona palīgėna so prabongiuos soknēlės, katron apsėvėlkosi panēlė išsėtėis, pasėstėib, ka vėsė matītu, kuoki ana poiki.
Tautėnis kuostiums īpareiguo
Pamažė sopratėma apie tautėni kuostiuma muokėnems ogdontės Vitālėjė ėr Iluona pātės na po vėina tor. Iluona so šeima 2018 metas konkursė „Tautėnis drabužis mona šeimuos ėr bėndruomenės istuorėjuo“ Etnėnės gluobuos tarības ėr Pasauli lietoviu bėndruomenės dipluomu bōva pagarbinta ož atsakinga puožiūri ī tautėni drabuži komplektāvėma.
Dabar Iluona tautėniu kuostiumu raštus kāp kninga skaita, bet kol skaitītė išmuoka, na vėina drabuži vėsas siūlės iščiopėniejė. Tumet dėrba technoluogėju muokīmu cėntrė Klaipieduo ėr kartu so komanda atkūrė 19 omžiaus pabaiguos–20 omžiaus pradiuos Mažuosės Lietovuos trėju tortėniu slouksniu – valstietiu, žveju ėr pasėtorintiu miestietiu – tautėni kuostiuma. Iluona pati siovėnie na tik delmuonus, bet ėr siov ėr siovėnie marškėnius, ka tik anėi būtom autėntėškesnė.
Ana stēbas, ka dar pasėtaika pamatītė, ka vėlkiedama tautėni kuostiuma muotrėška īr ba galvuos apdongāla: „Narekietu sakītė, kad esu so tautėniu kuostiumu, je katruos nuors anuo detālės nanešiuoju – galvuos apdongals būtėns. O palaidė plauka juokiu būdu, juokiu auskaru, lakoutu nagu. Tai napagarba.“
Longouts ar drīžouts sėjuos – dar na tautėnis drabužis, o kas vėinam gal atruodītė tautėnis kuostiums, išmanontem – tik plakėnīs. Diel tuo Iluona so Vitālėjė ėr muoka vākus skaitītė kuostiuma, ka namaišītu žemaitėška so aukštaitėšku, kad naėiškuotu tarpėni varianta, nes tuoki nier. O kas nuor, tautėni kuostiuma detalės – joustas, delmuonus, rėišėnės – gal pritaikītė pri sāva kasdėinės apronguos.
„Etnokomandas“ vāka, katrum īr dešimtės, jau sopront tautėni kuostiuma vertė ėr keravuo. „Doudama skrībelė sakau, kad ronkuos laika 150 euru. Vāka nustemb, nes anu džinsa pėgesnė. Mažuosės Lietovuos tautėnis kuostiums apie 1 500 euru kaštou. Po pasėruodīmu pātės anus skalbam, līgėnam – darba vėsa dėina. Nomėi neštėis vākam nadoudam“, – pasakuojė Vitālėjė ėr sīkio so Iluona pasėdžiaugė, kad Savėvaldībė perna skīrė pėningu ketorim tautėškim kuostiumam: dom žemaitėškim ėr dom Mažuosės Lietovuos. Onkstiau vėsus kuostiumus rēkdava skuolintėis. „Pasėžīčiuotė tautėni kuostiuma – tai na timpas, – šīpsuodamuos sākė „Etnokomandas“ vaduovė. – Ėr apsėriedītė tautėniu kuostiumu nier tēp paprasta. Kol dešimtėis vāku „Etnokomanda“ pasėrėng ētė ī scēna, trunk dvė valondas.“ Vitālėjė so Iluona kuožna nu galvuos iki kuoju na vėina sīki nužvelg, ka vėsė drabuže būtum tvarkingė, ka kuokiuos detālės naožmėrštu, plaukus kāp reikint sosėšokoutu, bėzas sosėpintu. Nusėrieda gretiau po pasėruodīma, bet vėstėik nabikap, o sokabintė drabužius tor nu dākta. „Etnokomanduo“ vāka dar ėr tvarkuos muokuos, bet svarbiause – atsakuomībės vėins ož kėta.
Laima ŠVEISTRĪTĖ
Autuorės ėr Vilijės BUTKUVIENĖS nuotr.
