Piendavę šeimos maitintoją per brangu išlaikyti

Praėjusiais metais melžiamų karvių ir jų laikytojų skaičius rajone sumažėjo kaip ir šalyje. Smulkieji ūkininkai jas laiko iš įpročio, kol pajėgia, o stambieji parduoda bandas. Anksčiau buvusią šeimos maitintoją piendavę darosi per brangu išlaikyti.

Stambėja bandos

Vienoje iš labiausiai nuo Gargždų nutolusioje Judrėnų seniūnijoje šiemet netgi keliomis karvėmis daugiau nei pernai. Pasak čia dirbančios žemės ūkio specialistės Dalios Daugėlienės, pernai sausio 1 d. įregistruotos 477 melžiamos karvės, o šiemet – 484. „Praėjusiais metais 6 kaimo gyventojai, laikę po 1 karvę, jų atsisakė. Keturi iš jų – pensininkai“, – dėstė pašnekovė. Tačiau po vieną piendavę laiko dar 20 gyventojų, 2–5 karves – 10, 6–10 – du laikytojai, 11–20 – trys, o bandas nuo 21 karvės – 8 ūkininkai. Didžiausia banda – 100 karvių. Smulkiųjų ūkelių mažėja, tačiau didėja stambieji.

D. Daugėlienė prisipažino taip pat laikanti piendavių, bet nuo 9 karvių banda sumažėjo iki 4 dėl gyvulius ištikusių bėdų, tačiau dar neapsisprendė, ar didinti ją. Atsisakyti nežada, nors šiuo metu smulkiesiems ūkininkams už kilogramą natūralaus pieno supirkėjai moka 18–20 centų. Bet labai svarbu ir tai, kad šeima valgo naminius produktus – pieną, sviestą, varškę, sūrius, grietinę.

Ir kiti kaimo gyventojai gardžiuojasi natūralaus pieno produktais. Judrėniškės garsėja gardžiais įvairaus skonio sūriais, kuriais aprūpina artimuosius, bičiulius, vaišina renginiuose. Pasak D. Daugėlienės, dauguma vyresnių žmonių karves laiko iš įpročio. „Argi gyvendamas kaime nelaikys piendavės? Juk toks gyvenimo būdas“, – kalbėjo specialistė.

Kaip šeimos narys

Apie įprotį laikyti karvę kalbėjo ir netoli uostamiesčio, Žemgrindžių kaime, Sendvario seniūnijoje, įsikūrę smulkieji ūkininkai Angelė ir Pranas Šapalai. Natūralų pieną vertina jų kaimynai, kurie ateina į namus pirkti ir moka po 60 centų už litrą.

Karvė šiems ūkininkams – tarsi šeimos narys, ją užsiaugino patys. Pieninga – vasarą apie 30 kilogramų primelžia. „Mylim gyvulius ir darbą“, – šypsojosi jie. Ir pridūrė, jog karvę laiko dar viena kaimynė. Ji vaikšto pasiramsčiuodama lazdomis, bet neatsisako piendavės. Tačiau daugiau smulkiųjų laikytojų aplinkiniuose kaimuose nežino.

Vėžaičių seniūnijos žemės ūkio specialistės Elenos Kundrotienės teigimu, vyresni karvių laikytojai išeina, o naujų neatsiranda. „Laikyti melžiamas karves – įprotis, pomėgis vyresniems žmonėms. Turintys jėgų negali įsivaizduoti gyvenimo be karvės, – kalbėjo ji. – O jaunimas važiuoja dirbti, grįžęs nebenori savo laisvalaikio aukoti gyvulio priežiūrai.“

Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė apgailestavo, jog kaime nebematyti arklio. „Bet keliolika karvių turbūt suskaičiuotume. Anksčiau juk šis gyvulys maitindavo šeimą, – samprotavo seniūnė. – Dabar žmonės nebelaiko, nes brangu pasiruošti pašaro, brangios šios paslaugos.“

Abejoja investicijų grąža

Kretingalės seniūnijoje Peskojų kaimo ūkininko Manfredo Skroblio ūkyje – 100 melžiamų karvių, tačiau optimizmu jis netrykšta. Anksčiau ketinęs statyti naują tvartą persigalvojo. „Beveik15 metų panaši pieno supirkimo kaina – apie 30 centų už kilogramą. Menkas atsipirkimas – rizika investuoti, – kalbėjo jis. – Atlyginimai kyla, mokesčiai didėja, kaip ant mielių auga žaliavos, reikalingos pienininkystėje, o produkcija nebrangsta. Uždirbti vien duonai nepakanka.“

Pernai iš rajono pienininkystės ūkių žemėlapio išnyko dvi stambios bandos – 300 melžiamų karvių. Pieno ūkio atsisakė Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė. Vasarą 100 melžiamų karvių nupirko vienas Žemaitijos ūkininkas, o metų pabaigoje pardavė likusią 200 karvių bandą. „Nė viena nepateko į skerdyklą – pas ūkininkus, į bendroves iškeliavo“, – patenkintas kalbėjo bendrovės vadovas Gerardas Liorenšaitis.

Pasak jo, senas karvides, kuriose primityvios darbo, gyvulių laikymo sąlygos, reikėjo modernizuoti, tačiau investicijos vargu ar sugrįžtų. Bendrovė dar turi pusantro šimto mėsinių galvijų, kuriuos šiemet taip pat realizuos.

• Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, per metus iki šių metų kovo 1 d. Klaipėdos rajone pienininkystės ūkių sumažėjo nuo 608 iki 517 (14,97 proc.), karvių – nuo 4 430 iki 3 885. Šiemet kovo 1 d. užregistruoti 356 ūkininkai, kurie laikė 1–2 karves, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 428 laikytojai. Sumažėjo 16,82 proc.
• Kovo 1 d. duomenimis, pienininkystės ūkių, kuriuose laikoma nuo 50 iki 99 karvių, užregistruota 11 (730 karvių). 8-iuose ūkiuose – 100–199
• (1 033 karvės), užregistruotas 1 ūkis, kuriame laikoma 221 karvė.
• Daugiausia pieno ūkių, kuriuose yra iki 30 melžiamų karvių: 489 ūkininkai laiko 1 595 karves. Po 1–2 piendaves laiko 356 laikytojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 16,82 proc. Labiausiai sumažėjo ūkininkų, laikančių iki 30 karvių – 88-iais.
• Sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruota 256,69 tūkst. pieninės veislės karvių, o laikytojų – 36,03 tūkst. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. sumažėjo 53,71 tūkst. karvių arba 17,3 proc.

Virginija LAPIENĖ