Sausra sekina gyvulių augintojų viltis

Prasidėjo šienapjūtė, nes jau atėjo laikas, tačiau pirmosios žolės derlius apgailėtinai menkas – per pusę mažesnis nei ankstesniais metais. Sausra ir šalnos pakenkė augalų vystymuisi. Klimatologai stebi Klaipėdos rajone didėjantį sausringumą ir artimiausiomis dienomis neprognozuoja kritulių. „Ūkininkų dalią apsunkina nepalanki žemės ūkio politika – priešingu atveju sausra būtų lengviau įveikiama“, – kalbėjo Vidmantas Buivydas, Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas.

Dvigubai mažiau žolės
Nejauku miestiečiui vasaros pradžioje žvelgiant į pageltusias vejas, kylančius dulkių debesis, nusėdančius ant medžių, kitų augalų. Antras mėnuo pajūryje be lietaus (tik kai kur iškrito nedideli krituliai). Klimatologai teigia, kad vakariniuose rajonuose – Klaipėdos, taip pat Kretingos, Šilutės – stichinė sausra. Ūkininkai sunerimę: pasėliai, ganyklos, pievos nukentėjo ne tik dėl drėg­mės stokos, bet ir stiprių šalnų. Atsidūrę sudėtingoje situacijoje jie nedrįsta prognozuoti, kas bus ateityje, nes artimiausiu metu lietaus nežadama.
Palankesniais metais žemdirbiai džiaugtųsi giedra, reikalinga šienapjūtei, deja, šiemet ji nelinksma, nes kaip reta neužderėjo žolė. Ir ne tik Klaipėdos rajone – praėjusią savaitę per Lietuvą nuriedėjus kelis šimtus kilometrų teko matyti vien tik plonutėles pradalges.
„Menkas žolės derlius – ankstesniais metais savaitę veždavome, o šiemet – per tris dienas, – kalbėjo pienininkystės ūkio šeimininkas Andrius Vainius iš Endriejavo. – Vos pusę duobės šienainio sudėjau, nors nupjoviau tokį pat plotą, kaip pernai. Šiemet žolės dvigubai mažiau nei praėjusiais metais. Šienapjūtė baigta, bet pagaminta vos trečdalis reikiamo kiekio pašaro. Neaišku, kas bus ateityje – ruduos nušienauti laukai ar palijus sužaliuos atolas.“ Ūkininkai gyvena laukimu ir tikėjimu, kad gamta visgi pradžiugins.
Endriejaviškis ūkininkas tikėjosi ne tokio žolės derliaus, nes pievas tręšė daugiau nei pernai – ir organinėmis, ir mineralinėmis trąšomis, bet dėl drėgmės stokos, šalnų jos neatsidėkojo. Stebėdamas šalnas, sutrikdžiusias žolės augimą, A. Vainius šiemet anksčiau pradėjo šienapjūtę. „Reikalinga baltyminga žolė, o peraugusi praranda maistines savybes“, – sakė jis.

Kankina nežinia
Šiuo metu daugiau nei 300 galvijų laikantis endriejaviškis A. Vainius juos šeria pernykščiu pašaru, kurio užteks iki rudens. Ūkininkas prisipažino, jog stengėsi reaguoti į klimatologų siunčiamus signalus apie galimą sausrą ir bandė ieškoti išeities. Jis nusprendė nesėti vasarojaus, o šilumą mėgstančias kultūras. Pasėjo 70 ha kukurūzų, bet dieną šilta, o naktį – šalta. Pasėliai nukentėjo nuo intensyvių šalnų. Ne visi laukai – slėniuose, žemesnėse vietose apšalo – Endriejavo seniūnijoje kalvoti laukai. Pasak ūkininko, nukentėjusiems augalams reikia drėgmės, kad atsigautų, bet jos nėra.
Jis taip pat susidomėjo alternatyvia šilumamėge grūdine kultūra – iki šiol nepažintais sorgais. Nedaug informacijos apie juos turėdamas pasėjo 30 ha.
„Šiemet teks daugiau šiaudų pasiruošti pašarui, nors šie neatstoja žolės pašaro, – svarstė A. Vainius. – Jau dabar aišku, kad pirmosios žolės per pusę mažiau nei ankstesniais metais. Pernai irgi panašiai buvo, gal atolas bus derlingesnis, o gal ir trečią žolę pavyks pagauti. Dabar nieko negali prognozuoti – tenka laukti.“
Pasak jo, sudėtinga ne tik gyvulininkystės ūkių šeimininkams – ir augalininkyste besiverčiantys žemdirbiai susirūpinę: pasėliams trūksta drėgmės, tai stabdo augalų vystymąsi.
Ūkininkas nugirdęs šnekas, kad dabar reikia pradėti gyvulius parduoti, nes kai visi iš karto pasiūlys, bus mažiausios kainos. „O ką daryti, jeigu žiemą neturės kuo šerti? – retoriškai ištarė A. Vainius. – Bet dar anksti spėlioti – gal padėtis pasikeis į gera.“

Užteks pernykščio pašaro
„Gyvuliai dar nebadauja ir gal nebadaus, nes praėjusiais metais pasiruošėme daug pašaro – pernykščio užteks iki metų pabaigos“, – dėstė Manfredas Skroblys, ūkininkaujantis Peskojų kaime, Kretingalės seniūnijoje. Šienapjūtę jis kaip visada pradėjo gegužę ir per kelias dienas baigė. „Pagal daugiametį vidurkį žolės derlius vidutinis, o palyginus su praėjusių metų – menkas, nes pernai labai gerai užderėjo žolė ir kukurūzai. Apvytintą žolę sudėjau į duobę, – kalbėjo ūkininkas. – Sausrai tęsiantis, atolai bus menki. Dabar ganyklos baltuoja, dulka. Jeigu palis, sužels, bet antros žolės gali ir nebūti – tik trečios ar ketvirtos gali tikėtis.“
Pernai žymiai daugiau pašarų pasiruošęs nei įprastai ūkininkas ramus. Pasak jo, kas atsargų neturi, gali būti sudėtinga: sinoptikai neprognozuoja lietaus artimiausiu metu. „Pajūryje dažnai sausringi pavasariai, bet kad šalnos užsitęstų iki gegužės pabaigos ir birželio pradžios, aš neprisimenu, – kalbėjo M. Skroblys. – Anksti pavasarį žolynai buvo labai gražūs – tikėjausi gero derliaus, bet sausra, šalnos pakenkė. Mano kukurūzai nenušalo, bet kitur pakenkė. Vasarojus bus prastesnis, žieminiai rapsai irgi, apie kviečius dar sunku ką nors pasakyti. Ir visgi aš negaliu Dievo vyti į medį.“
M. Skroblys patenkintas, kad, įsigijus melžimo roboto sistemą, primilžiai iš karvės padvigubėjo: vidutiniškai po 40 kg kasdien. „Dabar iš 65 karvių primelžiame tiek, kiek anksčiau iš šimto, bet pieno kokybė pasikeitė – sumažėjo riebalų, – atskleidė ūkininkas. – Taigi primilžiai dideli, tik pieno kaina nukritusi nuo 47 ct/kg iki 32 ct/kg.“

Pagalbos nesitiki
Sausra verčia nerimauti ir Vainotiškės kaimo Veiviržėnų seniūnijos ūkininką Mindaugą Žąsytį, puoselėjantį pieno ūkį. Karves dieną išleidžia į lauką, bet jas šeria žole – pjauna ir veža. „Pernykštį pašarą taupome žiemai, o žole šerti dabar labiau apsimoka – mažesnė savikaina“, – sakė M. Žąsytis.
Birželio pradžioje pradėjęs šienapjūtę ūkininkas pastebėjo, kad naujose pievose žolė geriau užderėjo nei senose. „Gaminame šienainį, atrodo, kad šiemet jo bus per pusę mažiau nei pernai, – sakė pašnekovas. – Liūdna ir žvelgiant į grūdinių kultūrų pasėlius: stovi vietoje, kukurūzai tarsi išsigandę. Jeigu sausra tęsis, gali tekti bandą likviduoti.“ Pasak M. Žąsyčio, Lietuvoje jau parduodamos 15–20 karvių bandos lenkams. „Pieno kainos kritusios, žolės nėra – ką daryti? Mes tikime stebuklais, kurių nebūna, – ištarė ūkininkas. – Ramiai dirbti, ūkininkauti negali ir dėl pasėlių deklaravimo naujovių – esi priverstas važinėti, gaišti laiką.“
„Ganykloje žolės dar užtenka, bet kas bus, jeigu greitai nepalis, nežinau. Kaip ir kiti ūkininkai dairomės į dangų. Pernykštį pašarą jau sušėrėme, – atskleidė mėsinių galvijų augintojas Irmantas Gudauskis iš Girininkų, Vėžaičių seniūnijos. – Pradėjome šienapjūtę, bet žolė tokia reta, menka.“
Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas V. Buivydas kalbėjo, kad klimatologai vakariniuose rajonuose stebi stichinę sausrą, bet žemdirbiai negali prilaistyti savo laukų. „Ūkininkai neverkia ir nesiskundžia – jie sugeba prisitaikyti prie bet kokių iššūkių, tik mūsų valstybė nesugeba sureguliuoti žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų. Ūkininkų dalią sunkina nepalanki žemės ūkio politika – esant palankiai, būtų lengviau įveikiama sausra. Dėl sausros ūkininkai patirs iki 70 proc. nuostolio, o dėl mažesnių žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų – iki 30 proc. Ūkininkai nesitiki pagalbos – neaišku, kas bus ateityje.“

Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.