„Print-it“ technikas mechanikas nebijo iššūkių
Gargžduose spaustuvėje „Print-it“ dirbantis gargždiškis Petras JANKUS yra vienas iš tų darbuotojų, kurį visada malonu sutikti. Techniko mechaniko pareigas einantis vyriškis niekada neniurzga, kad yra labai daug darbo, nesikrato atsakomybės. Priešingai – kiekvieną problemą priima kaip iššūkį ir galimybę tobulėti.
Keliasi 5 val.
– Kodėl nusprendei dirbti norvegų kapitalo bendrovėje „Print-it“?
– Tiesiog norėjau išbandyti savo jėgas visiškai naujoje srityje. „Print-it“ bendrovė man atrodė puiki galimybė tai padaryti. Dirbu jau 7 metus. Pirmosios pareigos buvo „Solnos“ (ruloninės spaudos mašinos operatoriaus padėjėjo, vėliau tapau „Bolero“ (t. y. knygų minkštais viršeliais klijavimo linijos) operatoriumi. Šioje pozicijoje dirbau 2 metus, kol perėjau į Technikos skyrių – čia jau 4 metus einu techniko mechaniko pareigas.
– Kokie šių pareigų privalumai ir trūkumai?
– Pradėkime nuo gerų dalykų… (šypsosi – aut. past.). Visada keliuosi ryte 5 val., tad neretai mano darbo diena yra ilgesnė nei įprasta. Dažniausiai esu murziniausias darbuotojas visoje įmonėje, visur reikia tampytis įrankių stalą su ratukais. Pastarąjį kolegos juokais praminė ledų vežimėliu. Teikiu pirmąją pagalbą „susirgusiems“ įrenginiams. Man tai patinka. Visus iššūkius vertinu teigiamai, jie padeda išvengti rutinos.
Darbo trūkumas tik vienas – galiu bet kada sulaukti skambučio dėl gedimų ir, kadangi esu davęs „hipokrato-techniko“ priesaiką, privalau vykti pagal iškvietimą.
Motyvuoja ne tik pinigai
– Ar pats mėgsti skaityti?
– Taip, kiekvieną dieną beveik nesiskiriu su knygomis apie įrenginių priežiūrą ir valdymą (juokiasi – aut. past.). Esu iš tų šokolado fabriko darbuotojų, kuriems nelabai patinka šokoladas. Tačiau žaviuosi žmonėmis, kurie daug skaito.
– Ar tiesa, kad žmonės pamėgo knygas plonais viršeliais?
– Sunku atsakyti, rinkodara nėra mano stiprioji pusė. Tačiau, manau, kad pamėgo. Minkšti viršeliai turi daug privalumų. Pirmiausia tokios knygos yra pigesnės. O kas nenori gauti tą patį turinį už mažesnę kainą? Antra, sunaudojama mažiau popieriaus, tad žmonės, susirūpinę ekologija, privalo tokias knygas mėgti. Be to, jei turinys vis dėlto jūsų nesužavės, tai nebus taip gaila padaryti daug gražių lėktuvėlių.
– Geriausia motyvacijos priemonė dirbti yra…
– Meluočiau, jei sakyčiau, kad ne pinigai. Beveik visi mes dirbame dėl jų, tačiau man ne ką mažesnis paskatinimas yra jausmas, kad esu reikalingas ir naudingas.
Lankėsi Skandinavijos šalyse
– Kaip atsipalaiduoji po sunkios darbo dienos?
– Ne visos jos būna sunkios. Atsipalaiduoju įvairiai: šeima, draugai, sportas, žvejyba. Dalyvauju „Airsofto“ bendruomenės veikloje, tai toks sukarintas aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas. Taip pat mėgstu skaniai pavalgyti ar pažiūrėti gerą filmą.
– Ar po darbo valandų susitinki su bendradarbiais?
– Jei turite omeny, kad visi po darbo renkamės atsigerti limonado, tai ne. Tačiau yra Spaudos diena, Kalėdos, kai visi susirenkame. Yra keletas bendradarbių, su kuriais bendraujame ir šeimomis.
– Kadangi jūsų bendrovė priklauso skandinavams, ar teko lankytis Skandinavijos šalyse?
– Buvau Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Nuostabios šalys, įspūdinga gamta. Aukšti kalnai ir, aišku, Norvegijos fiordai – tai kažkas neapsakoma. Kainos ten kandžiojasi, tačiau įspūdžiai viską atperka. Beje, kas vykstate į Skandinaviją, būtinai paragaukite pūdytos žuvies ir arklienos.
– Sakoma, kad blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu, kokios karjeros ambicijos?
– Provokuojantis klausimas. Artimiausia vieta – Technikos skyriaus vadovas, bet mano tiesioginis vadovas toks geras specialistas ir nuostabus žmogus, kad net nežinau (šypsosi – aut. past.). Manau, kad visada reikia kažko siekti – taip mes tobulėjame, bet tai nebūtinai turi būti aukštesnės pareigos. Svarbiau, kaip aš atlieku savo pareigas šiandien, o ne kur aš dirbsiu rytoj. Tuo labiau, kad mano darbas man patinka. Kaip sako mūsų generalinis direktorius, esame technikos daktarai. Aišku, akcininku tapti visai norėčiau…
