Pieno kainų švytuoklė neprognozuojama

Kylančios pieno supirkimo kainos ūkininkams bent trumpam leido lengviau atsikvėpti, tačiau pirkėjai jau svarsto, ar nebus priversti kokių produktų atsisakyti ar ieškoti pigesnių, mat perdirbėjai ir prekybininkai tuo, neabejotinai, pasinaudos. Pieno perdirbėjai skaičiuoja, kad pieno supirkimo kaina šiandien pasiekė rekordą – už litrą didiesiems tiekėjams mokama iki 1,38 Lt.

Produktai tikrai brangs

Pasaulyje pieno produktų paklausa didelė, o Europos gamintojų sandėliai – tušti. Žaliavos trūksta, nes Europą sekina sausra – per karščius mažėjo primilžiai. Kita priežastis – padidėjusi pieno produktų paklausa Azijoje. Tad perdirbėjai tvirtina, jog produktai tikrai brangs, nes pieno supirkimo kainos šią vasarą – rekordinės. Net 2007 metais, kai pienas brango visoje ES, jie ūkininkams už žaliavą mokėjo mažiau nei dabar. Ženklų, anot perdirbėjų, kad žaliava atpigtų, nematyti.

Parduotuvėse pieno ir jo produktų kainos šią vasarą pamažu kyla ir jau pralenkė pernykštes.

3,5 proc. riebumo pieno litras per metus pabrango maždaug 7 proc. – iki 2,81–2,98 lito (nelygu pakuotė). Vidutinė 9 proc. riebumo varškės kilogramo kaina ūgtelėjo nuo 12,8 iki 13,5 lito.

Prekiauti Lietuvoje nuostolinga

Žiniasklaidoje bendrovės „Pieno žvaigždės” atstovė Virginija Žygienė kalbėjo, jog jų įmonės pieno ūkiams mokama vidutinė pieno supirkimo kaina, palyginti su pernykščiu vidurvasariu, išaugo 30 proc. Smarkiai pabrangus žaliavai pieno produktų savikaina pakilo 15–20 proc. Šiuo metu prekiauti jais Lietuvoje esą yra nuostolinga. Perdirbėjai atsigriebia eksportuodami. Bendrovė rugpjūtį už pieno kilogramą pradėjo mokėti 1,03–1,04 lito, pernai tuo pat metu – 0,71, 2011-aisiais – 0,85 lito.

„Žaliavos supirkimo kaina šiandien didžiausia per visą Lietuvos Nepriklausomybės istoriją. Toks šuolis įmonėms nelengvas“, – skelbiama Gintaro Bertašiaus, AB „Vilkyškių pieninės“ generalinio direktoriaus nuomonė. Tačiau esą produktų kainos šoktelėjo tik keliais procentais.

„Stambiems tiekėjams jau mokame 35–40 euro centų. Vokietijoje pigiau. Tai pats brangiausias pienas, kuris kada nors yra buvęs. Mums plaukai šiaušiasi“, – sako Raimondas Karpavičius, UAB „Marijampolės pieno konservai“ valdybos pirmininkas.

Verslininkas skaičiuoja, kad sąnaudos dėl tokio šuolio paaugo bent 10 proc. Kita bėda – Lietuvos perdirbėjams kasdien trūksta bent 1 500 t žaliavos, kurią tenka įsivežti iš Latvijos ir kitų valstybių.

Didėja ir išlaidos

„Žaliavos kaina nekyla tiek, kiek branginama produkcija“, – įsitikinęs Lietuvos pienininkystės nacionalinio komiteto pirmininkas, Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojas, buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, ūkininkas Bronius Markauskas, laikantis 66 karves ir per 40 prieauglio. Jis „Bangai“ kalbėjo, jog padidinta žaliavos supirkimo kaina negali ženkliai padidinti galutinės produkto kainos. Esą perdirbėjai tuo naudojasi. Kam nuostolingai parduoti vidaus rinkai, jeigu geros eksporto sąlygos?

Anot B. Markausko, nebūdinga, jog kainos pradėjo didėti nuo gegužės. „Dabar mokama kaina, kuri, beje, priklauso nuo parduodamo pieno kiekio, ūkininkui išgyventi leidžia. Šiandien kur kas geriau, nei buvo prieš metus. Tačiau viskas priklauso nuo investicijų į ūkį dydžio. Didėja ne tik kainos, bet ir išlaidos, daugiau kainuoja pašarai, kuras. Didelio džiaugsmo nėra, nes tai skaudžiai atsilieps vartotojui ir vartojimas vidaus rinkoje mažės. Kainų švytuoklė neprognozuojama, niekas nežino, kas bus po 3 mėnesių. Pasaulinę rinką išderino didžiulė sausra pavasarį Naujojoje Zelandijoje. Iš krizių ne taip greitai išeinama. Tačiau įtakos kainoms turi ne tik gamta, bet ir spekuliacijos biržose“, – įžvalgomis dalijosi pirmininkas.

Žinios kaimui

• Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas šiais metais pateikusių ir prašančių paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones pareiškėjų ūkiuose nuo rugpjūčio 1 d. intensyviai vykdomos patikros, kurių metu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistai tikrina, kaip pareiškėjai laikosi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Vienas tokių reikalavimų – ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos, naudojamos gyvuliams ganyti, turi būti nuganytos arba nušienautos iki rugpjūčio 1 d.
• Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos informuoja, kad šių metų rugpjūčio 6 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu pakoreguotas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) paraiškų surinkimo grafikas.
• Žemės ūkio ministerijoje rugpjūčio 19 d. 13 val. vyks konferencija-diskusija „Žemaitijos kaimo ateitis skalūnų angliavandenilių gavybos kontekste“. Įžanginius žodžius tars žemės ūkio ministras Virgilijus Jukna ir sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Vienas iš konferencijos vedėjų – Klaipėdos rajono Gedminų kaimo bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys.
• Šiemet prašoma paramos suma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ pirmąją veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ viršijo skirtąją – kiek mažiau nei pusantro milijono litų. Kadangi prašoma suma didesnė nei šių metų biudžetas, gautos paraiškos buvo vertinamos pagal atitikimą pirmumo kriterijams. Šiuo metu jau sudaryta ir paraiškų pirmumo eilė.
• Nuo šių metų rugpjūčio 12 dienos vėl renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti. Naujas paraiškų surinkimo etapas numatytas iki šių metų gruodžio 31 d. Jeigu iki šios datos nebus surinkta paraiškų, kurių prašomos paramos suma būtų lygi nustatytai šiai priemonei sumai, paraiškų surinkimo laikotarpis gali būti pratęstas.
• Europos Sąjungoje stambėjant ūkiams per pastaruosius septynerius metus bendrijoje išnyko beveik penktadalis smulkiųjų ūkių. Ypač ši tendencija ryški naujose narėse, taip pat ir Lietuvoje. Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, Lietuvoje – per 30 tūkst. smulkiųjų ūkių, turinčių iki 10 hektarų žemės. Iki šiol ES paramos smulkieji ūkiai gavo palyginti mažai, daugiausia ją naudojo aplinkosaugos priemonėms. Nuo kitų metų smulkiesiems ūkiams bus supaprastinti reikalavimai gauti vadinamąją kompleksinę paramą. Naujose ES šalyse smulkiais laikomi 10–20 ha ūkiai. Senbuvėse (Olandijoje, Belgijoje, Danijoje), kur žemė brangi, toks ūkis būtų laikomas vidutiniu.