• 5 gruodžio, 2021
|

Pedagoginės visuomenės gerovė rūpi tik ketvirtadaliui

Praėjusią savaitę Priekulės muzikos mokykloje vyko Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) Klaipėdos rajono susivienijimo ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Joje apžvelgti per penkmetį nuveikti darbai, aptarta profesinių organizacijų situacija rajono švietimo įstaigose, aktualios švietimo problemos bei išrinkta Klaipėdos rajono susivienijimo vadovybė. Konferencijos delegatai vieningai nubalsavo, jog antrą kadenciją iš eilės susivienijimui pirmininkautų Birutė Vaičikauskienė. Pirmininkės pavaduotojais išrinkti Saulius Paukštys ir Verutė Nekrevičiūtė. Iš viso profesinės sąjungos veik­loje dalyvauja ir aktualias pedagoginės visuomenės problemas sprendžia tik mažiau nei ketvirtadalis, t. y. 37 proc., visų rajono mokytojų.

Steigtis trukdo sniego karalienės

LŠĮPS Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė skaičiavo, jog šiuo metu rajone yra tik 4 pagrindinės mokyklos, kuriose nėra įkurtos darbuotojų profesinės organizacijos: Dituvos, Judrėnų, Ketvergių ir Lapių. Tiesa, Lapių pagrindinėje mokykloje profesinė sąjunga buvo įkurta, bet 2012 m. iširo. Liūdnesnė situacija ikimokyklinėse švietimo įstaigose. Iš vienuolikos rajone veikiančių įstaigų profesinė sąjunga veikia tik vienoje – Kretingalės lopšelyje-darželyje. B. Vaičikauskienė svarstė, jog dažnai profesinių organizacijų kūrimuisi kelią užkerta įstaigų vadovai. Pirmininkė dalijosi karčia patirtimi, kai gavusi vienos rajono ikimokyklinės įstaigos darbuotojų prašymą padėti įkurti profesinę sąjungą nuėjo į susirinkimą toje įstaigoje. „Pirmiausia nustebino tai, kad atėjus pas direktorę į kabinetą ir pasakius apsilankymo tikslą, vadovė paėmė popieriaus lapą ir jau norėjo užsirašyti, kaip ji turėtų įkurti profesinę sąjungą. Pasakius, jog tai turėtų daryti darbuotojai, įstaigos vadovės veidas pasikeitė – ji tapo šalta ir išdidi kaip sniego karalienė iš pasakos. Direktorės akivaizdoje nė viena darbuotoja nedrįso į mane pakelti akių ir bent žvilgsniu patvirtinti, kad profesinė sąjunga kolektyvui reikalinga, nes direktorės veido išraiška buvo labai iškalbinga“, – pasakojo B. Vaičikauskienė. Ji akcentavo nesuprantanti švietimo įstaigų vadovų, kurie nusiteikę prieš profesinės sąjungos įkūrimą jų vadovaujamose įstaigose: „Juk vadovui, kurio įstaigoje yra profesinė sąjunga, yra lengviau, nes svarbiais kolektyvui momentais jis atsakomybe dalijasi su profsąjungos pirmininku. Galų gale po 2008 m. profsąjungos pedagogų streiko ir mitingų darbo užmokestis padidėjo ne tik pedagogams, bet ir švietimo įstaigų vadovams.“

Mokytojai prašo bent raudonų rašiklių

Po B. Vaičikauskienės perskaitytos LŠĮPS Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkų tarybos ataskaitos konferencijoje savo pastebėjimais bei mintimis apie švietimiečiams aktualias problemas dalijosi rajono mokyklose veikiančių profesinių organizacijų vadovai. Kretingalės pagrindinės mokyklos profsąjungos pirmininkas S. Paukštys kritikavo tvarką, kai pagal skirtingus koeficientus yra skaičiuojami kaimo ir miesto mokyklų mokytojų atlyginimai: „Pagal tokį skaičiavimą susiduriame su situacija, kai kaimo mokytojo, turinčio metodininko kvalifikaciją, atlyginimas susilygina su mieste dirbančio vyresniojo mokytojo kvalifikaciniu atlyginimu. Tokia tvarka kiršina mokytojus tarpusavyje, mažina pedagogų motyvaciją siekti aukštesnės kvalifikacijos.“

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos profsąjungos pirmininkė V. Nekrevičiūtė pastebėjo, jog kai kurios mokyklos skiria lėšų mokytojų kanceliarinėms prekėms, o kai kurios ne. „Norėtųsi, jog šį klausimą sureguliuotų Švietimo skyrius ir įpareigotų visas mokyklas numatyti lėšų pedagogų kanceliarinėms prekėms. Duokite mokytojams bent raudonai kuo rašyti“, – ragino „Vaivorykštės“ gimnazijos matematikos mokytoja.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos profsąjungos pirmininkė Irena Kazlauskienė iškėlė mokinių darbų taisymo apmokėjimo klausimą. „Už sąsiuvinių taisymą mokytojams mokama itin mažai. Be to, ydinga pati mokėjimo tvarka. Iki 12 mokinių yra vienoks, o nuo 12 iki 30 mokinių kitoks mokėjimas. Tad kuo kaltas mokytojas, kuris turi ne 12, o 30 mokinių, o gauna tokį patį atlygį kaip tas, kuris taiso 12 sąsiuvinių. Teisingiau būtų įvertinti vieno mokinio darbo taisymą ir už jį mokėti“, – svarstė pedagogė.

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos profsąjungos pirmininkė V. Nekrevičiūtė pastebėjo, jog kai kurios mokyklos skiria lėšų mokytojų kanceliarinėms prekėms, o kai kurios ne. „Norėtųsi, jog šį klausimą sureguliuotų Švietimo skyrius ir įpareigotų visas mokyklas numatyti lėšų pedagogų kanceliarinėms prekėms. Duokite mokytojams bent raudonai kuo rašyti“, – ragino „Vaivorykštės“ gimnazijos matematikos mokytoja.

Gargždų „Minijos“ progimnazijos profsąjungos pirmininkė Jūratė Grimalienė kalbėjo apie priežastis, kodėl pedagogai nenori stoti į mokyklose veikiančias profesines organizacijas. „Yra dalis pedagogų, kurie, susidūrę su tam tikra problema, įstoja į profesinę sąjungą. Tačiau problemą išsprendus iš jos išstoja. Kita dalis apskritai nesivargina dalyvauti profsąjungos veikloje, nes yra kitų, kurie tai daro ir gina jų interesus. Tai bent pasitikėjimas, kaip antikos laikais. Kai spartiečiai laimėdavo olimpiadą, vienas iš apdovanojimų būdavo suteikiama garbė kautis pirmose kariuomenės gretose“, – sarkastiškai pastebėjo J. Grimalienė.

Džiaugėsi pasiekimais

Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas. Sveikindamas konferencijos dalyvius jis akcentavo, jog profsąjunga daro viską ir dirba aktyviai, kad pakeistų pedagoginės visuomenės gyvenimą į gerą. E. Jesinas akcentavo, jog bendradarbiaujant su Seimu ir Vyriausybe šiemet pirmą kartą pasiekta, kad 2014 m. lėšos, atsilaisvinusios dėl mokinių skaičiaus mažėjimo (apie 60 mln. litų), būtų paliktos švietimo sistemoje. Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas E. Jesinas teigė, jog jo vadovaujama, per 5600 narių vienijanti profsąjunga aktyviai bendradarbiauja su 8 tūkstančius narių turinčia Lietuvos švietimo profesine sąjunga. „Tad galime skaičiuoti, jog šalyje yra apie 12 tūkstančių aktyviai profsąjungų veikloje dalyvaujančių pedagogų. Iš viso Lietuvoje dirba 36 tūkstančiai mokytojų. Europos kontekste profesinių sąjungų veikloje pas mus dalyvauja mažai pedagogų. Gaila, kad žmonės yra abejingi. Jei mes būtume vieninga jėga ir savo profesinėje sąjungoje turėtume bent 70 proc. mokytojų, tai, manau, šiandien gyventume geresnius laikus, o mokytojo atlyginimas būtų gerokai didesnis“, – kalbėjo E. Jesinas. LŠĮPS pirmininkas apgailestavo, jog Lietuva yra tarp kelių Europos Sąjungos šalių, nuo 2009 metų grėsmingai sumažinusių išlaidas švietimui. Švietimo biudžetas daugiausia sumažintas mokytojų atlyginimų sąskaita.Atsisakyta nuostatos, pagal kurią dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus nuo rugsėjo 1 d. nepanaudota specialios tikslinės dotacijos dalis mokinio krepšeliui finansuoti ketvirtąjį ketvirtį grąžinama į valstybės biudžetą. LŠĮPS pirmininkas džiaugėsi ir kitais profsąjungos pasiekimais: „Formuojant šių metų biudžetą, Švietimo ir mokslo ministerija dirbtinai sumažino mokinių skaičių, jis neatitiko esamos duomenų bazės. Todėl savivaldybėms mokinio krepšelis (MK) buvo sumažintas beveik 17 mln. litų. Dabartinis MK nepadengia ugdymo plano bei finansinių poreikių ir sudaro realias prielaidas reorganizuoti ar likviduoti mokyklas. Ministro įsakymu sukurtos darbo grupės nagrinėjo mokinio krepšelio finansavimo metodikos pakeitimus, tačiau jokių esminių pakeitimų nepadaryta. Tačiau pavyko pasiekti, jog tie 17 mln. litų būtų grąžinti į savivaldybių biudžetus.“

Už pažadus – kalėdinis šampanas

Tokius LŠĮPS pirmininko pažadus išgirdęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius sakė: „Labai norėčiau, jog jūsų žodžiai pasiektų tinkamą ausį ir iš savivaldybių nebūtų atimtos MK lėšos. Nes kol kas realybė tokia, jog šių metų pradžioje pagal MK finansavimo metodiką mums nebuvo skirti 237 tūkstančiai litų, o dabar planuojama dar 37 tūkst. Lt mažinti MK lėšas. Jei išsipildys jūsų žodžiai, asmeniškai ponui Eugenijui pažadu kalėdinį šampaną.“

Švietimo skyriaus vedėjas teigė sutinkantis su daugeliu pedagogų išsakytų priekaištų, tačiau apgailestavo, jog kažką pakeisti nėra Savivaldybės galioje. „Apskritai galiu pasidžiaugti, kad Klaipėdos rajono savivaldybė švietimui skiria daug dėmesio. Net 54 proc. viso Savivaldybės biudžeto tenka švietimui. Tikėtis kažko daugiau yra nerealu“, – kalbėjo A. Petravičius.

Konferenciją baigė LŠĮPS Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininko rinkimai. Iš viso pateiktos trys kandidatūros: B. Vaičikauskienės, S. Paukščio, V. Nekrevičiūtės. Dviem kandidatams savo kandidatūras atsiėmus, konferencijos delegatai vienbalsiai Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininke antrai kadencijai perrinko B. Vaičikauskienę. S. Paukštys ir V. Nekrevičiūtė išrinkti jos pavaduotojais.

Naujai išrinktą pirmininkę, konferencijos dalyvius ir svečius sveikino Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Tarybos švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Albinas Klizas, Tarybos narė Violeta Riaukienė.


  • Šiuo metu LŠĮPS Klaipėdos rajono susivienijime yra 15 rajono švietimo įstaigų ir 236 nariai: 186 pedagogai ir 51 aptarnaujančio personalo atstovas. Profesinės sąjungos veikloje dalyvauja 37 proc. visų rajono pedagogų.
  • Susivienijimo pirmininkė B. Vaičikauskienė pastebėjo, jog per paskutinius penkerius metus profsąjungos narių skaičius truputį sumažėjo. Pasak jos, tai lėmė nesutarimai Lietuvos švietimo darbuotojų sąjungos (LŠDPS) viduje, dėl kurių ėmė blėsti švietimo darbuotojų pasitikėjimas profsąjunga. Priminsime, jog kilus vidiniams nesutarimams LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimas atsiskyrė nuo LŠDPS ir 2013 m. buvo reorganizuotas į savarankišką, juridinį statusą turinčią Lietuvos švietimo įstaigų profesinę sąjungą, kurios pirmininku išrinktas Eugenijus Jesinas.
  • Įtakos narių mažėjimui turėjo ne tik šie struktūriniai pokyčiai, bet ir mažėjantis pačių pedagogų skaičius. 2007–2008 mokslo metais Klaipėdos rajone dirbo 573 pedagogai, o šiais mokslo metais bedirba tik 505. Minėtos priežastys lėmė, jog Klaipėdos rajono susivienijimo narių skaičius rajone nuo 254 narių 2009 metais sumažėjo iki 236 narių.
  • Per paskutinius ketverius metus Klaipėdos rajono susivienijime mažėjo pedagogų profsąjungos narių skaičius, tačiau aptarnaujančio personalo narių skaičius kilo. Nuo 37 narių 2008 m. jis padidėjo iki 51 nario. Tačiau vis dar yra mokyklų, kurių profesinėse organizacijose nėra nė vieno aptarnaujančio personalo atstovo. „Įdomu kodėl? Ar tai per didelio „lojalumo“ savo įstaigos vadovams pasekmė, ar pinigų gaila nario mokesčiui, ar vėl kažkokia nepaaiškinama baimė būti aktyviam, drąsiam?“ – retoriškai klausė B. Vaičikauskienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių