Pirmasis toks tyrimas Lietuvoje: paaiškėjo, kodėl net atkakliausi rūšiuotojai klysta

Jei atrodo, kad rūšiavimo taisyklės keičiasi greičiau nei spėjate jas sekti, jūs ne vieni. Pirmą kartą Lietuvoje atlikta daugiau nei metų imties medijų analizė parodė netikėtą dalyką – žmonės vis imliau nori rūšiuoti tiesiog vis dažniau pasimeta tarp skirtingų taisyklių ir pradeda abejoti, ar jų pastangos apskritai ką nors keičia.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu atlikta „Repsense“ tyrėjų analizė išnagrinėjo daugiau kaip 2 600 publikacijų, socialinių tinklų įrašų, komentarų viešojoje erdvėje. Paaiškėjo, kad žiniasklaidoje daugiausia kalbama apie atliekų mokesčius, kainas ar sistemos pokyčius, o žmonėms iš tiesų rūpi praktinis taikymas ir žinių nuoseklumas – kaip taikliai išmesti ir ar vienos šeimos pastangos iš tiesų turi prasmę.

„Didžiausias atradimas buvo tas, kad žmonės nenustojo rūšiuoti. Jie tiesiog pavargo spėlioti, kurios taisyklės šiandien galioja. Viešojoje erdvėje kalbame apie reformas, o žmonės namuose svarsto labai paprastus dalykus – ar reikia plauti pakuotes, kur mesti žaislą ir ar mano pastangos apskritai ką nors pakeis“, – sako vienas iš „Repsense“ įkūrėjų Liudvikas Andriulis.

Geriausia žinia – rūšiuoti paprasčiau, nei atrodo

Nors skirtingos rūšiavimo taisyklės savivaldybėse glumina net ir sąžiningiausius rūšiuotojus, tyrimas rodo, kad svarbiausias pokytis prasideda ne savivaldybėje, o namuose. Kelių minučių pokalbis šeimoje ir paprasta rūšiavimo vieta virtuvėje dažnai turi didesnę įtaką nei dešimtys perskaitytų rekomendacijų. Kai namuose atsiranda aiškus įprotis rūšiuoti pakuotes, sistema tampa gerokai paprastesnė. Pasak tyrimo, daugelis žmonių vis dar įsivaizduoja, kad rūšiavimas namuose reikalauja daug vietos, kelių skirtingų dėžių ir sudėtingos sistemos.

„Iš tiesų užtenka vos kelių indų ar maišų namuose ir vieno trumpo pokalbio šeimoje. Kai visi susitaria dėl vienos paprastos taisyklės – rūšiuojame pakuotes, o ne visus plastikinius ar stiklinius daiktus – įprotis susiformuoja stebėtinai greitai“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

Ji primena, kad ir pačios taisyklės šiandien paprastesnės nei prieš dešimtmetį.

„Pavyzdžiui, nebereikia kruopščiai plauti pakuočių – pakanka jas ištuštinti. Tačiau žmonės dažnai vadovaujasi senomis taisyklėmis, nes niekas aiškiai nepasako, kas pasikeitė. Tyrimas labai aiškiai parodė, kad šiandien reikia ne daugiau taisyklių, o daugiau aiškumo.“

Kodėl apskritai verta rūšiuoti?

Naratyvų analizė atskleidė, kad šiandien didžiausia kliūtis rūšiuoti nėra tingėjimas ar žinių stoka. Daugelis žmonių tiesiog nebejaučia, kad jų pastangos turi prasmę. Viešojoje erdvėje nuolat pasikartoja klausimas: ar viena mano išrūšiuota pakuotė iš tiesų ką nors pakeis? Atsakymas – taip.

Kiekviena teisingai išrūšiuota pakuotė išlieka vertinga žaliava. Pakuočių atliekos: plastikas, stiklas, metalas ar popierius gali būti perdirbti ir virsti naujomis pakuotėmis, statybinėmis medžiagomis, tekstile ar kitais gaminiais. Tuo tarpu pakuotė, patekusi į mišrių atliekų konteinerį, dažniausiai praranda šią galimybę – ji užteršiama, ją tampa sudėtinga atskirti nuo kitų atliekų, todėl ji nebegali būti kokybiškai perdirbta.

Būtent todėl Lietuvos rūšiavimo sistema orientuota pirmiausia į pakuotes. Jos projektuojamos taip, kad būtų galima surinkti ir perdirbti dideliais kiekiais, o visą jų surinkimo, perdirbimo ir gyventojų švietimo sistemą finansuoja rinkai pakuotes pateikiantys gamintojai ir importuotojai. Tuo tarpu plastikiniai žaislai, kibirai ar kiti buities daiktai gaminami iš skirtingų medžiagų ir jiems taikomi visai kiti atliekų tvarkymo sprendimai.

Todėl kiekviena teisingai išrūšiuota pakuotė turi labai aiškią vertę – ji mažina mišrių atliekų kiekį, padeda išsaugoti žaliavas ir leidžia joms sugrįžti į ekonomiką. Iš milijonų tokių kasdienių sprendimų susideda visa sistema: kuo daugiau žmonių rūšiuoja teisingai, tuo mažiau atliekų tenka deginti ar šalinti sąvartynuose, tuo efektyviau panaudojamos į sistemą investuojamos lėšos ir tuo geresni tampa visos Lietuvos perdirbimo rezultatai.

Milijonai kasdien teisingai išrūšiuotų pakuočių jau šiandien keičia Lietuvos atliekų tvarkymo rezultatus.

Didžiausia klaida – plastikas dar nereiškia plastiko konteinerio

Tyrimas parodė, kad dažniausiai gyventojai suklysta ne todėl, kad nenori rūšiuoti, o todėl, kad vadovaujasi tik kalbine logika.

„Jeigu daiktas plastikinis, atrodo natūralu jį mesti į plastiko konteinerį. Tačiau rūšiuojame ne medžiagas, o pakuotes. Todėl žaislai, kibirai, pakabos ar dubenys nėra plastiko pakuotės ir į šį konteinerį nepatenka“, – aiškina Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

Lengviausiu patarimu rūšiuojant ekspertė siūlo medijose jau naudojamą greitakalbės metodą – rūšiuojame pakuotę po pakuotės, pakuotę po pakuotės. Jei tai ne pakuotė, nemetu į pakuočių rūšiavimo konteinerius.

Ar vieno žmogaus pastangos iš tiesų ką nors keičia?

Būtent šis klausimas, pasak tyrimo autorių, šiandien svarbiausias.

„Žmonės nebenori dar vieno raginimo rūšiuoti. Jie nori suprasti, ar jų veiksmas turi vertę. Atsakymas labai aiškus – turi. Ir daug didesnę, nei dažnai įsivaizduojame“, – sako Liudvikas Andriulis.

Anot Kotrynos Žukauskaitės-Šiaučiulės, didžiausias pokytis prasideda ne rūšiavimo aikštelėje, o namuose: „Nereikia idealių sąlygų ar sudėtingos sistemos. Užtenka kelių minučių susitarti su namiškiais, kokias pakuotes kur metame. Tokie maži pokyčiai labai greitai tampa įpročiu su neabejotinai greičiausiai matomais rezultatais. Žmogui gali atrodyti, kad viena pakuotė nieko nepakeis, tačiau būtent iš milijonų tokių kasdienių sprendimų ir susideda visa sistema.

Pranešimas spaudai

Asociatyvi nuotr.