Pusmilijoniniam Gargždų VVG planui pakirpo sparnus Gargždiškių parengta plėtros strategija nesulaukė nė sudilusio skatiko

39 Lietuvos miestų bendruomenės jau įgyvendina ar ruošiasi įgyvendinti savo parengtas, vidaus reikalų ministro patvirtintas ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas (iki 85 proc.) vietos plėtros strategijas. Bendruomenės inicijuota plėtra – nauja priemonė, suteikianti galimybę 2014–2020 metų programavimo laikotarpiu pretenduoti į ES paramą ne tik kaimo, bet ir miesto vietos veiklos grupėms rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategijas. Tačiau Gargždų miesto vietos veiklos grupės puoselėtos viltys gauti apie pusę milijono eurų sukurtai vietos plėtros strategijai, kuri turėjo didinti miestelėnų socialinę įtrauktį, skatinti užimtumą ir verslumą nuėjo šuniui ant uodegos. Prieš trejus metus entuziastingai pradėjusi veiklą, praėjusią savaitę miesto VVG nuleido sparnus: net kitiems metams atidėjo naujos valdybos rinkimus.

Ragino teikti paraiškas

Priminsime, kad 2015 m. įsteigta Gargždų miesto vietos veiklos grupė (VVG), į kurią viltingai susibūrė keliasdešimt verslo, nevyriausybinių organizacijų, Savivaldybės atstovų, buvo daug žadanti naujovė. Mat iki tol Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinė parama buvo teikiama tik kaimiškų gyvenviečių VVG ir šią sritį koordinavo, o tai tebedaro ir iki šiol Žemės ūkio ministerija. Prieš trejus metus pagal analogišką modelį parama pirmąkart buvo numatyta teikti ir miestų VVG – šią sritį buvo įpareigota prižiūrėti ir ją dabar kuruoja Vidaus reikalų ministerija (VRM), kuri ragino miestų VVG aktyviai teikti paraiškas strategijai rengti. Šiam tikslui tada kiekvienai miesto VVG buvo numatyta iki 4000 eurų.

Žinoma, paraiškų rengėjai buvo informuoti, kad strategijos bus atrenkamos konkurso būdu. Lietuvai tenkanti paramos suma, kuri bus išdalijama miestų VVG, iš viso sieksianti apie 15 mln. eurų. Paaiškinta, kad bus remiami taip vadinami minkštieji projektai – psichosocialinės, sociokultūrinės paslaugos, darbas su socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis, bendruomeninė, kultūrinė, profesinė veikla, užimtumo skatinimas, neformalios verslumą skatinančios iniciatyvos ir panašiai. Atkreiptas dėmesys, kad parama nebus skiriama investicijoms į infrastruktūros objektų įrengimą ar rekonstrukciją, pavyzdžiui, parkų, kiemų, gatvių tvarkymui, žaidimų aikštelių įrengimui.

Bandė atitikti reikalavimus

Taigi, 2015-ųjų rugpjūtį įsteigta Gargždų miesto VVG pagal įstatus išsirinko 12 asmenų valdybą (keturi atstovai iš rajono Tarybos ir po tiek pat iš verslo bei nevyriausybinių organizacijų). Kitąmet jos narių sudėtis šiek tiek pasikeitė, tačiau ji veikė iki šių metų rugpjūčio mėnesio. Valdybos pirmininke buvo išrinkta gargždiškė verslininkė, dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, pareigingai ir atkakliai be jokio užmokesčio tempusi miesto VVG sumanymų vežimą.

Gargždų miesto vietos plėtros strategijai sukurti panaudotos projektinės lėšos – 4 320 eurų, iš kurių 324 eurų, kaip privalomą nuosavą prisidėjimą, skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė.

Minėtoji strategija buvo patvirtinta regiono plėtros taryboje ir pateikta VRM vertinimui bei atrankai. Gargždų miesto VVG, kurdama strategiją keleriems ateinantiems metams, žinoma, bandė pataikyti į minkštųjų projektų reikalavimus, tačiau pateko tik į finansuotinų strategijų rezervinį sąrašą. VVG valdyba nusprendė pritarti VRM siūlymui 100 tūkst. eurų sumažinti strategijos įgyvendinimo biudžetą – iki maždaug pusės milijono eurų. Mat buvo pasklidusi žinia, kad tos miestų VVG, kurios sutiks susimažinti finansinius poreikius, gali tikėtis, kad jų strategijos bus finansuojamos iš papildomų lėšų.

Nėra pinigų – nėra susidomėjimo

Neįkvepianti žinia, kad gargždiškiai net likę rezerve ir susimažinę strategijos biudžetą vis tiek negaus finansavimo šiemet, sklandė jau seniai, tačiau rugpjūčio mėnesį galutinį tašką padėjo vidaus reikalų viceministro Arūno Gražulio raštas dėl siūlomų nefinansuoti vietos veiklos grupių strategijų sąrašo patvirtinimo. „Pažymime, kad į sąrašą buvo perkeltos strategijos, kurios, atlikus pervertinimą pagal Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktoriaus patvirtintą formą, neatitiko Vietos plėt­ros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimų, t. y. nesurinko 70 balų“,  – teigiama minėtame viceministro rašte. Be gargždiškių, finansavimo iš viso negavo dar 21 miestų veiklos grupė. Tarp jų ir kaimynai kretingiškiai, telšiškiai, plungiškiai ir kt.

Nemalonių žinių akivaizdoje Gargždų miesto VVG pečių visgi nesurėmė. Rugsėjo 5 d. paskelbtas VVG rinkiminis susirinkimas, turėjęs ateinantiems trejiems metams išrinkti naują valdybą ir pirmininką, nesurinko kvorumo. Iš 31 asociacijos nario atėjo tik 10. Po savaitės, rugsėjo 13 d., pakartotinis susirinkimas vėlgi sudomino vos trečdalį VVG narių.

Vėl laimėjo didmiesčiai

Visuomeniniais pagrindais dirbusi Gargždų miesto VVG valdybos pirmininkė dr. L. Piaulokaitė-Motuzienė minėtuose susirinkimuose informavo, jog nefinansuotos vietos plėtros strategijos rengimas ir pateikimas VRM atrankai buvo alinantis, daug jėgų, laiko ir net asmeninių lėšų reikalaujantis darbas, kuris, deja, nedavė siekiamo rezultato. Gargždiškiams apmaudžiausia, kad Vidaus reikalų ministerija nenurodė konkrečių nefinansuotos strategijos klaidų. Gargždiškių manymu, neteisinga, kad didžioji lėšų dalis vėl nukeliavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos vietos plėtros strategijoms finansuoti. Esą didmiesčių poreikiams skyrus maždaug po 2 milijonus eurų iš 15 mln. paramos lėšų regionų miestams liko nedaug, o rezerve paliktiems gargždiškiams  – nė skatiko.

Išsiskirstė iki pavasario

Rugsėjo 13 d. susirinkime diskusija kilo, kai miesto VVG narys, rajono Savivaldybės tarybos narys Vaclovas Macijauskas sakė, kad kitų miestų vadovai labai rūpinosi padėti VVG, o mūsų rajono vadovai esą nepakrutino nė piršto, o prieš kelerius metus kuriantis miesto VVG dar ir kaišiojo pagalius į ratus. Taip pat VVG nario ir rajono Savivaldybės tarybos nario Martyno Pociaus nuomone, tokios situacijos nebuvo ir dabar kaltųjų paieška jau nieko nebepakeis. Juk akivaizdu, kad ir pačios Gargždų miesto VVG entuziazmas yra taip prislopęs, kad nebėra net ką rinkti į valdybą. Jau nekalbant ir apie būsimą lyderį, kuris vėlgi turėtų sutikti dirbti visuomeniniais pagrindais. Pro pirštus į naujosios miesto VVG valdybos rinkimus pažiūrėjo ir Savivaldybė. VVG susirinkime buvo pareikšta nuomonė, kad ir Savivaldybė turėjo deleguoti ne tuos pačius, o naujus Tarybos narius, nes VVG valdyba pagal įstatus renkama 3 m. Tačiau rajono meras savo rašte nurodė, kad 2015-aisiais priimtas Tarybos sprendimas dėl 4 atstovų delegavimo į Gargždų miesto vietos veiklos grupės valdybą tebegalioja, o dėl naujų narių skyrimo sprendimą priimsianti jau 2019 m. išrinkta ir balandžio mėnesį suformuota rajono Taryba.

Gargždų miesto VVG pakartotiniame rinkiminiame susirinkime padiskutavus dėl tokios Savivaldybės pozicijos nei nauja valdyba, nei naujas pirmininkas liko neišrinktas. Priimtas sprendimas, kad tai bus padaryta ateinančių metų pavasarį po savivaldos rinkimų.

Vilija BUTKUVIENĖ

Aut. nuotr.