Priekulės gimnazistams padeda tikslų ir ūgties dienoraštis
Pandemijos laikotarpį Priekulės Ievos Simonaitytės pedagogai išnaudojo produktyviai. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Kaltauskienė džiaugiasi, kad per pastaruosius dvejus metus parengta 180 patyriminių ir integruotų pamokų, išleistas „Asmenybės tikslų ir ūgties dienoraštis“, surengtos keturios respublikinės konferencijos!
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Kaltauskienė, rankose laikanti „Asmenybės tikslų ir ūgties dienoraštį“, prie mokinių išpieštos gimnazijos sienos. Kūrybingų gimnazistų sprendimų apstu visoje gimnazijoje.
Emocinio intelekto svarba
„Asmenybės tikslų ir ūgties dienoraštis“, anot L. Kaltauskienės, tai socialinio emocinio ugdymo dalis, dienoraštis veda profesinio tobulėjimo, asmeninių tikslų link. Būtent L. Kaltauskienė subūrė darbo grupę, su kuria diskutavo, kokias priemones įtraukti, ko atsisakyti, kad dienoraštis būtų šiuolaikiškas, patrauklus ir vedantis asmenybės sėkmės link, kadangi jis skirtas trejiems mokslo metams. Pavaduotoja šį dienoraštį pristatė gimnazijos klasių vadovams, ne kartą aptarė, kaip sekasi mokiniams ties juo stabtelėti. Pedagogams buvo paaiškinta, kaip dirbti, kad kiekvienas mokinys išmoktų išsikelti savo trumpalaikius savaitės, mėnesio ir ilgalaikius metų tikslus bei siektų jų, analizuotų duomenis, kad rezultatai būtų kuo geresni, pagal kiekvieno galimybes. Kalbėta apie mokinių gebėjimą išsigryninti savo vertybes ir jomis grįsti asmeninį augimą, dėkingumą, vertinti savo pasiekimus. Džiaugiamasi, kad gimnazistai šį dienoraštį pamėgo ir taiko savo kasdienybėje.
Socialinės emocinės kompetencijos – tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas – socialiniai ir emociniai įgūdžiai – daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visais jo amžiaus tarpsniais. Stebima, kad dėl socialinio emocinio ugdymo stiprėja teigiamos mokinių nuostatos dėl mokyklos, mažėja rizikingo elgesio, gerėja mokinių pasiekimai.
Dėmesys – atnaujintoms programoms
L. Kaltauskienė džiaugiasi, kad pedagogai noriai dalijasi savo patirtimi tarpusavyje. Per paskutinius dvejus metus buvo surengtos keturios respublikinės konferencijos. 2021–2022 mokslo metais dvi konferencijos buvo skirtos dalytis patirtimi apie patirtinį, patyriminį ir nuosekliai planuojamą integruotą ugdymą, daug kalbėta apie atnaujintą turinį, įtraukųjį ugdymą.
Tiek Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis, tiek pavaduotoja ugdymui L. Kaltauskienė atvirai sakė teigiamai vertinantys atnaujintas programas. „Daug metų buvome įpratę matyti atskirus dalykus: matematiką, lietuvių kalbą, biologiją, pasaulio pažinimą, o atnaujintame programų turinyje viskas integruota. Vaikas turi suprasti, kad viskas gyvenime yra susiję. Žinoma, kad atnaujintas programų turinys būtų realizuojamas kokybiškai, pavyzdžiui, priešmokykliniame ugdyme turėtų su vaikais dirbti du mokytojai, o ne vienas“, – įsitikinusi L. Kaltauskienė. „Šviesos“ leidyklos jau išleisti pirmieji vadovėliai pradinukams „Maži milžinai“, jų yra labai laukiama švietimo įstaigoje, pernai buvo gautos tik preliminarios gairės. Anot pavaduotojos ugdymui, gimnazijos pradinių klasių mokytojams bus tikrai nesudėtinga planuoti ugdymo turinį pagal atnaujintas programas, nes jau septinti metai, kaip rengiamas integruotas metų teminis planas su interaktyviomis nuorodomis į IT išteklius. „Esame dėkingi savo kompetentingiems mokytojams už drąsą jau dabar dirbti integruojant atnaujintą turinį į šių metų pamokos veiklą“, – pabrėžė L. Kaltauskienė.
„Apmaudu truputį tik dėl to, kad finansavimas atsilieka nuo įgyvendinamų pertvarkų. Pavyzdžiui, buvo atsisakyta rusų kalbos vadovėlių, pratybų, tačiau rusų kalbos mokytojai negali likti be nieko. Reikia spręsti šią problemą“, – neabejoja A. Alčauskis.
Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.
