Rajono medikai – lyg ant parako statinės
Šiuo metu ligoninės Vaikų ligų skyrius yra visiškai iškraustytas, palatose paliekama po 1–2 lovas, jei vis dėlto pildytųsi pesimistinis scenarijus ir šių lovų prireiktų sergantiesiems lengvesne COVID-19 forma.
Įtampa ir nuolatinė parengtis jau tapo ir Klaipėdos rajono medikų kasdienybe. Nors į Gargždų ligoninę sergantieji koronavirusu patekti negali, ruošiamasi net kritiškiausiam scenarijui, Vaikų ligų skyrius jau visiškai iškraustytas. Gargždų, Priekulės ir Paupių pirminiai sveikatos priežiūros centrai (PSPC) dirba griežtu karantino režimu, paslaugos teikiamos, tačiau didžioji dalis – nuotoliniu būdu.
Priimtų masinio protrūkio atveju
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė „Bangą“ informavo, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė parengė planą, kuriame numatytos regiono gydymo įstaigų veiklos, atsižvelgiant į tai, kaip vystysis situacija dėl koronaviruso. Po Klaipėdos universitetinės ir respublikinės ligoninių rikiuojasi Šilutė, Tauragė, Kretinga, į kurią galimai būtų nukreipiamos nėščiosios, jei Klaipėdos universitetinė ligoninė nebepajėgtų visų priimti.
„Pagal planą Gargždų ligoninė neturėtų priimti sergančiųjų COVID-19, tačiau jei būtų masinis protrūkis, gali būti, kad čia būtų nukreipiami sergantieji lengva koronaviruso forma. Tokie, kuriems nereikalinga plaučių ventiliacija, juolab kad tam neturime nei specialisto, nei tokios medicinos įrangos“, – pastebėjo V. Ruškienė. Šiuo metu ligoninės Vaikų ligų skyrius yra visiškai iškraustytas, palatose paliekama po 1–2 lovas, jei vis dėlto pildytųsi pesimistinis scenarijus ir šių lovų prireiktų sergantiesiems lengvesne COVID-19 forma.
Šiuo metu Gargždų ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos, Vidaus ligų skyriuose gydomi tik tie pacientai, kurie neturi COVID-19 indikacijų. „Personalas dirba pamainomis, mūsų tikslas – išsaugoti kuo daugiau darbuotojų, kad jie nebūtų užkrėsti“, – akcentavo V. Ruškienė.
Mokėsi imti ėminius
Dar kovo 27 d. sprendimu sveikatos apsaugos ministras-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga įpareigojo savivaldybių administracijų direktorius paskirti įstaigą, kuri užtikrintų savivaldybėje esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą ėminiui iš nosiaryklės ir ryklės COVID-19 ligos ištyrimui reikalingomis priemonėmis ir tuos mėginius pristatytų į paskirtą laboratoriją. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas įsakymu pavedė Gargždų PSPC atlikti mėginių paėmimą, o Gargždų ligoninei teikti rekomendacijas šioms įstaigoms dėl tvarkų pasirengimo organizuojant įstaigos darbuotojų ištyrimą.
Tiek Gargždų ligoninės, tiek Gargždų PSPC po dvi slaugytojas praėjusį penktadienį dalyvavo Vilniuje vykusiuose mokymuose dėl apsirengimo, ėminių paėmimo, dokumentacijos, ėminių pristatymo į laboratorijas. Tačiau mokymuose dalyvavusios slaugytojos imtų ėminius tik sveikatos priežiūros specialistams, ne gyventojams. „Kol kas tokie tyrimai mūsų medikams taip pat nėra daromi“, – užsiminė Gargždų ligoninės vyr. gydytoja V. Ruškienė. Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas teigia dar pirmadienį kreipęsis į Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl reikalingų terpių ėminiams gavimo, tačiau kada jos bus, konkretaus atsakymo neišgirdęs. „Medikai labai laukia testavimo. Kiekvieną savaitę kažkam iš darbuotojų pasireiškia virusinės infekcijos požymių: karščiavimas, sloga, gerklės skausmas. Dalis gydosi namuose, dalis pasveikę jau dirba. Tačiau laiku atliktas testas veiktų kaip apsaugos priemonė, likusiam personalui būtų ramiau. Dabar esant poreikiui, kaip ir visi gyventojai, medikai gali kreiptis 1808 karštąja linija, o ten pagal atitinkamus algoritmus sprendžiama, ar bus atliktas testas“, – kalbėjo P. Serapinas.
Personalui darbo pakanka
Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas P. Serapinas informavo, kad šeimos gydytojai toliau pacientus konsultuoja nuotoliniu būdu. Atostogauja tik maža dalis personalo.
Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausioji gydytoja Laima Simenienė patikino, nors pacientai be šeimos gydytojo kvietimo į įstaigą neįleidžiami, personalui darbo pakanka. Vyksta pacientų konsultacijos nuotoliniu būdu. Vaistų išrašymas, nedarbingumo pažymų užvedimas – viskas užima laiko. „Atostogauja tik viena gydytoja odontologė, o kita priima pacientus dėl ūmių atvejų. Planiniai skiepai taip pat grįžta į mūsų kasdienybę, kviesimės pavienius žmones, juk šiaip ar taip gyvenimas tęsiasi“, – neabejoja L. Simenienė. Anot jos, pradžioje išties ne visi suprato karantino sąlygas, veržėsi ir karščiuojantys į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau dabar jau visiems aiškios ir suprantamos karantino taisyklės.
Priekulės PSPC priimami ir pavieniai pacientai, kurie neturi jokių sąsajų su COVID-19, tačiau jiems būtini kažkokie tyrimai. „Susiskambinus su gydytoju ir gavus leidimą, galima atvykti su kauke ir pirštinėmis“, – akcentavo L. Simenienė. Paklausta, kaip veikia procedūrinis, ką daryti norintiesiems susileisti vaistus, atsakė: „Visi planiniai suleidimai yra atidėti, intraveninės injekcijos nedaromos. Jei būklė sudėtinga, reikia gydytis ligoninėje. Jei vis dėlto yra ypatinga būtinybė, tai susiskambinus iš anksto, įleidžiant per atskirą įėjimą, sesutė, dirbanti taip pat su apsauginėmis priemonėmis, vaistus suleidžia.“
Paiso griežtos tvarkos
Nėra atostogaujančio personalo ir Paupių PSPC. „Kaip ir visos ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos konsultuojame nuotoliniu būdu. Visai neblogai sekasi. Trečiadieniais atliekame tyrimus tiems, kam būtina. Pavyzdžiui, dėl kraujo krešėjimo tiems, kurie geria atitinkamus vaistus. Nėštukėms atliekami reikalingi tyrimai dėl antikūnių, gliukozės toleravimo mėginiai, kad „neišlįstų“ cukraligė. Tačiau ir tądien priimame ne daugiau kaip 6 pacientus, iš anksto būna sudaromas sąrašas. Pacientai lankosi kas valandą, po kiekvieno apsilankymo patalpa dezinfekuojama. Be kaukių neįleidžiame, prie įėjimo visada yra dezinfekcinio skysčio“, – dėstė Paupių PSPC vyriausioji gydytoja Erika Janavičienė.
Ji užsiminė, kad atostogų bus išleistos nebent tos sesutės, kurios dirba antraeilėse pareigose Slaugos skyriuje. Jos eina pareigas ir Klaipėdos respublikinėje ligoninėje, tad jei pradės darbą su COVID-19 pacientais, Paupių PSPC bus išleistos atostogų, siekiant apsaugoti Slaugos skyrių nuo galimo užkrato. Juolab kad Slaugos skyriuje yra rizikos grupei priskiriami pacientai.
Karščiavimo klinika – Klaipėdoje
Ilgą laiką it karšta bulvė mėtyta karščiavimo klinikos idėja pagaliau įgauna realų pagrindą. Ją nuspręsta įrengti Klaipėdos psichikos sveikatos centro patalpose, Galinio Pylimo g. 3. Joje viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams būtų atliekami išsamesni tyrimai, įtariant COVID-19.
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja V. Ruškienė akcentavo, kad tokio pobūdžio karščiavimo klinikai yra keliami specialūs reikalavimai, tai turi būti atskiras pastatas su rentgeno aparatu, laboratorija, atitinkamais specialistais, tad kalbos, jog tokio pobūdžio karščiavimo klinika galėtų atsirasti Gargždų ligoninės kažkuriame skyriuje, yra nieko vertos.
Klaipėdoje karščiavimo klinika dirbs ne mažiau kaip keturias valandas kiekvieną dieną, o didėjant pacientų srautams galimas ir darbo laiko ilginimas. Jos veiklą koordinuos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas Saulius Dabravalskis. Karščiavimo kliniką Klaipėdoje tikimasi atidaryti šios savaitės pabaigoje.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja L. Kaveckienė patikino, kad savivaldybės yra įpareigotos steigti karščiavimo klinikas arba sudaryti sutartis su kita savivaldybe dėl paslaugų teikimo. „Mes kreipėmės į Klaipėdos miesto savivaldybę. Kai Klaipėdos mieste bus įkurta karščiavimo klinika, ir mūsų savivaldybės gyventojai ten bus priimami. Neturintiesiems savo transporto taip pat organizuosime nuvykimą“, – teigė ji.
Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.
