Pats vyriausias Vyriausybės ministras reformų nesibaimina
Žemės ūkio ministrui, rajone išrinktam Seimo nariui Broniui Markauskui lankantis Gargžduose, keletą klausimų tiesiogiai pavyko užduoti ir žurnalistams. Ministras pripažino, kad jo darbų tempas, derinant abi politines pareigybes, yra labai didelis: daug naujovių, komandiruočių, susitikimų. „Aš jau per senas tokiam tempui, bet labai stengiuosi, nors „batarėjos“ dažnai išsikrauna. Esu pats vyriausias ministras Vyriausybėje“, – juokavo ministras.
Žemės reikalai – į teismus
– Gerbiamas ministre, kokiais rūpesčiais dalijosi į asmeninį priėmimą atėję rajono gyventojai?
– Priėmiau 17 žmonių, kurių dauguma turi rūpesčių dėl žemės. Tačiau taip pat domėtasi žemės ūkio gamybos, produkcijos supirkimo klausimais. Labai liūdna situacija Lietuvoje, smagu, kad gali padėti, bet daugeliu atvejų ne, tik kreiptis į teismą, nes žemės reforma jau baigta. Tik teismo keliu galima kažką pakeisti, tarnybos jau nebeiškapstys, tam neužteks nei laiko, nei žmogiškų resursų. Šiuo metu atliekame nacionalinių tarnybų – Žemės tarnybos ir Mokėjimų agentūros – pertvarką, bet tai nieko nepakeis, nebetikslinga ieškoti kaltų, reikia tiesiog nubraukti brūkšnį ir pradėti iš naujo. Žymiai blogesnė padėtis dėl ne visai įvykdytos žemės reformos yra miestuose – Vilniuje, Kaune, Palangoje. Verslas daugeliu atveju „išdūrė“ valstybę, nupirko ne žemę, o jos nuomą, tad pusė Vilniaus stovi ant nuomojamos valstybinės žemės. Manau, reikia leisti baigti statybas, užstatyti tą žemę, kas pradėta, o tų namų gyventojai turės išsipirkti žemę. NŽT pertvarka ateityje turėtų užkirsti kelią panašiems dalykams. Pradedama ne tik šių tarnybų, bet ir visos valstybės valdymo sistemos reforma.
Žaliava pigi, maistas brangus
– Ką daro Žemės ūkio ministerija, kad sumažėtų maisto produktų kainos?
– ŽŪM vienintelė pasisakė už lengvatinį pridėtinės vertės mokestį maisto produktams, kuris šiuo metu siekia 21 proc. Tik, rodos, trys šalys Europos Sąjungoje, tarp jų ir Lietuva, turi tokį didelį PVM maisto produktams. Tai sudėtingas klausimas. Su finansų ministru esame aptarę, kad būtų galima padaryti eksperimentines PVM lengvatas mėsai ir jos produktams, nes šioje srityje daugiausia netvarkos: egzistuoja šešėlinė nelegali gamyba, prekyba, į šalį dideliais kiekiais įvežama lenkiška produkcija. Tinkamai sureguliavus visą šį sektorių, biudžetas neturėtų nukentėti dėl mokesčių sumažėjimo. Tačiau kol kas Vyriausybė nėra nusiteikusi taikyti bet kokias mokesčių lengvatas. Ką mes, ministerija, dar galime padaryti? Vis aktualesnis klausimas yra maisto produktų kokybė, užtikrinti natūralių produktų gausesnę pasiūlą, nes žmonės vis daugiau nori tokio maisto. Tačiau žinia, kad mūsų šalyje daug gaminama eksportui, kuris toli transportuojamas, todėl be konservantų, cheminių priedų maisto produktuose apsieiti neįmanoma. Ir tai ne tik Lietuvos problema. Svarbi ne tik kaina, bet ir kokybė, tai turi būti mūsų dėmesio centre – trumpų maisto grandinių sukūrimas, kuomet kuo daugiau žemės ūkio produkcijos būtų sukuriama ūkiuose ir tiesiogiai parduodama vartotojams. Tada maisto produktų kaina kristų. Tai esame įsirašę į Vyriausybės veiklos programą. Tačiau padėti sukurti kooperatyvus, mažų parduotuvių tinklą, kur būtų prekiaujama natūraliais produktais, nebus paprasta. Kas šiandien sudaro produkto dalį? Didžiąją riekę atsiriekia prekybos plotus valdantys prekybininkai, po to – perdirbėjai ir kas belieka – ūkininkai. Blogai pas mus su tomis kainomis, bet reikia įvertinti ir objektyvias aplinkybes: PVM, taip pat mažą šalies rinką. Įdomu tai, kad produktų žaliavos kaina daugeliu atveju Europoje net mažiausia, ir logiška būtų, kad ir produktų kaina būtų maža, bet taip neišeina. Dar viena išryškėjusi bėda – to paties prekinio ženklo įmonė skirtingoms rinkoms – Vakarų ir Rytų – pateikia skirtingos sudėties gaminius. Ketiname atlikti šios problemos tyrimą, Taigi, mūsų vartotojai nėra lepinami nei palankiomis kainomis, nei gera kokybe. Gaila, kad patys gyventojai nekovoja dėl savo teisių, leidžia pelnytis savo sąskaita.
Skaičiuos mokesčius
– Neseniai kilo skandalas dėl ūkininkų neva nesumokamų mokesčių. Ką jūs manote?
– Per metus žemdirbių pajamos siekia 1,1 milijardo eurų. Pajamos nėra pelnas, kurio lieka 139 mln. eurų. Padalinkime juos 13,5 tūkst. mokėtojų, 2015 m. duomenimis, tai tikrai ūkininkai neuždirba pasakiškų pelnų, greičiau „mizerį“. O jei dar turi paskolą žemei, technikai pirkti… Beje, žemė negali būti traukiama į ūkio balansą, kuri mažina pelną. Esame nutarę viską paskaičiuoti su premjeru, finansų ministru, kad nuramintume kilusias aistras. Tai padarysime iki vasaros vidurio. Taip pat bandome aiškintis, kiek Lietuvoje yra subjektų, kurių vienas valdo per 500 ha žemės plotus, nes tai draudžiama įstatymu. Deja, tokių atvejų turime, nors Latvija, Estija to išvengė. Žemdirbių savivalda jau ne kartą yra skambinusi pavojaus varpais, bet niekam iki šiol nebuvo įdomu. Matyt, kai kuriais atvejais kalbėsime apie žemės nacionalizaciją, teisybės atkūrimą.
Mažins biurokratinį aparatą
– ŽŪM apaugusi įmonėmis įmonėlėmis, ar jų nemažinsite?
– Taip, mažinsime, būtinai. Iš 6 valstybinių įmonių liks 2, nors dar nėra nuspręsta. Dar yra net trys žirgynai, 16 įvairių veislininkytės, žuvivaisos ir kitų bendrovių, jas galėtų privatizuoti ūkininkai, kurti kooperatyvus, deja, tam dar nėra pasiruošę. Reformos sunkiai stumiasi ir dėl ambicijų, štai NŽT vadovui esu pareiškęs nepasitikėjimą, bet jis sako: aš neisiu. Ir nepalieka savo posto. Tad prognozuoti, kada bus įvykdytos reformos, yra sudėtinga dėl štai tokių ir kitokių trukdžių.
