Projektai pildo mokyklų svajones: tikros mokyklų patirtys

Ne paslaptis, kad švietime, kaip ir daugelyje kitų sričių, teigiamus rezultatus ir pokyčius pasiekti padeda įsitraukimas įgyvendinant projektus: klasėse atsiranda mokytojų padėjėjai, surengiamos nepamirštamos šventės ar įdiegiamos mokymąsi palengvinančios programėlės. Projektai nėra tik būdai įsisavinti lėšas, tai – unikalios galimybės padaryti tai, apie ką anksčiau tebuvo galima pasvajoti.

Šiuo metu prie pabaigos artėja „Kokybės krepšelis“ – nacionalinis projektas, kuris buvo įgyvendinamas atskirose mokyklose, jų komandos rengė tobulinimo planus ir juos įgyvendino, ypatingai daug dėmesio buvo skirta ugdymo proceso tobulinimui, pagalbai, ugdymo aplinkai ir bendruomenės stiprinimui.

„Įgyvendindami „Kokybės krepšelio“ projektą mes išbandėme mokytojų išsvajotą mokytojo padėjėjo poziciją pradinėse klasėse. Visose mūsų pradinėse klasėse buvo bent po pusę mokytojo padėjėjo etato, – pasakoja Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktorė Vitalija Dziuričienė. – Projekto metu mes ne tik apmokėme visus pedagogų padėjėjus, bet ir išsprendėme laisvų pamokų problemą. Per tuos dvejus projekto metus mes supratome, kad visada reikia dviejų mokytojų vienai pradinei klasei“.

Projektai keičia ir įkvepia

„Vyturio“ progimnazijos direktorė pabrėžia, kad dažniausiai padėjėjai skiriami mokiniams atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius. „Mes įžvelgėme, kad pagalbos reikia mokytojui, jau iš anksto matėme, kokią rolę galėtų atlikti mokytojo padėjėjas, kad vyktų aktyvios pamokos, kad klasės erdvė būtų operatyviai pertvarkoma, kad daugėtų išvykstamųjų pamokų, būtų atnaujintas ugdymo turinys ir užtikrinta vaikų sauga“, –sako V. Dziuričienė.

V. Dziuričienės manymu, būtent „Kokybės krepšelio“ projektas leido pakelti ugdymo kokybę, suteikė daugiau erdvės mokytojams kūrybiškai mąstyti, tad net ir pasibaigus projekto lėšoms stengiamasi išlaikyti mokytojo padėjėjo pareigybės idėją: tam pasitelkiama savanorystė ir moksleivių tėvų noras prisidėti prie kokybiško ugdymo. „Štai šiandien buvome susibūrę gerti padėkos arbatos su mamomis, kurios patikėjo idėja, ėmė savanoriauti kaip mokytojo padėjėjos ir tuo didžiuojasi“, – džiaugiasi direktorė ir priduria, kad pagalbos mokytojui idėja bus toliau bandoma vystyti dalyvaujant „Atvirų klasių“ projekte.

Projektai – ne tik mokymuisi, bet ir fiziniam aktyvumui

„Jau trečius metus dalyvaujame Nacionalinės sporto agentūros projekte „Sportuokime su džiaugsmu, gyvenkime sveikai!“, kuris baigsis kitų metų sausio mėn. Tai išskirtinis projektas, kadangi esame nusimatę veiklas, susijusias su rekreaciniu sportu Nemune – irklavimu vikingų laivais“, – pasakoja Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorė Irma Kačinauskienė. Nors, pasak direktorės, pasiruošimas konkrečioms projekto veikloms – ilgas ir reikalaujantis daug dokumentacijos, dalyvauti tikrai verta, nes tokie projektai kaip šis skatina ne tik moksleivių, bet ir gimnazijos bendruomenės fizinį aktyvumą. „Šis projektas mums leido tęsti tradicines jau 15 metų vykstančias veiklas – Mokytojo dienos Regatą Mero taurei laimėti ir gausybę kitų fizinio aktyvumo veiklų. Dažniausiai ši šventė būna artimiausią šeštadienį po mokytojo dienos. Suburiame visą bendruomenę, įsitraukia tėvų taryba, kuri gamina žuvienę, dalyviai vaišinami tradicine koše ir arbata, socialiniai partneriai taip pat organizuoja įvairias veiklas bei remia šį renginį prizais“, – sako I. Kačinauskienė ir džiaugiasi, kad pavyksta į veiklas įtraukti ir visą mokyklos bendruomenę (mokinius, jų tėvus, mokytojus, socialinius partnerius), ir bendraminčius iš kitų rajonų: šventėje susiburia komandos iš viso Prienų rajono, sulaukiama svečių iš Kauno ar net Klaipėdos rajono.

Direktorė pabrėžia, kad šventė nėra vienintelė gimnazijos vykdomo „Sportuokime su džiaugsmu, gyvenkime sveikai!“ projekto veikla: šaltuoju metų laiku dirbama su irklavimo treniruokliais Concept2, o sausio mėnesį vyksta irklavimo treniruokliais kalėdinės varžybos; gegužės/birželio, rugsėjo/spalio mėnesiais mokiniai bei gimanzijos bendruomenė (tėvai/mokytojai) dalyvauja irklavimo Nemune treniruotėse ir kt. I. Kačinauskienė patikina, kad dalyvavimas tokiuose sporto projektuose leidžia pastiprinti, išplėsti vykdomas veiklas, užtikrinti tęstinumą, įpareigoja užtikrintai įvykdyti nusimatytas veiklas, o moksleivių, tėvų, mokytojų įsitraukimas ir noras dalyvauti kitokiose, neįprastose veiklose – džiugina.

Vis daugiau galimybių kelti švietimo kokybę Lietuvoje

2022 m. įsibėgėjo dvi Vyriausybės pradėtos reformos – programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) ir projekto „EdTech skaitmeninė švietimo transformacija“ (EdTech) įgyvendinimas. TŪM – tai tarsi „Kokybės krepšelio“ ir kitų panašaus pobūdžio projektų tęsinys, kuriame mokyklos galės plėtoti pradėtus diegti pokyčius (šiuo metu dar tik ruošiamasi TŪM startui), o EdTech – jau dabar veikiantis projektas, kurio rezultatus jau galima vertinti.

EdTech projektu siekiama inovatyviomis skaitmeninėmis technologijomis auginti Lietuvos švietimo sistemos efektyvumą, taip pat kelti mokymosi rezultatų kokybę, o mokykloms palikta laisvė išsirinkti ir išbandyti tuos sprendimus, kurie labiausiai atlieptų mokyklose sprendžiamas problemas. Vien per 2022 m. pasiūlytoje testavimo veikloje dalyvavo iš viso daugiau nei 40 savivaldybių – taip buvo įtraukti kolektyvai iš 1/8 Lietuvos švietimo įstaigų. Su daugiau kaip 10 inovatyvių priemonių per kelis pirmuosius projekto mėnesius jau susipažino apie 10 000 šalies mokinių. Tikimasi, kad iki projekto pabaigos (2024 m.) daugiau kaip 15000 mokinių iš daugiau kaip 200 šalies mokyklų išbandys daugiau kaip 30-ies kūrėjų kurtus sprendimus.

Kai kurie mokyklų išbandyti EdTech sprendimai jau įtraukti į ugdymo procesą. Tarkime, po priemonės išbandymo, mokinių, tėvų, globėjų ir mokytojų bendru sutarimu Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija po išbandymų įsigijo dešimtokams skirtą priemonę, padedančią mokiniams spręsti tolesnę savo ugdymo ir karjeros kryptį, o Alytaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos „Volungėlė“ bendruomenė, sužavėta matematikos priešmokyklininkus mokančio robotuko techniniais sprendimais, kurie skatino vaikus įsijausti, savarankiškai išbandyti save, taip pat užtikrino, kad ugdytiniai ir toliau galėtų praturtinti savo kasdienybę šiuo inovatyviu mokymo įrankiu.

Išbandyti sprendimai prigyja kasdienėse veiklose

Paklaustas, kodėl rinkosi būtent EdTech siūlytą karjeros planavimo priemonę dešimtokams, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktorius Stasys Norbutas sako, kad tai padaryti paskatino opi problema, kurią matė tiek mokytojai, tiek mokinių tėvai: gimnazistai apie savo karjerą rimtai galvoti pradeda tik ketvirtoje gimnazijos klasėje, sprendimą, kurlink sukti baigus mokyklą, atideda iki pat egzaminų pabaigos. „Mokinys turi nuolat apie tai galvoti ir rimtai ruoštis. Jei laiku pradedi mąstyti, per ketverius gimnazijos metus tikrai gali ką nors pakeisti“, – apie būtinybę mokiniams planuoti karjerą kalba direktorius.

„Rinktis būtent šią priemonę paskatino ir faktas, kad jos kūrėjai dirbo su Vilniaus universiteto mokslininkais. Be to, priemonępristatant baigiamosios gimnazijos klasės mokiniams buvo pastebėta, kad jiems labiausiai patiko sužaidybintas testo pateikimas, kuris paskatina rimtai apmąstyti savo pasirinkimus, atsakyti į klausimus, atlikti užduotis,“ – pasakoja S. Norbutas apie priemonę, kurią pasirinko jo vadovaujama gimnazija tam, kad mokiniai būtų paskatinti patys atsakingai žiūrėti į mokymosi procesą, tikslų kėlimą, nevengtų iššūkių.

„Apima neviltis, kai iš jauno žmogaus išgirsti „man užtenka tiek, užtenka patenkinamai išlaikyti brandos egzaminą ir toliau neturiu siekių“. Norisi mokiniams priminti: jeigu tu sieksi daugiau, tada ir pasieksi daugiau, jei norėsi įlipti į penktą ar šeštą aukštą, tada tikrai pasieksi ketvirtą, o jei tesieksi ketvirto, gali likti tik trečiame aukšte,“ – apie nuolatinį poreikį skatinti mokinių motyvaciją kalba S. Norbutas ir užsimena apie tolimesnius planus jungtis prie TŪM programos.

Ateityje – dar daugiau teigiamų pokyčių

Prie TŪM programos jau prisijungė beveik 300 šalies gimnazijų, progimnazijų, pagrindinių ir pradinių mokyklų. Iš viso ugdymo veikloms organizuoti, priemonėms įsigyti ir mokytojų bei vadovų mokymams savivaldybės skyrė 46 proc. investicijų (apie 50,5 mln. Eur), kiti 59 mln. Eur skirti infrastruktūrai mokyklose atnaujinti, pritaikyti ją pagal universalaus dizaino principus. Planuojama, kad TŪM padės gerinti pagrindinio ugdymo pasiekimų (lietuvių kalbos ir matematikos) rodiklius, didinti vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičių bendrojo ugdymo mokyklose ir mažinti jungtinių klasių skaičių.