Priekulės parapijos „Carito“ gailestingumo darbai – vargstantiesiems

Priekulės parapijos „Carito“ savanoriai dalyvauja įvairiose gerumo akcijose.

Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijoje kelerius metus veiklą plėtoja „Carito“ savanoriai, per akcijas skatindami kurti aukojimo ir dalijimosi tradicijas. Pažeidžiamiausiems bendruomenės nariams neužtenka valandėlės rūpesčio – nuolat reikia skirti laiko. „Sakoma, jog savanoriška veikla – pokyčiams kituose daryti, tačiau jie vyksta ir paties savanorio viduje“, – kalbėjo šios parapijos „Carito“ vadovė Violeta Riaukienė.

Darbais liudyti žodžius

Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijoje tarnystę pradėjęs klebonas kanauninkas Viktoras Ačas įkūrė bažnytinę organizaciją „Caritas“. Emigravus buvusiai vadovei vadovauti ryžosi parapijietė V. Riaukienė. Jo teigimu, nuo „Carito“ gailestingumo darbų priklauso, ar gyvas parapijos tikėjimas – jis negali remtis tik žodžiais. „Juos turime liudyti darbais, parodydami žmogui meilę, rūpestį, kad jaučiame už jį atsakomybę“, – kalbėjo kanauninkas.

„Kunigas Viktoras skatina skleisti gerumą, dalintis, rūpintis pažeidžiamiausiais bendruomenės nariais, kuriems trūksta žmogiško dėmesio. O daugiau skiriant laiko, atradus jautrų santykį su jais, įmanoma siekti rezultato, – kalbėjo ji. – Savanorystė, pagalba žmogui man nebuvo svetima dirbant mokykloje. Mokytojo darbas labai susijęs su socialine sritimi: lankydavausi šeimose, kuriose teko spręsti įvairias problemas.“

V. Riaukienei tapus rajono Savivaldybės vicemere, atsivėrė platesnė veikla. „Pradėjusi dirbti šį darbą, iš karto norėjau kartu su socialiniais darbuotojais aplankyti seniūnijose gyvenančias vargingiausias šeimas ir numatyti, kaip spręsti problemas, – atskleidė ji. – Priekulės parapijoje savanorystei aukodama laiko noriu per savo patirtį įsitikinti, kaip turėtų veikti kompleksinė pagalba.“

Aukojimo ir dalijimosi tradicijos

Ketverius metus veikiančio Priekulės parapijos „Carito“ veikla plečiasi, nors kol kas labiau rūpinamasi pažeidžiamiausiųjų materialine gerove. Nuo įsikūrimo pradžios stokojantiesiems parūpinama daiktų, drabužių, maisto. „Carite“ dirbame 7 savanorės: Onutė, Aldona, Andželika, Lina, Albina, Daiva, tariamės, dalijamės darbus. Veikla sklandi, nes jos viską atlieka nuoširdžiai, – kalbėjo V. Riaukienė. – Bendradarbiaujame su seniūnijos socialiniais darbuotojais, seniūnaičiais, bendruomenių pirmininkais, kurie pastebi, kam reikia paramos – turime vargstančiųjų sąrašą. Džiaugiamės parapijiečiais – „Carito“ ambasadoriais. Ir malonu, jog į ką besikreiptum, sulauki pagalbos.“

Per įvairias akcijas kuriamos aukojimo ir dalijimosi tradicijos, skleidžiama žinia apie „Carito“ veiklą. Bet dirbti tenka ekstremaliomis sąlygomis, nes nėra patalpų. Klebonijos garaže gali susidėti tik nedidelius daiktus ir drabužius – tai priėmimo-išdavimo vieta. Tačiau dėl karantino šiuo metu veikla sustabdyta.

Lapkričio viduryje, Pasaulinę vargstančiųjų dieną, priekuliškės caritietės atsiliepė į Popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi ištiesti vargšui ranką. Už surinktus pinigus jos parūpino maisto paketus 6 senoliams ir daugiavaikei šeimai, kuriuos savanorės pristatė jiems į namus.

„Išgirdau liūdnų istorijų. Našlys prisipažino, kad jam per mėnesį tenka verstis iš 78 eurų. Spėjau, kad jam trūksta ir drabužių, – kalbėjo „Carito“ vadovė. – Seniūnaitis pranešė, jog paramos reikėtų ir kitam, priklausomybės varginamam vyriškiui. Bet įspėjo, kad jam atidavus maisto paketą, šį gali išmainyti į alkoholį. Taigi teko nuvežti jo mamai, gyvenančiai kaimyniniame rajone.“

V. Riaukienės manymu, su gyvenimo paribyje atsidūrusiais žmonėmis turi būti jautrus ir subtilus bendravimas, bet iš karto neperauklėsi, nepakeisi jų gyvenimo būdo. „Įvairios priklausomybių priežastys – reikėtų jas analizuoti, dėlioti pagalbos planą. Džiaugiesi išgirdęs „ačiū“ – bent tą akimirką vargšui geriau. Ir pagalvoji, jog ne be reikalo dirbi“, – prisipažino „Carito“ vadovė.

Ruošiasi naujai veiklai

Praėjusį pavasarį caritietės pakvietė dalintis konservuotomis daržovėmis, o šį rudenį – savo užaugintomis gėrybėmis. Parapijiečiai jautrūs stokojantiems žmonėms – pagalbos sulaukė sunkiai besiverčiantys senoliai, neįgalius vaikus auginančios šeimos.

Artėjant Kalėdoms Priekulės parapijos „Caritas“ feisbuke pakvietė įsijungti į akciją „Padovanok kūčių stalą stokojantiems“. Aukos suma – 50 eurų. Už šiuos pinigus „Carito“ savanoriai nupirks maisto paketų, kuriuos prieš šventes išdalins vienišiems senoliams ir sunkiai besiverčiančioms šeimoms. V. Riaukienė džiaugėsi, kad jau pavyko surinkti nemažą sumą pinigų ir tikisi praturtinti daugiau nei dvidešimties, o gal ir trisdešimties vargstančiųjų Kūčių stalus.

Priekulės „Caritas“ taip pat dalyvauja tradicinėje advento akcijoje „Gerumas mus vienija“. Bažnyčioje yra aukų dėžutė, į kurią galima aukoti už „Carito“ žvakutes. Tai daryti kviečiama ir miesto gėlių parduotuvėse. Surinkti pinigai bus panaudoti gailestingumo darbams – vargstančiųjų buičiai pagerinti.

Telšių vyskupijos „Caritas“ koordinuoja savanorių veiklą parapijose. V. Riaukienė aktyviai atstovauja savo organizacijos veiklai jo renginiuose. „Susitinkame su kitų parapijų „Carito“ savanoriais, dalijamės patirtimi. Problemos įvairios, bet panašios: vienišumas, bendrystės, dėmesio stoka, mažos pajamos, nedarbas, priklausomybės apsunkina gyvenimą“, – dėstė V. Riaukienė.

Klebonas kan. V. Ačas patenkintas, jog vis labiau plečiasi parapijos „Carito“ veikla. „Jauna mūsų organizacija stiprėja, atrandame būdų, kaip jautriau prisiliesti prie vargšų problemų ir jas spręsti. Kol kas rūpinamės socialine gerove, bet ruošiamės ir dvasiniam, kaip antai, išklausymo tarnystei. Kursuose žinių įgiję savanoriai lankys vienišus senolius, juos išklausys, padės priimti sprendimus“, – kalbėjo klebonas.

Virginija LAPIENĖ

Asmeninio archyvo nuotr.