Prieššventinių rūpesčių kraitelėje – ir grėsmės dėl finansinių sukčių: gyventojai pasisakė, kaip jais manipuliuojama

Kol žmonės intensyviai ruošiasi Kalėdoms ir Naujųjų metų sutiktuvėms, darbų imasi ir finansiniai sukčiai. Maždaug kas antras šalies gyventojas prieš šventes pastebi išaugusį sukčių aktyvumą, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atliktos apklausos rezultatai.

„Pasiruošimą didžiosioms metų šventėms lydi intensyvūs ir, norisi tikėti, malonūs rūpesčiai. Tačiau šis laikas – pats darbymetis elektroniniams sukčiams. Jau trečius metus iš eilės apklausėme Lietuvos gyventojus ir aiškinomės, kaip prieššventiniu laikotarpiu keičiasi finansinio sukčiavimo tendencijos. Taip norime priminti žmonėms, kad tiek dabar, tiek ir per šventes būtina išlikti budriems, antraip po Kalėdų eglute gali laukti ir sukčių „dovanėlė“, – teigia Centro direktorė Eglė Lukošienė.

Dažniau susiduriama su sukčiais, pastarieji linkę manipuliuoti

Kas antras gyventojas – tiek žmonių, šių metų apklausos duomenimis, pastebi prieš šventes išaugusį finansinių sukčių aktyvumą. Šiemet taip manančių – 10 procentinių punktų daugiau nei prieš metus. Atitinkamai per metus 7 procentiniais punktais sumažėjo nepastebinčių išaugusio aktyvumo: tai – žemiausias rezultatas per trejus metus.

„Pastebime, kad gyventojai tampa akylesni ir geba atpažinti pinkles. Augančiam sąmoningumui, tikėtina, įtakos turėjo plačiai nušviečiami sukčiavimo atvejai, verslo organizacijų, valstybės institucijų pastangos informuojant apie sukčiavimo apraiškas, teikiami prevenciniai patarimai“, – komentuoja E. Lukošienė.

Pagrindiniu sukčiavimo būdu, su kuriuo teko susidurti šiemet ir kuris pasikartoja ne vienerius metus, 39 proc. respondentų įvardija apgaulingus pranešimus apie laimėjimus loterijoje, taip pat – gautus ypatingus, tik jiems skirtus pasiūlymus. Pernai šis rodiklis buvo panašus ir siekė 41 proc.

Kas ketvirtas šiemet susidūrė su bandymais išvilioti asmens duomenis, prašant juos patikslinti netikrose anketose, paspaudus neaiškias nuorodas ar užpildant įtartinus dokumentus. Per dvejus metus, susidūrusių su tokiais atvejais, padaugėjo 10 procentinių punktų.

Respondentus sukčiai taip pat bandė apgauti kviečiant reaguoti į apgaulingas problemas su asmeninėmis paskyromis, pavyzdžiui, prašant pateikti prisijungimo duomenis, kad būtų atblokuota paskyra. Jei šiemet tokių yra ketvirtadalis, tai metais anksčiau – 18 proc., 2021 m. – vos 12 proc.

Beveik kas ketvirtas apklaustas gyventojas teigia susidūręs ir su kvietimais investuoti į labai didelę grąžą garantuojančias investicijas. Sukčiai patiklius žmonės bandė apgauti skambučiais per „Viber“, „WhatsApp“ ir kitas pokalbių programėles. Nurodoma, kad tai – aukščiausias rodiklis per trejus metus, kiek atliekama ši apklausa.

„Pastebime ir tai, kad sukčiai mėgsta sezoniškumą, yra įvaldę manipuliacijas žmonių nuotaikomis, jų psichologija. Tai įvertinę, jie parenka atitinkamą taktiką: pateikia išskirtinį pasiūlymą, kuris gali sudominti didžiulėmis nuolaidomis ar kitomis, itin palankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, investuoti su didele finansine grąža. Nevengiama vilioti ir papildomo uždarbio galimybėmis bei lengvais pinigais, kaip kad laimėjus loterijoje, kuri, pasirodo, esanti netikra“, – teigia Centro vadovė.

Kitomis, prieššventiniu laikotarpiu dažnai pasitaikančiomis apgavystėmis, apklausti gyventojai įvardijo sukčių apsimetimą siuntų tarnybomis, apgyvendinimo platformomis ir kt. Šios paslaugos kalėdinius pirkinius planuojantiems ar vietos šventėms ieškantiems gyventojams – itin aktualios. Todėl sukčiai stengiasi jomis pasinaudoti ir apgauti patiklesnius žmones.

Budrumą išblaško įtaigūs pasiūlymai

Gyventojų buvo paklausta, kokios priežastys galėtų prieššventiniu laikotarpiu sumažinti jų budrumą susidūrus su finansiniais sukčiais. Pastebima, kad didžioji dalis atsakiusiųjų kritiškai vertina savo budrumą ir pripažįsta, jog jų budrumą galima išblaškyti.

Didelei daliai gyventojų rūpesčių kelia itin ištobulėję sukčių metodai, kuriuos pasitelkiant fiktyvios reklamos ar pasiūlymai yra sukurti taip, kad gali suklaidinti – taip teigia 31 proc. respondentų. Tuo metu kas ketvirto dėmesį blaško prieššventinio pasiruošimo rūpesčiai ir įprotis automatiškai reaguoti į gaunamus el. laiškus ar trumpąsias SMS žinutes.

„Tai, kad didžioji dalis respondentų linkę kritiškai vertinti savo įpročius – automatiškai paspausti bet kokias nuorodas gautose žinutėse ar el. laiškuose, yra didelis žingsnis link tvirtesnio sąmoningumo. Pažinę savo polinkius, galime kritiškiau įvertinti mus pasiekiančią informaciją ir sumažinti tikimybę papulti į sukčių pinkles“, – sako E. Lukošienė.

Vis dėlto, daugiau nei trečdalis (37 proc.) respondentų teigia, kad jų budrumo nesumažintų niekas. Centro direktorė E. Lukošienė šį rezultatą vertina nevienareikšmiai.

„Toks aukštas rodiklis, iš pažiūros, gali nuteikti pozityviai, kad gyventojai geba atpažinti sukčių pinkles. Kita vertus, kai įvairių sukčiavimo atvejų kas ketvirtį vidutiniškai užfiksuojama apie 2–3 tūkst., ir ne tik prieššventiniu laikotarpiu, atidumas ir įprotis tikrinti informaciją, turėtų lydėti netgi pasitikinčius savo jėgomis. Sukčių atakų galime sulaukti kiekvienas iš mūsų, todėl šventiniu laikotarpiu ir jam pasibaigus gyventojus raginame dėmesingai įvertinti informaciją, kuri juos pasiekia tiek elektroninėje erdvėje, tiek ir asmeninėmis ryšio priemonėmis“, – pabrėžia ekspertė.

Pataria neskubėti, veikti ramiai

Centro vadovės E. Lukošienės teigimu, prieššventiniu laikotarpiu, kai visur nuolat skubama, susidūrus su galimais finansiniais sukčiais, rekomenduojama stabtelėti ir ramiai įvertinti situaciją. Ji pataria neskubėti spausti neaiškių nuorodų, atsiliepti į nežinomo telefono numerio žinutę ar skambutį.

„Nereikėtų ir strimgalviais lėkti norint pasinaudoti pernelyg didelėmis nuolaidomis ar įtartinai ypatingais pasiūlymais. Gautą informaciją būtina tikrinti oficialiuose šaltiniuose, pavyzdžiui, oficialiose internetinėse parduotuvėse, jų elektroninius adresus suvedant ranka“, – vardija E. Lukošienė.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras įspėja, kad el. laiškuose ar trumposiose SMS žinutėse pastebėjus įtarimą keliančias nuorodas, jokiu būdu jų nespausti. Apie gautas žinutes, kitas elektroninio sukčiavimo apraiškas galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui užpildant specialią formą centro interneto svetainėje https://www.nksc.lt/pranesti.html arba el. paštu cert@nksc.lt, taip pat kreiptis į policiją trumpuoju telefonu 112 arba perduoti informaciją „Virtualiam patruliui“ socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat el. paštu virtualus.patrulis@policija.lt.

Jeigu vis dėlto nukentėta nuo elektroninių ar finansinių sukčių, būtina kuo skubiau susisiekti su savo banku ar kredito įstaiga, apie incidentą pranešti policijai.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą finansinio sukčiavimo prieššventiniu laikotarpiu tema Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. 2023 m. lapkritį vykusioje apklausoje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų.

Apie Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą:

2021 m. gegužės 17 d. veiklą pradėjęs VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras veikia viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu, jo tikslas – stiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, formuojant gerąją praktiką, ugdyti esamus ir naujus pinigų plovimo prevencijos specialistus.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro steigėjai yra Lietuvos bankas, Finansų ministerija, komerciniai bankai („Swedbank“, AB, AB SEB bankas, Revolut Bank, UAB, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, OP Corporate Bank plc. Lietuvos filialas, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas ir uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas). 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių