Po Klaipėdos apylinkės teismo sparnu – ir Plungės teismas
Reforma į Lietuvos teismus koją įkelia jau ne pirmą kartą. Antai 2018 metais, optimizavus teismų tinklą, vietoj beveik pusšimčio apylinkių teismų liko tik 12. Įvairių struktūrinių pokyčių būta ir vėliau. Ne išimtis ir šie metai – tęsiant pertvarką, vietoje turėtų 43 teismo rūmų apylinkių teismuose veiklą tęsia tik 27. Aptirpo ir apylinkių teismų skaičius. Nuo sausio pirmos dienos įsigaliojusi teismų reforma reikšmingų pokyčių atnešė ir į Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Naujausi pokyčiai
Lietuvos teismų sistema patiria reikšmingą pertvarką, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti greitesnį, efektyvesnį ir kokybiškesnį teisingumą. Viena iš šios reformos dalių – apylinkių teismų reorganizavimas. Klaipėdos rajono apylinkės teismas taip pat nėra išimtis.
Apie pokyčius šalies teismų tinkle „Bangą“ informavo Monika Vismantė – Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo padėjėja, laikinai atliekanti teismo pirmininko padėjėjo ryšiams su žiniasklaida ir visuomene funkcijas.
Jos teigimu, teismų reforma – tai ne tik teisinių normų pakeitimas, bet ir tiesioginis poveikis kiekvieno piliečio gyvenimui. Pagrindiniai naujausių pokyčių teismų sistemoje akcentai yra tai, jog nuo šių metų sausio pirmos dienos, vėl sujungus Lietuvoje teismus, vietoje turėtų 43 teismo rūmų apylinkių teismuose veiklą tęsia vos ne perpus mažiau rūmų – 27. Keletą metų besitęsianti reforma neaplenkė ir apylinkės teismų – iš 12 liko jų 11.
Prijungė Plungės teismą
Šįkart iš apylinkės teismų sąrašo išbrauktas Plungės apylinkės teismas, kurį nutarta prijungti ne prie Telšių apylinkės teismo, kaip ketinta anksčiau, o priglausti po Klaipėdos apylinkės teismo sparnu. Tad dabar, kaip informavo M. Vismantė, Klaipėdos apylinkės teismą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai ir Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai.
„Svarbu pažymėti tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo veiklos teritorija apims Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Plungės ir Skuodo rajonų, Neringos bei Rietavo savivaldybių teritorijas“, – aiškino teismo atstovė.
Nors aptarnaujama teritorija gana plati, Klaipėdos apylinkės teismą po pertvarkos sudaro dveji rūmai – Klaipėdos, apimantys buvusių Klaipėdos miesto rūmų, Klaipėdos rajono rūmų, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų ir Kretingos rūmų veiklos teritorijas, ir Plungės rūmai, apimantys buvusių Skuodo ir Plungės rūmų veiklos teritorijas. Tiesa, teismo patalpos išliks ne tik Klaipėdoje ir Plungėje, bet ir Palangoje, Kretingoje bei Gargžduose.
Gargžduose – 7 teisėjai
Anot M. Vismantės, pagrindinis šios teismų reformos tikslas yra optimizuoti teismų veiklą, kad būtų sudarytos sąlygos teisėjams dirbti pagal jų specializaciją, išspręstos teisėjų darbo krūvio netolygumo problemos ir užtikrintas greitesnis bylų nagrinėjimas.
Kadangi Klaipėdos apylinkės teismas pagal struktūrą, kaip minėta, liko su dvejais teismo rūmais, teisės aktų nustatyta tvarka bylos skirstomos nagrinėti Klaipėdos rūmuose ir Plungės rūmuose dirbantiems teisėjams.
„Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos rūmams teismingos bylos automatizuotu būdu bus paskirtos nagrinėti teisėjams, dirbantiems Klaipėdos rūmų teismo pastatuose, esančiuose Klaipėdoje, Gargžduose, Palangoje ar Kretingoje. Kaip ir iki šiol, bet kuriame Klaipėdos apylinkės teismo pastate bus galima pateikti bylą inicijuojantį dokumentą (pavyzdžiui – ieškinį, skundą ar pareiškimą), gauti informaciją apie bylas bei dalyvauti teismo posėdžiuose. Elektroninės paslaugos, teikiamos per elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt, taip pat užtikrins galimybę pateikti dokumentus, sumokėti žyminį mokestį ir peržiūrėti bylų medžiagą“, – teigė Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo padėjėja.
Gargžduose esančiame teismo padalinyje dirba ir civilines bylas nagrinėja 5 teisėjai – Jolanta Jasutienė, Mantas Ūsas, Jūratė Volčkova, Inga Sakalauskaitė ir Laura Kačinskienė, o baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėja 2 teisėjai – Jurgita Grigonienė ir Vandalinas Vainius.
Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė – Kristina Serdiukienė.
Įgyvendinant reformą, sudarytos galimybės teisėjams specializuotis – vieniems nagrinėti civilines, kitiems – baudžiamąsias bylas. Dėl šio pakeitimo turėtų sumažėti skirtumai tarp atskirose vietovėse dirbančių teisėjų darbo krūvių, kurie – ganėtinai dideli. Taip bus didinama bylų nagrinėjimo kokybė ir trumpinami jų nagrinėjimo terminai.
Gintarė KARMONIENĖ
