Plaučių adenokarcinoma: simptomai gali būti tylūs

Popiežiui Leonui XIV diagnozuota plaučių adenokarcinoma atkreipė visuomenės dėmesį į vieną dažniausių plaučių vėžio formų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologai pabrėžia, kad ši liga gali ilgai nesukelti aiškių simptomų, tačiau laiku ją nustačius atsiveria daugiau gydymo galimybių.

Dažnai nustatoma pažengusi
Plaučių vėžys – liga, kuri vis dar dažnai nustatoma jau pažengusi. Kaip pranešė „Reuters“, popiežiui operacijos metu pašalinta dešiniojo plaučio apa­tinė skiltis. Toks chirurginis gydymas gali būti skiriamas, kai naviko vieta, ligos stadija ir paciento sveikatos būklė leidžia jį operuoti.
Adenokarcinoma yra viena dažniausių plaučių vėžio formų. Ji priklauso nesmulkių ląstelių plaučių vėžio grupei ir dažniausiai vystosi iš liaukinio tipo ląstelių. Ši liga diagnozuojama ne tik rūkantiems žmonėms – ja gali susirgti ir niekada nerūkę asmenys.
Nacionalinio vėžio centro Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių problemų diagnozuojant plaučių vėžį yra ta, kad ligos pradžia – besimptomė. Esant pradinei ligos stadijai, žmogus gali nejausti jokių simptomų arba juos sieti su kitomis ligomis.
„Plaučių adenokarcinoma nėra liga, kuri visada apie save praneša aiškiais simptomais. Kartais žmogus ilgą laiką jaučiasi gerai, o pirmieji požymiai atsiranda ligai jau pažengus. Todėl svarbu stebėti savo sveikatą ir neignoruoti užsitęsusio ar pasikeitusio kosulio, dusulio, kraujo atkosėjimo ar nepaaiškinamo svorio kritimo“, – teigia V. Gedvilaitė.

Pasak Nacionalinio vėžio centro specialistų, šie simptomai nebūtinai reiškia plaučių vėžį, nes juos gali sukelti ir kitos ligos. Vis dėlto, jei jie nepraeina, kartojasi ar stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Rūkymas išlieka vienu svarbiausių plaučių vėžio rizikos veiksnių, tačiau rizikai įtakos gali turėti ir pasyvus rūkymas, radonas, profesinis kontaktas su tam tikromis kenksmingomis medžiagomis bei kiti veiksniai. Tai, kad žmogus niekada nerūkė, nereiškia, jog jis gali nesusirgti plaučių vėžiu.
Kada reikalinga operacija?
Nacionalinio vėžio centro gydytojas krūtinės chirurgas Sigitas Zaremba paaiškina, kad operacijos galimybė priklauso nuo kelių aplinkybių: naviko dydžio ir vietos, ligos išplitimo, limfmazgių būklės bei paciento plaučių funkcijos ir bendros sveikatos.
„Kai nustatoma neišplitusio plaučio vėžio diagnozė ir nėra priešparodymų skirti chirurginį gydymą, operacija – vienas iš geriausių variantų, siekiant išgydyti plaučių vėžį. Tačiau kiekviena situacija individuali – prieš priimant sprendimą būtina tiksliai nustatyti ligos stadiją ir įvertinti, kokia operacijos apimtis būtų tinkamiausia“, – sako S. Zaremba.

Operacijos metu gali būti pašalinama dalis plaučio (seg­mentas, skiltis) arba visas plautis. Kartu šalinami ir sritiniai limfmazgiai. Dažnai po operacinio gydymo sprendžiama dėl sisteminio ir/arba spindulinio gydymo, taip užkertant kelią ligos plitimui į kitus organus.
Vis dėlto operacija tinka ne visiems pacientams. Jei navikas išplitęs arba chirurginis gydymas negalimas dėl kitų priežasčių, gali būti skiriami kiti gydymo metodai.
Gydymas parenkamas individualiai
Plaučių adenokarcinomos gydymas per pastaruosius metus tapo gerokai labiau personalizuotas. Be įprastų tyrimų, kai kuriais atvejais atliekami molekuliniai naviko tyrimai, padedantys nustatyti genetinius pokyčius, pagal kuriuos galima parinkti taikinių terapiją. Priklausomai nuo ligos stadijos ir kitų veiksnių, pacientams gali būti skiriama chemoterapija, taikinių terapija, imunoterapija, spindulinis gydymas arba kelių metodų derinys.
Nors plaučių vėžys išlieka rimta onkologine liga, jo gydymo galimybės priklauso nuo konkrečios situacijos, o kai kuriems pacientams ankstyvas ligos nustatymas leidžia skirti gydymą, kuriuo siekiama visiško pasveikimo.
„Anksti nustatytas plaučių vėžys gali būti išgydomas. Todėl nelaukime simptomų – rūpinkimės savo sveikata šiandien, nes laiku atlikta patikra gali išgelbėti gyvybę“, – pabrėžia V. Gedvilaitė.
Popiežiaus atvejis primena, kad plaučių vėžio diagnozė gali paliesti įvairaus amžiaus ir skirtingą gyvenimo būdą turinčius žmones. Visuomenės informavimas apie rizikos veiksnius, simptomus ir diagnostikos galimybes išlieka svarbia ankstyvo ligos nustatymo dalimi.

Pagal pranešimą žiniasklaidai