Pėsčiųjų perėjos negarantuoja saugumo

Valstybinės reikšmės keliuose 90 proc. pėsčiųjų perėjų yra nesaugios – tokią žinią praėjusią savaitę išplatino Susisiekimo ministerija. Kaip viena iš nesaugiausių žiniasklaidoje minima Gargždų perėja, ties „Norfos“ prekybos centru. Prioritetinėje perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo eilėje ji užima pirmąją vietą.

Du sužeistieji per ketverius metus

Minėtą Gargždų perėją dažnai tenka įveikti Gargždų atviro jaunimo centro mobiliai jaunimo darbuotojai Deimantei Venckutei: „Ten yra saugumo salelė, ir jei pats pėsčiasis yra atidus, o automobilių vairuotojai neviršija greičio, nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių, manau, pavojų galima išvengti. Žinoma, jei prie perėjos bus įrengtas apšvietimas, situacija taps žymiai geresnė.“

Visuomenės informavimo priemonėse ši Gargždų perėja nuskambėjo kaip pati nesaugiausia visoje Lietuvoje. Tačiau, anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo ir aplinkos skyriaus statybos inžinierės Indrės Žemaitės, toks traktavimas nebuvo visiškai teisingas. Pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo prioritetinė eilė nenurodo, kuri pėsčiųjų perėja yra nesaugiausia, ji yra sudaryta tam, kad nustatytų pėsčiųjų perėjų atnaujinimo eiliškumą. Visos nesaugios pėsčiųjų perėjos buvo reitinguotos pagal balų skaičių, kurie buvo skirti už tam tikrus kriterijus. Bendra balų suma lėmė pėsčiųjų perėjos vietą sąraše. „Kriterijai, lėmę, kad ši Gargždų perėja atsidūrė sąrašo viršuje, yra gyventojų skaičius, tenkantis 100 m valstybinės reikšmės kelio ruožo – 197 gyv.; vidutinis metinis paros eismo intensyvumas – 4577 aut.; įskaitinių eismo įvykių pasekmės – 2 sužeisti pėstieji per 4 metus; apšvietimas – neįrengtas. Planuojame, kad ši pėsčiųjų perėja ir dar apie 700 sąrašo pradžioje esančių pėsčiųjų perėjų bus sutvarkytos per 2019 m.“, – „Bangai“ paaiškino I. Žemaitė.

Labiausiai stinga apšvietimo

Pasak susisiekimo ministro R. Masiulio, pirmą kartą Lietuvoje buvo kompleksiškai įvertinta visų pėsčiųjų perėjų būklė valstybinės reikšmės keliuose. Nustatyta, kad beveik 95 proc. perėjų nėra apšviestos kryptiniu apšvietimu, 29 proc. perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, todėl pėstiesiems tenka pereiti platesnę kaip 8,5 m važiuojamąją kelio dalį. Beveik 20 proc. perėjų neturi šaligatvių, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takų, 18 proc. perėjų ruože apskritai nėra jokio apšvietimo, jose neužtik­rinamas tinkamas matomumas. Daugiau nei 10 proc. perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, nors pėstiesiems tenka pereiti daugiau kaip dvi eismo juostas.

Dalis pėsčiųjų perėjų bus rekonstruojamos, kita dalis, vadovaujantis saugaus eismo praktika užsienyje, – naikinamos. „Pėsčiųjų perėjos bus naikinamos mažai urbanizuotose vietose, užmiesčio teritorijose, taip pat ten, kur leistinas važiavimo greitis yra didesnis nei 50 km per val. arba nėra įrengta pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra“, – teigia laikinai Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pareigas einantis Vitalijus Andrejevas.

Tankiai apgyvendintuose kelių ruožuose pėsčiųjų perėjos bus rekonstruotos. „Visose pėsčiųjų perėjose bus įrengtas kryptinis apšvietimas, pagal poreikį greičio mažinimo kalneliai, salelės, susiaurinimai, taip pat saugūs ir patogūs priėjimai iki pėsčiųjų perėjų, kai kuriais atvejais perėjos bus perkeliamos į saugesnę vietą“, – sako V. Andrejevas.

Iniciatyvos imtis ragina Savivaldybes

Susisiekimo ministras R. Masiulis taip pat ragina šalies savivaldybes imtis priemonių užtik­rinti pėsčiųjų perėjų saugumą savivaldybėms priklausančiose gatvėse ir keliuose. Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, šalies miestuose neretai pėsčiųjų perėjos įrengiamos per aukštos kategorijos gatvėse, kuriose yra per didelis važiavimo greitis (daugiau nei 50 km per val.), pavyzdžiui, Vilniaus miesto Geležinio Vilko g., Pilaitės pr., Kauno miesto Jonavos g., Taikos pr., Klaipėdos miesto Baltijos pr. Perėjos įrengtos be saugos salelių, nors jos kerta daugiau kaip dvi eismo juostas. Pėsčiųjų perėjos neretai būna įrengtos žemiausios kategorijos gatvėse, daugiabučių namų kiemuose, senamiesčiuose, kur važiavimo greitis yra nedidelis, todėl poreikio jas įrengti nėra.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Česlovas Banevičius „Bangą“ informavo, kad rajono Savivaldybė vietinės reikšmės keliuose stengiasi įrengti saugias perėjas. Pagrindinės priemonės, užtik­rinančios perėjų saugumą, yra apšvietimas, blyksinčios perėjos, greičio ribojimo kalneliai, taip pat įrengiamos iškilios perėjos, kurios yra saugesnės nei lygios. „Rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisija prašymų dėl perėjų sulaukia nedaug. Pavyzdžiui, 2017 m. svarstyti 3 siūlymai įrengti perėjas. Dažniausiai dėl jų kreipiasi seniūnai. Saugaus eismo komisija daugiausia kreipimųsi sulaukia dėl greičio ribojimo priemonių įrengimo“, – pastebėjo Č. Banevičius.

Pėsčiųjų saugumui užtikrinti Gargždų Klaipėdos g. įrengiami atitvarai prie pagrindinių perėjų. Jie kainavo 32 tūkst. eurų. Įrengimu rūpinasi „GT transportas“.

KOMENTARAS

• Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė Judita ČEKUOLIENĖ: „Yra perėjų neįrengimo problema: prie Vaitelių sodų yra stotelė, kurioje renkasi vaikai, važiuojantys į mokyklą. Stotelė iki šiol nėra apšviesta, nors buvo žadėtas autonominis apšvietimas. Ten labai pavojinga, vienoje pusėje sodai, kitoje – gyvenvietė. Perėjos nėra. Yra įspėjamasis ženklas dėl pėsčiųjų, taip pat įrengtas greičio matuoklis, leidžiamas greitis 70 km/h. Tačiau visos šios priemonės neveiksmingos tamsiuoju paros metu, ypač žiemą, kai dargana. Dar viena mūsų opa – ties Gribžiniais, ten stinga perėjos, apšvietimo. Dauparuose (nuo Kaštonų gatvės Klaipėdos plento link) – tas pats. Prie sustojimo paviljono nėra perėjos (anksčiau buvo). Yra greitį mažinantis kalnelis, tačiau jis negelbsti. Buvome jau suskaičiavę, kiek reikės apšvietimui, kai įrengs perėją, tačiau jos iki šiol nėra. Mat nėra šaligatvio, tai esą negali ir perėjos įrengti, neatitinka reikalavimų. Problemos liko, ieškom toliau sprendimų…“

• Prasidėjus mokslo metams, pirmąją rugsėjo savaitę, Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai telks daugiau pajėgų patruliavimui mieste, prižiūrėti tvarkai prie pagrindinių perėjų, sankryžų.
• „Vien perėjos įrengimas nereiškia, kad perėja bus saugi. Pagal eismo įvykių suvestinių duomenis būtent perėjose dažnai nukenčia ar net žūsta pėstieji, nepagalvoję, kad eidami per perėją jie išlieka aktyvūs eismo dalyviai. Svarbu apsidairyti, eiti tik tada, kai įsitikinama, kad artėjantys vairuotojai pastebėjo pėsčiuosius ir mažina greitį, tamsiu paros metu vaikščioti su atšvaitais. Kviečiu visus vairuotojus ir pėsčiuosius būti atidesnius ne tik prie perėjų, bet ir kelyje saugoti save bei kitus eismo dalyvius“, – ragina Savivaldybės administracijos direktorius, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Č. Banevičius.
• Kaip viena iš nesaugiausių žiniasklaidoje minima perėja – kelyje Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai, Klaipėdos g. 41, pasitinkanti įvažiuojančiuosius į miestą nuo Dauparų pusės.

Agnė ADOMAITĖ

Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.