Poilsį prie kanalo drumsčia šūviai ir motorizuoti ereliai
Klaipėdos rajonas turi vieną dar pakankamai neišnaudotą turizmo traukos perlą – Vilhelmo arba Klaipėdos kanalą. Tikimasi, kad turizmą, laivybą kanalu paskatins pagaliau šį sezoną atidaryti Lankupių šliuzo vartai. Palei kanalą nuo seno yra miškininkų įrengtos poilsiavietės, kuriose galima puikai leisti laiką gamtos apsuptyje. Tačiau ramybę drumsčia greičio, šaudymo mėgėjai, miško darkytojai.
Miškus palei Klaipėdos kanalą prižiūri Šernų girininkija. Pavasarį ji dažnai sulaukia talkininkų iš įvairių įstaigų, organizacijų, kurie miškininkams padeda sodinti miškus, rinkti šiukšles. Tarp tokių ilgamečių talkininkių yra ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus žurnalistai, pirmąjį eglaičių ir pušelių miškelį netoli kanalo pasodinę dar 2011 metais, o po penkerių metų – ir maumedžių giraitę. Iš viso Klaipėdos žurnalistai yra pasodinę 2,5 ha miško. Šį pavasarį atvykome padėti švarinti miškus, pasigrožėti, kaip gražiai auga mūsų sodinti medžiai. Deja, Šernų girininkas Arūnas Samoška nustebino liūdna statistika, kad iki brandaus amžiaus užauga tik 10 proc. pasodintų medžių. Juos puola žvėrys, ligos, kenkėjai, išdrasko žmonės. Elniai, stirnos, briedžiai ypač mėgsta tokius jaunus miškelius, medeliams nukanda viršūnes, nulaupo žieves. Miškininkai tepa medelius specialiais repelentais, kad atbaidytų žvėris, išsaugotų augančius medžius.
Miškas – lyg šiukšlinė
Pašiurpino ir žmonių barbariškas elgesys su gamta: rinkdami šiukšles radome palapinę, padarytą gal iš 20 nukirstų jaunų eglaičių, čia pat plastikiniame maišelyje duso brakonierių ką tik kanale pagauta lydekaitė, kurie, matyt, išsigandę talkininkų pabėgo, miške riogsojo krūva šiukšlių; senų baldų, padangų, batų lyg iš parduotuvės… Sunku suvokti šiukšlinančių žmonių logiką – juk užuot vežus į mišką, galima nuvežti senus baldus į specialią aikštelę, ten atliekų priėmimas nieko nekainuoja. Yra ir tokių, kurie ne tik šiukšlina, žaloja medžius, bet ir naikina poilsiavietes: išvagia medinius suolus, stalus ar sumeta į kanalą, sudegina lauže vietoje malkų. Dėl neatsakingo žmonių elgesio šį pavasarį šiuose priemiesčio miškuose jau kilo du, laimei, nedideli gaisrai.
Tačiau vilčių teikia tai, jog, anot girininko A. Samoškos, palengva lyg ir keičiasi žmonių įpročiai, šiukšlių miške, palyginti su ankstesniais metais, mažėja. „Jau yra tekę matyti šeimų, kurios atvažiavusios į poilsiavietes su vaikais nusirenka kažkieno kito paliktas šiukšles ir po savęs nieko nepalieka“, – sakė A. Samoška.
Ilsėtis nesaugu?
Netoli trečiosios vandenvietės, įrengtos prie Klaipėdos kanalo, iš kurios tiekiamas geriamasis vanduo klaipėdiečiams, driekiasi keliukas, o prie jo – poilsiavietės. Tačiau vieną šeštadienio popietę ramybės čia nebuvo: dideliais greičiais pirmyn atgal lakstė sportiniai motociklai, po to pražlegsėjo purvinų visureigių kolona. Kartu tuo pačiu keliuku eina šeimos su vaikais, kurios nesijaučia čia saugiai, nes toks lauko keliukas tikrai nėra skirtas lenktynėms, greičio treniruotėms. Ar čia užsuka savaitgaliais policijos pareigūnai? Jie čia turėtų darbo. Be kita ko, galėtų sutramdyti ir mėgėjus pašaudyti į taikinius šalia ilsintis kitiems žmonėms. Kviečiame turistauti, ilsėtis Klaipėdos rajone, pamėgti keturių vandenų kraštą, tačiau kai kuriuose kampeliuose, kokie jie bebūtų gražūs, ilsėtis nėra nei ramu, nei saugu.
Atlaikė tankus, bet ne vagis
Liūdna matyti, kaip neišsaugotas pražuvo valstybės saugomas (?) kultūros paveldo objektas – metalinis tiltas per kanalą šalia trečiosios vandenvietės, statytas dar vokiečių praėjusio amžiaus pradžioje. Teigiama, jog tokių tiltų per kanalą buvo net dešimt. Šis tiltas metalo vagių pribaigtas visai neseniai – liūdnai styro tik jo konstrukcijos. Pasak Šernų girininko A. Samoškos, dėl to, kad neliko tilto, miškininkams tenka prižiūrint savo valdas apvažiuoti papildomai 70 km. „Gaila tilto, kurio neįveikė per jį važiavę net rusų tankai. Tačiau prieš vagis tiltas neatsilaikė. Ir darbavosi čia ilgapirščiai „profesionalai“ su specialia įranga – taip paprastai juk metalo turėklų, sijų nenupjausi“, – sakė girininkas.
Jolanta BENIUŠYTĖ
Autorės nuotr.