Rusijos agresija prieš Ukrainą – karas prieš demokratinį pasaulį

Gargžduose jau ruošiamasi priimti artimuosius iš Ukrainos, pabėgėlius

Alina Martynenko su šeima. Savo artimiesiems Ukrainoje ji jau perdavė tikslų adresą, kur važiuoti, jei prireiktų.

Išsipildė juodžiausias scenarijus – šią savaitę prasidėjo Rusijos karas ne tik prieš Ukrainą, bet prieš visą demokratinį pasaulį. Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis. Broliškai ukrainiečių tautai siunčiama tiek moralinė, tiek materialinė pagalba.


Ketvirtadienį nuotoliniu būdu posėdžiavusi Klaipėdos rajono savivaldybės taryba išplatino pareiškimą, jog yra pasiruošusi suteikti visą reikalingą būtinąją pagalbą Ukrainai. Neatsitiktinai prie Administracijos pastato suplevėsavo Ukrainos vėliava kaip solidarumo, vienybės ir palaikymo ženklas. Domėjomės, kaip įvykius Ukrainoje išgyvena rajone gyvenantys ukrainiečiai, kokios Tarybos narių mintys.

Ukrainietiško kraujo turinti Gargždų kultūros centro šokių studijos „Trepsiukas“ vadovė L. Šepčenko akcentavo, kad ukrainiečiai labai myli savo šalį, dėl to kovos iki galo, ginkluojasi paprasti žmonės, lengva ranka savo žemių neatiduos.


Per skaudu kalbėti
Rajono gyventojams gerai žinoma Gargždų kultūros centro šokių studijos „Trepsiukas“ vadovė Lilija Šepčenko gimė ukrainiečio ir lietuvės šeimoje. Gimtojoje tėčio šalyje ji gyveno nuo 12 iki 20 metų. Čia šoko aukšto lygio šokių kolektyve. Ukraina visada buvo ir yra jos širdyje. Dėl to apie Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu jai per skaudu kalbėti. „Labai sunkiai išgyvenu, net žodžių neturiu. Kiekvieną dieną žiūriu, skaitau. Ukrainoje tebeturiu daug draugų, ten gyvena mano pusseserė, su kuria dažnai bendraujame. Kalbėti labai sunku, nes plūsta daug negatyvių emocijų prieš kitą šalį, kur žmonės nekalti. Viršūnės sprendžia“, – kalbėjo pašnekovė.
L. Šepčenko artimieji gyvena Vakarų Ukrainoje, tačiau pusseserė jau teiravosi, jei bus labai blogai, ar gali atvykti pas juos: „Tai sakiau, jog būtinai.“ Pati profesionali choreografė Ukrainoje buvo prieš maždaug penkerius metus. Anot jos, ukrainiečiai labai myli savo šalį, dėl to kovos iki galo, ginkluojasi paprasti žmonės, lengva ranka savo žemių neatiduos. „Tikrai nemanau, kad stebės, kaip juos okupuoja. Nepasiduos. Tačiau Vakarų atsakas turi būti griežtas. Matyti, kad yra baimių, jog kažką praras, taikydami griežčiausias sankcijas. Tačiau tie lyderiai nepagalvoja, kad ir juos palies karas. Nukentės visi paprasti žmonės. Žiauriai nukentės ir Baltarusija, Ukraina jau seniai kenčia, jau 8 metai žmonės žūva. Turime būti vieningi“, – neabejoja L. Šepčenko.


Tikslų adresą jau perdavė
Gargžduose jau trejus metus gyvena ir ukrainietė Alina Martynenko, dirba fotografe, turi fotostudiją. Įdomu tai, kad su vyru gargždiškiu Vaidotu ji susipažino per šokius. Vaidotas šoko L. Šepčenko kolektyve, o ji – ukrainiečių, taip ir užsimezgė pažintis, tiesiant draugystės tiltus šokių kolektyvams.
Dar per Naujuosius metus Alina su vyru viešėjo Ukrainoje. „Mano artimieji gyvena arčiau Lenkijos, tad ten ramu kol kas. Tačiau, žinoma, nerimas juntamas visur. V. Putinas nori mūsų žemių. Labai pykstu, tačiau neturiu nusistatymo prieš rusus. Tik gaila, kad labai daug žmonių jau mirė dėl kažkieno tuščių ambicijų. Mano draugė žuvo, mano tėtis yra žinomas bokso treneris, labai daug jo boksininkų taip pat jau buvo kare, žuvo. Karas vyksta jau keleri metai, kasdien žūva 20–30 ir daugiau žmonių… Kalbu apie Luhansko ir Donecko sritis“, – sakė Alina, kuri per trejus metus gyvendama Lietuvoje jau puikiai kalba lietuviškai. Gargžduose ji sako besijaučianti puikiai: „Kultūros panašios, tai jaučiuosi lyg čia visada ir gyvenusi.“
Ukrainoje tebegyvena jos tėtis, sesuo, pusbrolis, pusseserė ir kt. Tik mama šiuo metu – Kipre. „Artimiesiems Ukrainoje jau sakiau, kad galite pas mane atvažiuoti“, – atvirai pasakojo Alina. Ketvirtadienį ji bendravo su savo seserimi iš Ukrainos, kuri informavo, kad pas juos viskas uždaryta: parduotuvės, mokyklos, visiems labai baisu, nes iš vienos pusės yra Lenkija, o iš kitos – Baltarusija. „Perdaviau savo tikslų adresą ir, jei viskas klostysis prastai, atvažiuos čia, į Gargždus“, – sakė fotografė Alina.


Rengiamasi evakuacijai
Klaipėdos rajono savivaldybė bendradarbiauja su Ukrainos Limano miesto savivaldybe nuo 2019 m. Tais metais rajono Savivaldybės delegacija lankėsi Limane. Prasidėjus pandemijai partnerystė tęsėsi, tačiau kontaktinių susitikimų nebūta. Dar trečiadienį Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, reaguodamas į besikeičiančią geopolitinę situaciją, susisiekė su Limano meru Oleksandru Žuravliovu, siekdamas tiesiogiai išsiaiškinti, kaip jie jaučiasi, kokios pagalbos reikia.
„Stabiliai įtempta – taip situaciją tuomet apibūdino Ukrainos Limano savivaldybės meras O. Žuravliovas. Nuo Kremliaus pripažintų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“, kur jau įvedamos ir karinės pajėgos, Limanas nutolęs vos per šimtą kilometrų, tad akivaizdu, kad čia gyvenantys žmonės yra įsibaiminę. Anot mero Oleksandro, Lietuvos palaikymas ukrainiečiams yra itin svarbus ir reikalingas. Tai leidžia tikėti, kad jie – ne vieni prieš Rusiją“, – apie įvykusį pokalbį pasakojo rajono meras B. Markauskas.
Anot jo, pagrindinis skambučio tikslas buvo išreikšti palaikymą. „Patikinome, kad situaciją akylai stebime. Apsikeitėme mobiliaisiais telefonais su meru, sutarėme, kad, jei kažkokia bėda, bet kuriuo paros metu susisiekiame. Klausėme, kokios konkrečiai reikia paramos, pagalbos. Meras paminėjo, kad yra galvojama apie tai, kad gali tekti evakuotis, yra šeimų su mažais vaikais… Žinoma, jei vyks gyventojų evakuacija, Ukrainos centrinė valdžia ją koordinuos, tačiau meras paprašė ir tiesiogiai, ar galėtume priimti žmonių iš jų savivaldybės, jei to prireiktų“, – sakė meras. Anot B. Markausko, Ekstremaliųjų situacijų komisija ieško vietų, viešai kreipiamasi dėl žmonių pagalbos. „Aišku, mes kaip Savivaldybė taip pat turėtume numatyti lėšų, kad galėtume sudaryti sutartis su patalpų nuomotojais ir pan.“, – dėstė B. Markauskas.


Persmelkti susirūpinimo
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-os pėstininkų kuopos vadas kapitonas Linas Ambraziūnas „Bangai“ sakė, kad šiemet pratybų tempas nebuvo pakitęs. „Pratybos vyko kaip ir planuota, jų skaičius nepakitęs“, – informavo jis.
Anot jo, nuotaikos, žinoma, yra persmelktos susirūpinimo dėl Ukrainos. „Palaikome šią šalį, išgyvename dėl jos. Bet kokia invazija atneša neigiamų pasek­mių, tokiu metu ypač svarbi visapusiška parama“, – kalbėjo L. Ambraziūnas.

KOMENTARAI
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, pilietinių iniciatyvų puoselėtojas Virgilijus SKUODAS:
„Dar 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, pažeisdama Ukrainos teritorinį vientisumą ir teisės viršenybės principą. Rusija šiurkščiai pažeidė Europos Tarybos statutą. Rusija ne tik neatšaukė Krymo aneksijos, bet visus aštuonerius metus nuo pradėtos agresijos prieš kaimyninę Ukrainą nuosekliai vykdė destabilizacijos veiksmus. O paskelbdama apie okupuotų Ukrainos Donecko ir Luhansko „pripažinimą“ dar kartą pažeidė Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, tarptautinę teisę, Minsko susitarimus.
Rusija ir jos prezidentas Vladimiras Putinas peržengė visas raudonas linijas, pažeidė tarptautinę teisę, tarptautinius įstatymus, nepriklausomos valstybės, kuri yra dideliame pavojuje. Ukraina – tai pirma gynybinė linija jau ne tik Lietuvos ar Baltijos šalių, bet ir Europos. Nebūsime saugūs, kol nebus saugi Ukraina. Metas vienytis Europai, visam pasauliui prieš agresorių ir tik bendromis pastangomis, įvesdami kuo griežčiausias sankcijas, galėtume sustabdyti šį monstrą. Kito kelio aš nematau, negalime stebėti pro namo kampą, kaip kaimyną puola, tik susivienijus Europai ir pasauliui padėsime ne tik Ukrainai, bet ir patys sau.“


Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Aivaras VASYLIUS: „Aš nemanau, kad visa Rusija yra agresyviai nusiteikusi prieš visą pasaulį. Be abejo, jie yra atsakingi, kad jų valstybę valdo nepilnavertiškumo kompleksų kupinas vadovas su imperialistinėmis ambicijomis, kurių įkaitėmis ir aukomis tapo jos kaimynės ir Rusijos piliečiai, o dabar ir visas pasaulis. Kad V. Putinas ir jo bendražygiai nesustos, buvo aišku jau 2014 m. po Krymo aneksijos ir dalies rytų Ukrainos okupacijos. Tada buvo geriausias laikas jį sustabdyti. Kokie bus tolimesni jo veiksmai, neaišku, kaip ir neaiški jo psichinė būklė. Šiuo metu Baltarusija jau de facto valdoma V. Putino, tokio pat likimo siekia ir Ukrainai. Dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą ir jos piliečių aukų per 8 metus susiformavo stipri pilietinė visuomenė, kuri gins savo valstybingumą ir savo piliečius, o mes turime padėti. Manau, veiksmingiausi būdai, galintys užkirsti kelią tolimesnei karinei agresijai, būtų:

  1. Visų asmenų ir jų šeimos narių bei verslo, susijusio ir finansuojančio režimą, turto įšaldymas demokratinėse valstybėse;
  2. Visos reikiamos ir prašomos ginamosios ginkluotės skyrimas Ukrainai.
    Lietuva turėtų skubiau atsijungti nuo Rusijos elektros energetikos sistemų, o šalies gynybai pasitelkti Estijos praktiką ir visiems norintiems bei galintiems, statutinių tarnybų, KASP ir LŠS nariams leisti laikyti A kategorijos ginklus. Taip decentralizuotumėme ginklų ir amunicijos sandėlius bei parodytumėme pasitikėjimą žmonėmis, kurie mus gintų, jei būtų tokia būtinybė. Turime išmokti planuoti rytojų, bet gyventi šiandiena ir džiaugtis akimirkomis.“

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Raimondas SIMONAVIČIUS: „Rusijos karas prieš Ukrainą kelia pavojų visai Europai, JAV. Tai tiesioginė grėsmė ir NATO šalims: Lenkijai, Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Tik bendrai parodyta NATO sąjungininkių šalių vienybė gali sustabdyti agresorių nuo tolimesnių jo veiksmų.“

Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ ir asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių