Prekybininkų netenkina turgaus šabakštynas

Šabakštynas miesto centre – tokį įspūdį Gargždų turgus sukuria ne vienam apsilankiusiajam. Prekybininkai taip pat atviri: ne visus tenkina tokios darbo sąlygos, yra pasvajojančiųjų apie uždaras darbo vietas, kad nereikėtų prekių kasryt tampyti. Galimos išeitys buvo svarstomos Klaipėdos rajono savivaldybėje, kuri turi 90 proc. UAB „Gargždų turgus“ akcijų.

Nukenčia centro vaizdas

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas patikino, kad jo taip pat netenkina dabartinė Gargždų turgaus situacija, nukenčia bendras centro vaizdas. „Trečiadienį Savivaldybėje vyko pirminis pasitarimas, norėjome išgryninti prekybininkų problemas. Vėliau vyksime su specialistais į vietą ir įvertinsime realią situaciją kartu su Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju Gyčiu Kasperavičiumi bei Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėju Virgilijumi Liepiniu. Anksčiau, dar prieš kokį dešimtmetį, Gargždų turgui buvo numatyta vieta prie vandentiekio bokšto, tačiau niekas ten keltis nenori, trūksta traukos. Kai Dariaus ir Girėno gatvėje atsiras daugiafunkcis centras, situacija galbūt pasikeis“, – svarstė S. Karbauskas.

UAB „Gargždų turgus“ direktorė Danutė Jonikaitė akcentavo, kad jei Gargždų turgus būtų iškeltas į laukus, prekybininkai išsivažinėtų po uostamiesčio ir Rietavo prekyvietes.

Poreikiai nesutampa

Vienaip ar kitaip Gargžduose prekiaujantieji nori geresnių darbo sąlygų. „Kiekvieną dieną labai daug jėgų ir laiko atima prekių susikrovimas, iškrovimas. Jei prekyvietė būtų uždaresnė, prekes galėtume palikti. Be to, ir pats turgaus vaizdas netenkina. Reikėtų

90 proc. „Gargždų turgaus“ akcijų turi Savivaldybė, o likusius 10 proc. – 4 fiziniai asmenys. „Žinau šiuos žmones, tačiau, išskyrus V. Čelediną, nesu matęs jų akcininkų susirinkimuose“, – užsiminė Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas.

pagražinti“, – įsitikinusi Gargždų turguje jau daug metų prekiaujanti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Biruta Alšauskienė.

Tačiau D. Jonikaitė pastebėjo, kad tokiu atveju reikėtų galvoti ir apie turgaus apsaugą. Be to, anot UAB „Gargždų turgus“ direktorės, ne visi prekybininkai nori uždarų patalpų, daugelio, priešingai, neįmanoma nuvaryti nuo šaligatvių, mat stengiasi būti pastebėti pirkėjų. „Kiti net sako, kad nesugalvokit manęs kur įgrūsti“, – tvirtino pašnekovė. Ji pridūrė, kad bėda dar ir ta, jog per turgų eina magistralinės šilumos tinklų trasos, tad ne visur būtų galima statyti statinius su pamatais. „O jei vienas būdas pakeisime kitomis, vargu ar vaizdas iš esmės pasikeis“, – svarstė D. Jonikaitė.

Sukaupė per 50 tūkst. Eur

Administracijos direktoriaus S. Karbausko žiniomis, Gargždų turgus turi sukaupęs per 50 tūkst. eurų, tad iš ko investuoti yra. „Ši suma sukaupta per kelerius metus. Tačiau kiekviena investicija turi būti pamatuota. Svarbu, kad atsipirktų“, – tvirtino D. Jonikaitė. Administracijos direktorius pritarė požiūriui, kad reikia devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Juolab kad tokią pačią nuomonę prieš pasitarimą su prekybininkais jam išsakė ir verslininkas, bendrovės valdybos narys, atstovaujantis smulkiesiems akcininkams, Vytautas Čeledinas.

„Pirmiausia reikėtų pasidaryti projektuką, kiek ir kokie pokyčiai kainuotų. Prekybininkai anksčiau skundėsi ir telkšančiomis balomis, tačiau kanalizacija jau sutvarkyta. Dabar laukiama lietaus, kad įsitikintų jos efektyvumu. Turgaus link yra ir nemažai duobių, tačiau su specialistais turime išsiaiškinti, kam ir koks privažiavimas priklauso. Jei tai privati teritorija, Savivaldybė padėti negali“, – aiškino S. Karbauskas.