Ramintojos bažnyčioje – ypatingi kalėdaičiai: kviečia pažinti bažnyčios požiūrį į organų donorystę
Tradicinės Kūčių vakarienės įprastai neįsivaizduojame be kalėdaičių – duonos simbolizuojančios begalinę Dievo meilę ir dosnumą žmogui. Dievo Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Jų laužymo ir pasidalijimo tradicija simbolizuoja Kristų, gyvąją duoną – meilę stipresnę už mirtį. Šiemet, Kūčių vakarą, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčia kviečia dalytis ypatingu kalėdaičiu, kviečiančiu susimąstyti, kad net paliekantis šią žemę žmogus gali kitam dovanoti gyvenimą.
„Šiandien daugiau nei trys šimtai žmonių laukia organų transplantacijos. Per artimiausius penkerius metus vos pusė jų sulauks tinkamo donoro. Todėl norime paskatinti visus tikinčiuosius susimąstyti apie galimybę išgelbėti žmonių gyvybes“, – sakė Ramintojos koplyčioje tarnaujantis kunigas Algirdas Toliatas.
Žinią perduos kalėdaičiais
Šiemet pirmą kartą simboliškai buvo iškepti unikalūs kalėdaičiai su švč. Mergele Marija Ramintoja, kurios fone vaizduojamas tarptautinis donorystės simbolis. „Norime skleisti bažnyčios gailestingumo žinią ir pakviesti tikinčiuosius pokalbiui su artimaisiais, kad netekties akimirką išdrįstume dovanoti gyvybę kitiems. Juk, kaip sakė Jėzus – nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“, – dalinosi A. Toliatas.
Jis pabrėžė, kad žinią apie organų donorystę skleidžiančių kalėdaičių bus galima rasti Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. „Kalėdų šventė – tai Kristus, kuris tampa gyvąja duona kiekvienam iš mūsų, kad mes taptume pilni Dievo dosnumo ir kaip laužomas kalėdaitis dovanotume gyvenimą kitiems”, – sakė kunigas.
Viltis, skatinanti gyvenimą
Kvietimu tapti donorais dalijosi ir Aistė Štaraitė, širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė, gyvenanti su donoro širdimi. „Labai svarbu nepraprasti vilties, nes viltis suteikia galimybę tikėti, kad ateityje donoras atsiras“, – dalijasi Aistė.
Dvejus metus ji buvo gydoma medikamentais, tuomet implantuota dirbtinė širdis. Gyvenimas pasikeitė kardinaliai, o visų svarbiausia tapo sveikata. Ji dalijosi, jog kasdienybė stipriai priklausė nuo to, kaip jautėsi fiziškai. Vis dėlto pakartotinos komplikacijos reiškė, kad ji bus „aktyvuota“ laukiančiųjų transplantacijos sąraše.
„Žinojau, kad anksčiau ar vėliau manęs laukia transplantacija. Tačiau žinodama, kad donoro galima laukti net 2 metus, nesitikėjau, kad aktyvavus sąrašuose transplantacija įvyks taip greitai, kaip įvyko“, – svarstė ji. A. Štaraitei itin pasisekė, kadangi ji transplantacijos sulaukė per keletą mėnesių, o šiandien ji jau trečius metus gyvena su donoro širdimi.
Reikalingas visuomenės švietimas
A. Štaraitės istorija – vienas iš nedaugelio įkvepiančių pavyzdžių, kuomet laiku atsiradęs donoras padovanojo gyvybę kitiems. Vis dėlto šiandien šalyje donorų vis dar trūksta. Pasiteiravus, kas, Aistės manymu, paskatintų žmones tapti donorais, ji pamini visuomenės švietimą.
„Visuomenės švietimas, mitų apie organų donorystę išsklaidymas ir dalijimasis išgyvenusiųjų istorijomis galėtų įkvėpti potencialius donorus“, – tvirtina Aistė. „Didindami informuotumą ir donorystės bei transplantacijų skaidrumą, galime sukurti šviesesnę ateitį tiems, kuriems reikia gyvybę gelbstinčios transplantacijos“, – sakė ji.
Pranešimas žiniasklaidai
