Privalomoji karo tarnyba – galimybė prisidėti prie šalies saugios ateities kūrimo

Praėjusį mėnesį paskelbti 2025 metų karo prievolininkų sąrašai, į kuriuos sugulė 25 149 jaunuolių pavardės. Tarp jų – 4 339 karo prievolininkai iš Klaipėdos regio­ninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus administruojamos teritorijos. Kiek iš jų bus tinkami tarnybai, paaiškės po sveikatos patikros Karinės medicinos ekspertizės komisijoje.
Indėlis į saugią šalies ateitį
Anot Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus Arūno Balčiūno, karo prievolininkų sąrašai yra priminimas atlikti konstitucinę pareigą ir tuo pačiu kvietimas prisidėti prie valstybės gynybos ir mūsų visų saugumo. Šis žingsnis, jo žodžiais, yra svarbus ne tik patiems karo prievolininkams, šaukiamiems atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, bet ir jų artimiesiems bei visai Lietuvai – tai galimybė savo asmeniniu indėliu prisidėti prie mūsų šalies saugios ateities kūrimo.
„Raginu jaunuolius atsakingai žiūrėti į šią pareigą: laiku pasitikrinti sąrašus, vykdyti nurodymus ir prireikus drąsiai kreiptis pagalbos į mūsų specialistus“, – sakė direktorius.
Išties privalomoji karo tarnyba yra gyvybiškai svarbi, nes leidžia sukurti tvirtą ir gerai parengtą ginkluotųjų pajėgų rezervą, kuris yra būtinas veiksnys atremiant bet kokias išorines grėsmes.
Šiemet į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti beveik 4 000 karo prievolininkų, kurie pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą metinį šaukimo planą tarnybą atliks 19 kariuomenės vienetų, tarp jų pirmą kartą Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalio­ne, kuriame po bazinio kurso kariai specializuosis informacinių technologijų ir kibernetinės gynybos srityse, ir Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje. Planuojama, kad daugiausia būsimųjų karių papildys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalioną.
Pirmieji karo prievolininkai sukviesti bus jau šį mėnesį. Jų tarnyba numatyta Kęstučio pėstininkų, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bei Ryšių ir informacijos sistemų batalionuose. Tiesa, jaunuoliai į tarnybą skiriami tik patikrinus jų sveikatą ir pripažinus juos tinkamus tarnybai, likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki jos pradžios.
Svarbu ir tai, kad tarnybą galima atlikti ir savo noru, jei ir nesi patekęs į karo prievolininkų sąrašus. Tokiu atveju 18–38 metų amžiaus vaikinai ir merginos turi teikti prašymus. Savanoriams leidžiama pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Pirmumo prašymus gali teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus.
Už vengimą tarnauti – ne tik baudos
Kaip sudaromi šauktinių sąrašai ir kokie kriterijai taikomi, atrenkant jaunuolius tarnybai? „Sąrašas yra sudaromas nepriklausomų stebėtojų akivaizdoje, panaudojant specialią kompiuterio programą. Į sąrašą patenka visi 18–23 metų amžiaus jaunuoliai bei 23–26 metų amžiaus jaunuoliai, kurie 2024 metais baigė studijas, išskyrus tuos, kurie šiuo metu studijuoja Lietuvoje, yra atlikę bei atlieka tikrąją karo tarnybą ar dėl sveikatos būklės negali jos atlikti, turintys dvigubą Lietuvos ir kitos šalies, į kurias Vyriausybė yra uždraudusi jiems vykti, pilietybę ir tie, kuriems tarnyba atidėta teisės aktų nustatyta tvarka“, – aiškino Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyrius, kurio teiravomės ir to, ką turėtų žinoti jaunuolis, šauktinių sąrašuose išvydęs savo pavardę.
Anot Lietuvos kariuomenės atstovo, karo prievolininkas iki sąraše nurodytos datos turi pateikti savo duomenis ryšiams palaikyti (faktinės gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą). Jeigu yra aplinkybių, dėl kurių jis gali būti atleistas nuo karo prievolės ar privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atidėta, karo prievolininkas turi pateikti dokumentus, kuriais pagrindžiamos atleidimo nuo karo prievolės ar privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka aplinkybės.
Taip pat privaloma sąraše nurodytu laiku atvykti pasitikrinti sveikatos į Karinę medicinos ekspertizės komisiją bei į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regio­ninį padalinį.
Vieni jaunuoliai nustatytos tvarkos sąžiningai laikosi, tačiau netrūksta ir tokių, kurie visais būdais bando išsisukti nuo tarnybos, nors už tai gresia ne tik baudos, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Bauda už karo prievolininko pareigų nevykdymą siekia 60–210 eurų. Neatvykęs į privalomąją karo tarnybą taip pat gali „užsidirbti“ baudą, kurios dydis nuo 280 iki 450 eurų.
O štai šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas užtraukia net baudžiamąją atsakomybę, tad jaunuoliams, bandantiems išsisukti nuo tarnybos, tenka minti ir teismų slenksčius. Atsidūrę teisiamųjų suole vieni dangstosi darbais, o kiti nė neslepia, kad sąmoningai vengia tarnybos, nes ši per brangiai atsieina – tenka mesti darbus, palikti namus. Esą jiems labiau apsimoka susimokėti baudą už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą nei vilktis uniformą ir tarnauti.
Tačiau bauda nėra vienintelė bausmės rūšis šiuo atveju. Tarnybos ignoravimas gali baigtis ir areštu ar net laisvės atėmimu iki 3 metų. Be to, kaip pažymėjo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyrius, baudos sumokėjimas nuo karo prievolės neatleidžia.
Tiesa, nors vengiančiųjų atlikti privalomąją karo tarnybą netrūksta, vis dėlto esą pastebima, jog pastaraisiais metais ryškiai išaugo prašymų savanoriškai atlikti tarnybą skaičius.
Socialinės garantijos kariams
Kaip ir minėta, pinigai yra svarbiausias veiksnys, veikiantis jaunimo nenorą tarnauti. Todėl domėjomės, kokios socialinės garantijos siūlomos tarnybos metu. Lietuvos kariuomenės teigimu, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai gauna valstybės išlaikymą – apgyvendinimą, maitinimą, aprangą, socialinį ir gyvybės draudimus. Kiekvienam kariui kiekvieną mėnesį mokama 322 eurų išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Taip pat kiekvieną mėnesį kaupiama speciali išmoka, kurią karys gali naudoti savo nuožiūra ir kuri išmokama jau atlikus tarnybą. Jos dydis priklauso nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų.
„Kario tarnybą įvertinus labai gerai, už vieną tarnybos mėnesį skaičiuojamos keturios bazinės socialinės išmokos (280 eurų), gerai įvertintiems – trys bazinės socialinės išmokos (210 eurų), patenkinamai – dvi bazinės socialinės išmokos (140 eurų). Savo noru atliekančiam tarnybą kariui kaupiamosios išmokos didėja 30 procentų, o tiems karo prievolininkams, kurie buvo pašaukti į tarnybą ir išreiškė norą atlikti ją pirmumo tvarka, – 15 procentų“, – paaiškinta.
Yra ir daugiau socialinių garantijų, tarp jų – lengvatos, susijusios su būsto kreditu, 105 eurus siekiančios kasmėnesinės išmokos kario vaikui jo tėvo ar motinos tarnybos laikotarpiu. Skatinama ir pavyzdinga tarnyba, kuri trunka devynis mėnesius.
Lietuvos kariuomenė džiaugiasi, jog netrūksta atvejų, kai atlikę karo prievolę kariai lieka kariuomenėje. Antai 2024 metais profesinę karo tarnybą pradėjo 742 asmenys, kurie prieš tai atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Atlikę karo prievolę jaunuoliai turi galimybę tęsti karjerą Lietuvos kariuomenėje įvairiose srityse, priklausomai nuo savo išsilavinimo ir turimų gebėjimų.
Gintarė KARMONIENĖ
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.