Paukščių gripui išvengti – biologinio saugumo priemonės
Pernai Klaipėdos rajone 79 laikytojai deklaravo 5421 vištą, 6 augino 1100 putpelių, 10 laikė 287 antis, 8 turėjo 77 žąsis, 2 laikė 69 fazanus, 6 augino 45 kalakutus, tiek pat ir pentardų.
Smulkiųjų ūkininkų Silvestros ir Vidmanto Plauškų iš Slengių kaimo paukščių ūkyje – 500 dedeklių. Pagal europietiškus standartus įrengtoje vištidėje laikomos, rūpestingai prižiūrimos vištos kasdien sudeda apie 400 kiaušinių. Gautos pajamos papildo šeimos biudžetą. Tačiau baugina kasdieniai pranešimai apie kaimyninėse šalyse siaučiantį paukščių gripą.
Klaipėdos turguje ir iš namų parduodantys kiaušinius ūkininkai Plauškos laikosi visų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reikalavimų, rekomendacijų, kad išvengtų Europos šalyse sparčiai plintančio paukščių gripo. Jų sodyboje nebeišgirsi žąsų, aplinkos puošmenos, gagenimo – šios uždarytos atskirame tvartelyje. Vištidė įrengta pagal visus veterinarinius reikalavimus. „Mes taip negyvename, kaip mūsų vištos, kurios ant šildomų grindų vaikšto“, – linksmai dėstė S. Plauškienė. Pajamos, gautos už vištų kiaušinius, – pragyvenimo šaltinis. Prarasti jį būtų skaudu. Ūkininkė sakė dalyvavusi VMVT specialistų surengtame seminare apie paukščių gripą ir sužinojo naudingų žinių.
S. Plauškienė teigė pastebėjusi, jog, kilus paukščių gripo pavojui, Klaipėdos turguje sugriežtėjo reikalavimai, dažnai lankosi VMVT specialistai. „Nuolat tikrinama, kad būtų prekiaujama pažymėtais kiaušiniais, nebūtų siūloma lenkiškų, – kalbėjo S. Plauškienė. – Pasitaiko pirkėjus apgaudinėjančių prekeivių, kurie paukštyne nusiperka kiaušinių ir siūlo kaip naminių vištų. Dabar draudžiama parduoti nežymėtus kiaušinius, kad nepakliūtų lenkiškų.“
Paženklinti kiaušiniai – lietuviški
Ūkininkai Plauškos į turgų veža savo ūkio numeriu pažymėtus kiaušinius. Jie sudėti į dėžutes, ant kurių yra ūkio adresas, telefono numeris. „Iš pradžių pirkėjams teko aiškinti, kodėl suženklinti kiaušiniai, reikėjo įtikinėti, kad tai mūsų nedideliame ūkyje laikomų dedeklių kiaušiniai. Tačiau viena pirkėja niekaip negalėjo patikėti, kad mes vykdome specialistų nurodymą“, – sakė S. Plauškienė. Ji tikisi, kad paukščių gripo bus išvengta.
Priekuliškė Ela Spyčienė laiko 100 vištų ir tiek pat putpelių. Pastarosios laikomos tvarte, narveliuose. „Vištas išleidžiame į kiemą, bet aptvaras uždengtas iš viršaus ir laukiniai paukščiai prie jų negali prisiartinti“, – patikino E. Spyčienė. Kiaušinius ji pristato savo klientams Priekulėje ir Klaipėdoje.
Nugaištų ir egzotiniai plunksnuočiai
Kaimuose dauguma gyventojų savo sodybose laiko plunksnuočius – žmonės nori užsiauginti paukščių maistui – turėti savo paukštienos, kiaušinių. Kiti augina egzotiškų veislių paukščius dėl grožio. Tačiau VMVT Klaipėdos departamento patarėjas, l. e. departamento direktoriaus pareigas Antanas Bauža įspėjo, kad paukščių gripu gali susirgti ne tik vištos, žąsys, kalakutai ir kiti naminiai plunksnuočiai, bet ir namų puošmenos – kanarėlės, papūgėlės ir kiti egzotiniai plunksnuočiai, taip pat ir laikomi Klaipėdos zoologijos sode, jeigu nėra tinkamai apsaugoti nuo šio viruso, kuris plinta kontakto metu. Didžiausių nuostolių patirtų stambūs paukštynai. A. Bauža siūlė vartoti lietuvišką produkciją – nevykti į Lenkiją pigesnės, kad neplatintume paukščių gripo viruso. Žmogui jis nėra pavojingas, tačiau paukštynai būtų sunaikinti.
Beje, pernai Klaipėdos rajone 79 laikytojai deklaravo 5 421 vištą, 6 augino 1 100 putpelių, 10 laikė 287 antis, 8 turėjo 77 žąsis, 2 laikė 69 fazanus, 6 augino 45 kalakutus, tiek pat ir pentardų.
Sunaikinta apie pusė milijono
A. Baužos teigimu, pastaruoju metu Lenkijoje užregistruoti 3 nauji didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkiai Šamotulų ir Ostruvo regionuose. Kalakutų fermoje buvo auginta apie 37,5 tūkst. kalakutų, kituose ūkiuose laikyta 161 ir 165 paukščiai. Visi buvo sunaikinti.
VMVT duomenimis, sausio mėnesį paukščių gripo židinių iš viso užregistruota jau šešiose Europos valstybėse: Lenkijoje (17), Slovakijoje (2), Vengrijoje (4), Rumunijoje – 2 ir po 1 Čekijoje bei Ukrainoje. Iš viso 25-iuose paukščių ūkiuose ir 2 atvejai laukinėje faunoje. Beveik 530 tūkst. naminių paukščių buvo sunaikinti ir nustatytos būtinosios apsaugos ir priežiūros zonos.
Pastebėjus nugaišusį paukštį reikia skambinti nemokamu tel. 8 800 40403.
REKOMENDACIJOS AUGINTOJAMS
- VMVT specialistai primena, kad viena svarbiausių prevencinių priemonių, galinčių užkirsti kelią virusui patekti į paukščių laikymo vietas Lietuvoje, yra biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas ir jų laikymasis. Paukštininkystės ūkis turi būti įrengtas taip, kad į jį negalėtų nekontroliuojami patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, laukiniai, bešeimininkiai ir kiti gyvūnai. Ūkio teritorija turi būti nuolat tvarkoma, šienaujama žolė. Prie įvažiavimo į ūkio teritoriją turi būti užtikrinta visų įvažiuojančių transporto priemonių dezinfekcija.
- Pastatai ir patalpos, kuriose laikomi lesalai, turi būti sukonstruotos ir įrengtos taip, kad į jas negalėtų patekti laukiniai paukščiai ir graužikai, jos turi atitikti ir kitų, pašarų laikymą reglamentuojančių, teisės aktų reikalavimus.
- Ūkyje privalu registruoti informaciją apie paukščių gaišimą, vandens bei pašarų suvartojimą, kad būtų galima anksti nustatyti ligą ir sustabdyti užkrato plitimą.
- Smulkieji paukščių augintojai pavasarinės ir rudeninės migracijos metu privalo laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiais paukščiais, negirdyti jų atvirų vandens telkinių vandeniu. Namines žąsis ir antis laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių. Nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.
- Medžiojamieji vandens paukščiai yra potencialūs paukščių gripo nešiotojai, todėl medžioklė, sumedžiotų paukščių tvarkymas turi būti vykdomas laikantis biologinio saugumo priemonių. Atliekas draudžiama šerti naminiams gyvūnams.
- Keliaujantys gyventojai turėtų vengti tiesioginio kontakto su laukiniais ar naminiais paukščiais, atsisakyti ekskursijų į paukščių turgus, ypač šalyse, kur fiksuojami paukščių gripo protrūkiai.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.