Rajono politikai Taryboje susikibo dėl 60 centimetrų žolės
Kur baigiasi gamtai palanki pieva ir prasideda apleista teritorija? Dėl šios ribos Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje užvirė diskusija, svarstant siūlymą kai kur leisti žolei augti iki 60 centimetrų – dvigubai aukščiau nei iki šiol. Meras Bronius Markauskas įrodinėjo, kad taip bus išvengta bereikalingo šienavimo, o opozicijos atstovė Loreta Urbutė ragino neskubėti ir pirmiausia nustatyti aiškesnius reikalavimus skirtingoms teritorijoms. Taryba pakeitimams pritarė, nors konkrečius žaliųjų plotų priežiūros žemėlapius seniūnijos turės parengti tik po sprendimo priėmimo.
Pievos ir vejos
Spalio 22 dieną patvirtinti pakeitimai numato, kad tam tikruose sklypuose ir bendrojo naudojimo žaliuosiuose plotuose žolė galės augti iki 60 centimetrų. Aukštesnę žolę reikės nupjauti iki birželio 15 dienos, o nuo birželio 16 dienos užtikrinti, kad ji neviršytų nustatytos ribos. Bendrojo naudojimo žaliuosius plotus, įskaitant pakeles ir griovius, numatyta šienauti pagal poreikį.
B. Markauskas aiškino, kad ankstesni reikalavimai ne visur racionalūs. Rajone netrūksta didelių, statyboms suplanuotų, tačiau dar neužstatytų sklypų. Ar tikrai prasminga jų savininkus įpareigoti kas porą savaičių šienauti, tarkime, dviejų hektarų pievą? Mero įsitikinimu, tokie reikalavimai pertekliniai. Jis siūlė nepainioti kruopščiai prižiūrimos vejos prie namų su natūralia pieva, kuriai nereikia tokios pat priežiūros. Rečiau šienaujant būtų tausojama biologinė įvairovė, sunaudojama mažiau kuro, išvengiama nereikalingų darbų.
Tačiau opozicijos atstovei liberalei L. Urbutei kilo abejonių, ar pakeitimai pakankamai apgalvoti. Jos iškelti klausimai paskatino platesnę diskusiją dėl naujųjų taisyklių taikymo.
Kur brėžti ribą?
L. Urbutė ragino atskirti teritorijas, kuriose aukštesnė žolė gali augti netrukdydama žmonėms, nuo tų, kurias būtina prižiūrėti dažniau. Pasak politikės, nuošalios pievos, gyvenamųjų namų kaimynystės ir kasdien lankomos viešosios erdvės negali būti vertinamos vienodai.
Dar prieš Tarybos posėdį ji socialiniame tinkle paskelbė įrašą apie planuojamus pakeitimus. Po juo užvirė gyventojų diskusija. Vieni nuogąstavo, kad aukštesnėje žolėje veisis erkės, šliužai, plis piktžolės, o neprižiūrimi sklypai dar labiau apžels. Kiti palaikė retesnį šienavimą, primindami natūralių pievų naudą gamtai.
Tarybos posėdyje L. Urbutė priminė, kad dar birželio 22 dieną Savivaldybė viešai ragino sklypų savininkus laikytis 30 centimetrų žolės aukščio reikalavimo. Jei jau dabar ne visur pavyksta užtikrinti tvarką, kas pasikeis ribą padidinus dvigubai? Politikė abejojo, ar naujosios taisyklės neapsunkins ir taip problemiškos kontrolės. „Diferencijuokime, labiau išskirkime teritorijas, ir tada visiems bus viskas aišku“, – ragino Tarybos narė.
Praktika ir pažadai
Klausimų kilo ir dėl 60 centimetrų ribos. Konservatorius Martynas Martišauskas teiravosi, kodėl pasirinktas būtent toks aukštis ir kuo jis pagrįstas. Savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus specialistė Rasa Bakaitienė paaiškino, kad remtasi praktine didelių neužstatytų sklypų priežiūros patirtimi. Ji paminėjo Panevėžio pavyzdį, tačiau konkrečių tyrimų ar skaičiavimų, pagrindžiančių tokią ribą, posėdyje nepateikta.
Kiti opozicijos atstovai siekė išsiaiškinti, kaip naujoji tvarka veiks skirtingose rajono vietovėse. Opozicijos lyderis liberalas Justas Ruškys klausė, ar visos seniūnijos vadovausis vienodais principais ir kas spręs, kuriuos žaliuosius plotus reikia šienauti dažniau.
Tarybos narė liberalė Audronė Balnionienė atkreipė dėmesį į gyventojų saugumą. Aukšta žolė pakelėse gali trukdyti matomumui, žmonėms nerimą kelia erkės ir šliužai. „Gamtą reikia gelbėti, bet reikia gelbėti ir žmones“, – kalbėjo politikė. Ji apgailestavo, kad prieš svarstant pakeitimus seniūnijos neparengė šienaujamų plotų žemėlapių ar priežiūros planų. A. Balnionienė sutiko su meru, kad kai kurių teritorijų neverta dažnai šienauti, tačiau pabrėžė, jog žmonių lankomoms vietoms būtini kitokie reikalavimai.
Konkretų pavyzdį pateikė liberalas Julius Pozingis. Pasak jo, Veiviržėnų miestelio slėnyje bendruomenė kartu su Kultūros centru šiemet žolę pjovė daugiau kaip dešimt kartų. Tarybos narys klausė, ar įsigaliojus naujosioms taisyklėms ši viešoji erdvė bus prižiūrima taip pat dažnai, ar joje jau bus galima leisti žolei augti aukštesnei. Jam rūpėjo ir tai, kieno atsakomybė bus slėnio šienavimas.
Atsakydamas meras B. Markauskas aiškino, kad taisyklėse neįmanoma numatyti kiekvieno tako ar takelio priežiūros. Jis palankiai vertino bendruomenių įsitraukimą į aplinkos tvarkymą ir priminė, kad natūraliose pievose kartais pakanka nušienauti praėjimus. „Situacija, kalbant apie viešąsias erdves, seniūnijas, miestus ir miestelius, tikrai nepablogės. Nerimo šiuo atveju tikrai per daug. Be to, čia ne Šventąjį Raštą rašome – jeigu matysime, kad situacija blogėja, visada galėsime pakoreguoti, – kalbėjo meras, patikindamas, kad žaliųjų plotų priežiūrai skiriamos lėšos nemažinamos. – Tie nuogąstavimai tikrai pertekliniai. Niekas neplanuoja apsileisti ir apaugti žolėmis.“
Sprendimas su pavedimu
Išklausiusi paaiškinimus, L. Urbutė savo pozicijos nepakeitė. Kadangi aktyvus šienavimo sezonas jau pasibaigęs, ji siūlė neskubėti – sudaryti darbo grupę, aiškiau suskirstyti teritorijas, numatyti jų priežiūros reikalavimus ir tik tuomet grįžti prie sprendimo. Politikė pabrėžė, kad patobulintam projektui galėtų pritarti.
Tačiau meras nematė reikalo svarstymą atidėti ir ragino Tarybą apsispręsti. Pakeitimams pritarta, o kartu priimtas papildomas protokolinis pavedimas – iki 2026 metų pabaigos seniūnijos turės parengti žaliųjų plotų priežiūros žemėlapius, kuriuose būtų nurodyta, kokios teritorijos ir kokiu dažnumu bus šienaujamos. Šią informaciją numatyta pristatyti Savivaldybės tarybai.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
