Respublikinė Klaipėdos ligoninė: stiprūs esame sutelktumu
Pirmadienį, balandžio 27 d., minėjome Lietuvos medicinos darbuotojų dieną. Kokia yra Respublikinės Klaipėdos ligoninės koronaviruso karantino kasdienybė, galima susipažinti šios sveikatos įstaigos feisbuko paskyroje. Pasidalijame vienu iš įrašų.
Dažniausiai ligoninės koridoriuose šurmuliavę pacientai dabar tyliai laukia, kol juos apžiūrės medikai. Daugelio jų veiduose – nerimas, susipynęs su viltimi, kad gydytis galės grįžti į namus. O gydytojai ir slaugytojai jau ketvirta savaitė pluša padidintomis apsukomis. Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl išplitusio viruso uždarius didžiąją dalį skyrių, pacientai (iš viso Klaipėdos regiono) vežami į Respublikinę Klaipėdos ligoninę.
Priėmime – it vijurkai
Pasak Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjos Jurgitos Syminienės, srautai padidėjo kone trigubai – vidutiniškai per savaitę sulaukiama daugiau kaip tūkstančio, o per dieną – iki pusantro šimto pacientų. Tad stoviniuoti nėra kada, suktis tenka it vijurkui.
Labai svarbu, kad į ligoninę nepatektų COVID-19 infekcija (nuo to priklauso ir darbuotojų, ir pacientų sveikata bei ligoninės veiklos tęstinumas), todėl visi pacientai tikrinami, ar nėra užsikrėtę koronavirusu.
Slaugytojų pareigingumas ir atsakingumas vertas pagarbos: jos matuoja temperatūrą, surenka visą įmanomą informaciją, ar pacientas neturėjo kontakto su užsikrėtusiais bei sergančiais COVID-19, atlieka testus ir tik tuomet nukreipia pacientą medikų konsultacijai.
Gydytojai pastebi, kad atėję konsultuoti į Priėmimo skubios pagalbos skyrių, su kiekvienu pacientu dirba taip, tarsi jis būtų infekuotas. Toks atsargumas leidžia išvengti užkrato plitimo.
Ir nors medikų veidus dengia kaukės, o speciali apranga – kūną, nepamirškime – medikai irgi yra žmonės ir baimės jausmas šiuo sunkiu periodu jiems taip pat yra nesvetimas.
Tačiau Priėmimo skyriaus medicinos personalas, paklaustas, kaip susitvarko su padidėjusiais srautais ir nerimu, čia pat paaiškina, kad turi visas būtinas apsaugos priemones, o bijoti, kai tiek darbo, nėra kada. Ir nusišypsoję skuba pas ką tik atvykusį pacientą…
D korpusas – rizikos zonoje
Per savaitę ligoninėje vidutiniškai hospitalizuojama daugiau kaip pusantro šimto pacientų.
Tam skirtas ligoninės D korpusas, į kurį pirmiausia ir patenka pacientai. Čia jiems suteikiama pagalba ir visas būtinas gydymas, kol sulaukiama mėginio dėl COVID-19 infekcijos atsakymo. Jei atsakymas teigiamas, pacientai pervežami į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentą, jeigu neigiamas – perkeliami į atitinkamo profilio skyrių tolesniam gydymui mūsų ligoninėje.
Pulmonologijos alergologijos skyriaus vedėjas Marius Zolubas, dabar atsakingas už D korpuso veiklą, neslepia, kad įtampos netrūksta. Didžiausią įtampą, pasak gydytojo, kelia testų atsakymų laukimas. Skyriuje paimti mėginiai siunčiami į Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratoriją, tačiau atsakymų kartais tenka laukti ir visą dieną, todėl kažką konkretaus planuoti, gydytojo teigimu, tiesiog neįmanoma.
„Pvz., antradienį septyni atvykę pacientai kone visą dieną laukė priėmimo skyriuje, kad galėtų patekti į mūsų korpusą, kol nesulaukėme jau skyriuje esančių pacientų tepinėlių atsakymų. Tad negalėjome jų perkelti į kitus skyrius, o priėmime esantys negalėjo patekti pas mus. Tai labai apsunkina darbą“, – sako pulmonologas M. Zolubas.
Gydytojas pastebi, kad dirbant taip vadinamame rizikingame korpuse ir dėvint visą apsauginę aprangą, darbas labai sulėtėja ir beveik keturis kartus. Jeigu kokia procedūra trukdavo 15 min., dabar užtrunkama iki valandos.
Slaugytojos dirba sklandžiai
Pulmonologijos skyriaus vyr. slaugytoja Inga Jucienė, paklausta, kaip laikosi slaugytojos, prisipažįsta, kad pirmomis dienomis tvyrojo įtampa ir stresas, dabar nusistovėjo kasdienybė. Apsaugos priemonių turima užtektinai, slaugytojos dirba sklandžiai, nors iššūkių netrūksta.
„Dabar D korpuse mums tenka priimti visos ligoninės pacientus – su ūmiu apendicitu, pilvo skausmais ir kt. Pas mus jie prabūna apie parą, todėl labai svarbu – profesionali, skubi pagalba. Ir nors tai ne pulmonologijos skyriaus pacientai, tačiau mūsų slaugytojos – aukščiausio profesionalumo ir savo darbą atlieka puikiai“, – pastebi vyr. slaugytoja I. Jucienė.
Ji pasidžiaugė, kad D korpuse dirbantys medikai yra ne tik aprūpinti visomis būtinomis apsaugos priemonėmis, bet reguliariai yra tiekiamas ir maitinimas. Maistas, supakuotas į vienkartines dėžutes, atvežamas iki skyriaus durų.
Dabar patekti į D korpusą gali tik jame dirbantys medikai ir pagalbinis personalas. Taip siekiama išvengti infekcijos plitimo.
Beveik sausakimši ir kiti ligoninės skyriai, o medikai pastebi, kad per pastaruosius keletą dešimtmečių nieko panašaus nėra buvę.
Įtampą įveikia ir humoru
Įvykiai pasaulyje dėl koronaviruso išplitimo jaudina ne tik paprastus žmones, bet ir medikus. Traumatologijos skyriaus vedėjas Valdas Mačiulis neslepia, kad darbas tapo gerokai sudėtingesnis, ypač moraliniu aspektu. Tačiau puikiai ligoninės vadovų bei administracijos specialistų organizuota skyrių veikla, kai naujai hospitalizuoti pacientai pradžioje guldomi į specialiai tam skirtą korpusą iki kol gaunamas neigiamas mėginio dėl COVID-19 infekcijos atsakymas ir tik tuomet perkeliami į „švarų“ skyrių, mažina įtampą.
Traumatologijos skyriaus vedėjas taip pat pastebi, kad ne tik srautai padidėjo, bet dabar išskirtinai daug sulaukiama garbingo amžiaus pacientų ir nemažai iš jų – su psichikos problemomis, padaugėjo pacientų ir su galvos traumomis. Anksčiau neurochirurginio profilio pacientai su ūmiomis traumomis buvo gydomi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Dalį personalo nukreipus į specialų korpusą, kur hospitalizuojami pacientai su įtariama infekcija, teko sujungti kai kuriuos skyrius. Traumatologijos skyriuje dabar gydomi ir Neurochirurgijos bei Ausų-nosies-gerklės skyrių pacientai.
Visada vieningai dirbęs Traumatologijos skyriaus kolektyvas ir dabar rūpinasi vienas kitu, o paklausus, kas padeda šiuo sunkiu periodu, nedvejoję atsako – humoras. Gydytojas Marijus Žvikas dar priduria, kad pandemija kada nors vis tiek baigsis.
Skyriuje tąkart dirbusios slaugytojos – Jadvyga Plaipienė, Daiva Šalvienė, Giedrė Bočkuvienė ir vyresnioji slaugytoja Renata Sėlenytė net pajuokavo: „Ar gali mus kuom nors pagąsdinti, mes gi užsigrūdinusios.“
Po du dešimtmečius ir ilgiau dirbančios slaugytojos sako esančios ramios, jų pareiga – padėti pacientams, tą jos ir darančios.
Vieni kitiems padeda
Neurologijos skyriaus slaugytojos Virginija Mažonaitė ir Greta Andrulienė pastebi, kad dabar skyriuje gydoma daug itin sunkių vyresnio amžiaus pacientų.
„Vienu metu buvo net dešimt maitinamų ir nevaikštančių pacientų. Į pagalbą mums skubėjo Kardiologijos skyriaus slaugytojos. Krūviai tikrai dideli, dalis slaugytojų atostogauja, tad kai kurioms tenka dirbti kas antrą parą“, – sako slaugytoja Virginija Mažonaitė.
Tačiau ir šios slaugytojos patikina, kad ir kaip nelengva, tikrai ištvers. Sunkiausiu momentu vienoms padeda šiltas artimųjų dėmesys, o štai Kardiologijos ir Neurologijos skyrių vyr. slaugytoja Stefa Gudauskienė po darbo ligoninėje skuba rankas suleisti į žemę. Pasak jos, tuomet išgaruoja visas nuovargis.
Ir taip – su humoru, padėdami vieni kitiems, stropiai ir atsakingai atlikdami savo pareigas, darbuojasi visų ligoninės skyrių gydytojai ir slaugytojai, pagalbinis personalas, prie kurių yra prisijungę ir ligoninei priklausančių poliklinikų kolektyvai.
Visi dirba išsijuosę…
Nepritarė neapgalvotiems sprendimams
Numatydama, kad anksčiau ar vėliau teks perimti iš Klaipėdos universitetinės ligoninės funkcijas, ligoninė intensyviai ruošėsi blogiausiam scenarijui ir dabar, per daug nesiafišuodama, kantriai dirba savo darbą – teikia skubiąją pagalbą ir būtinąjį stacionarinį gydymą Klaipėdos ir viso krašto gyventojams.
„Tokių rezultatų kolektyvui pavyko pasiekti ir mes stiprūs, nes visą laiką stengėmės dirbti kartu, išklausydami ir įsiklausydami į visas nuomones, priimdami kolektyvinius sprendimus, kasdien tardamiesi, mokydamiesi iš klaidų, reaguodami į dinamiškai besikeičiančias situacijas ir aplinkybes. Visas kolektyvas kasdien darė ir daro tai, ką privalo daryti ir dar daugiau“, – sako direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas.
Tai patvirtina ir balandžio 10 dieną Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atliktas patikrinimas, kurio akte nurodoma, kad ligoninėje yra laikomasi visų ypatingomis sąlygomis būtinų reikalavimų. Tik gaila, kad nemažai jėgų teko eikvoti tuščiai – pvz., įrodinėti, kad Tuberkuliozės filiale įkurti karščiavimo kliniką yra nepateisinamas žingsnis.
Visą savaitę, įskaitant ir Velykų savaitgalį, ligoninės medikai atlikinėjo planines hemodializės procedūras Klaipėdos universitetinės ligoninės gydomiems COVID-19 infekuotiems pacientams. Kol pavyko įtikinti ir įrodyti, jog hemodializės paslaugas turi užtikrinti pati KUL, kad infekuoti pacientai nebūtų vežiojami, taip sukeliant riziką užkrato plitimui.
Maksimaliai siekdami apsaugoti savo medikus ir kitus darbuotojus bei pacientus, ligoninės vadovai nepritarė ir kitiems įvairiems desperatiškiems ir neapgalvotiems sprendimams, kurie būtų privertę neracionaliai naudoti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, sukėlę užkrato plitimo riziką bei grėsmes pacientams ir medikams.
Dar daugiau – kai kuriems, bandžiusiems ligoninę kaltinti ir klijuoti dezertyrų ar simuliantų etiketes, šiandien ir ateityje turėtų būti nejauku pažvelgti mūsų ligoninės medikams į akis.
Parengta pagal Respublikinės Klaipėdos ligoninės feisbuko paskyros įrašą
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.
