Savivaldybėje horizontus atvėrė tik premjerui, bet ne žurnalistams

Portalų „15 min“, „Mano Gargždai“, laikraščio „Banga“ korespondentai, laukdami pažadėto premjero interviu, savo telefonuose pastebėjo, jog „slaptasis“ posėdis transliuojamas tiesiogiai oficialiame Klaipėdos rajono savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ profilyje. Neįleisti į posėdį žurnalistai glaudėsi Savivaldybės koridoriaus laiptinėje, kurioje kabo įžymusis Savivaldybės stendas su šūkiu esą Klaipėdos rajono savivaldybė „Atveria horizontus“. Kažkam atveria, bet ne profesionaliems žurnalistams, turintiems misiją demokratinėje valstybėje informuoti visuomenę?

Veiviržėnų amatų centre tiek Vyriausybės vadovas, tiek Savivaldybės atstovai, kartu su žurnalistais gėrėjęsi centro puikia veikla, pasiekę Gargždus bendrystės nebepratęsė. Savivaldybės mero kabinete vykęs maždaug 40 min. pokalbis esą reikalavo uždarumo, ir žurnalistai į jį nebuvo įleisti. Jiems pažadėta į klausimus atsakyti po susitikimo, tačiau tuo pačiu metu, kol korespondentai kantriai laukė koridoriuje, kažkas iš posėdžio dalyvių be mero žinios tiesiogiai susitikimą transliavo „Facebook“ Savivaldybės paskyroje.

Korespondentai – už durų, o „uždarumas“ – tiesioginis

Keliasdešimties minučių susitikimas su Vyriausybės vadovu už uždarų durų vyko rajono mero Vaclovo Dačkausko kabinete. Posėdyje dalyvavo Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, jo pavaduotojas Česlovas Banevičius, vicemerės Rūta Cirtautaitė bei Violeta Riaukienė, Seimo nariai Bronius Markauskas ir Petras Gražulis bei keli Savivaldybės darbuotojai, Tarybos nariai, kiti asmenys. Tuo tarpu žurnalistai į mero kabinetą Vyriausybės apsaugos darbuotojų nebuvo įleisti. Be kita ko, „Bangai“ jau išvakarėse iš Savivaldybės buvo pranešta, esą premjeras norėsiąs su rajono vadovais kalbėtis „akis į akį“, o į žurnalistų klausimus atsakysiąs tik po posėdžio.

Kol portalų „15 min“, „Mano Gargždai“, laikraščio „Banga“ korespondentai laukė pažadėto premjero interviu, jie savo telefonuose pastebėjo, jog „slaptasis“ posėdis transliuojamas tiesiogiai oficialiame Klaipėdos rajono savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ profilyje. Tad filmuotos medžiagos ištrauką iš vykstančios „uždaros“ diskusijos galėjo pasižiūrėti kiekvienas norintis! Pasibaigus posėdžiui nustebinti visuomenės informavimo priemonių atstovai, mero kabinete girdint premjerui S. Skverneliui, paklausė, kodėl korespondentai buvo neįleisti, o kažkas (ne žiniasklaidos atstovai) vykdė tiesioginę posėdžio transliaciją, kurią buvo galima matyti Savivaldybės socialinio tinklo paskyroje. Tad kodėl atvirumas, skaidrumas yra dozuojamas, kažkas gali informuoti iš pirmų lūpų, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymus registruotų žiniasklaidos priemonių atstovai priversti laukti malonės, kol gaus leidimą paklausti? Savivaldybės vadovai tokios žinios apie tiesioginę transliaciją buvo šokiruoti, esą jie net nežinojo, jog posėdis transliuojamas ir tokio nurodymo transliuoti nedavę, o kas tai darė – neaišku. Meras tarstelėjo, jog į šį klausimą turįs atsakyti Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, tačiau direktorius tuo metu nieko nekomentavo. Tokia dvilypė situacija ir požiūris į žiniasklaidos atstovus nustebino ir premjerą, ir jį lydinčius patarėjus. Esą jokių valstybės paslapčių gi nebuvo aptarinėjama – tik rajono aktualijos. Tai ko gi žurnalistų neįsileisti?..

Daugiafunkcio kaina kelia abejonių

Po „slaptojo“ posėdžio sumaišties rajono vadovams tarpusavyje besiaiškinant, kas transliavo, kodėl neįleisti korespondentai, visgi žurnalistai skubančiam į kitą susitikimą premjerui keletą klausimų suspėjo užduoti. Ministras pirmininkas atsakinėjo Savivaldybės koridoriaus laiptinėje, kurioje kabo įžymusis Savivaldybės stendas su šūkiu esą Klaipėdos rajono savivaldybė „Atveria horizontus“. Kažkam atveria, bet ne profesionaliems žurnalistams, turintiems misiją demokratinėje valstybėje informuoti visuomenę?

Į visus gargždiškius jaudinantį klausimą, ką premjeras mano dėl maždaug 20 mln. eurų kainuosiančios planuojamo daugiafunkcio sporto centro statybos Gargžduose perspektyvos, premjeras atsakė abejojantis, ar pavyks tokį didelės apimties projektą iškart įgyvendinti. „Daugiafunkcio centro statyba kol kas projekto lygmenyje, kelia daug abejonių jo mastai ir kaina. Kol abejonės nebus išsklaidytos, tai nieko nebus. Etapuoti galbūt yra variantas, tačiau mes turėsime įsitikinti, kad investicija, kurią reikia daryti, yra naudinga gyventojams ir nebus našta išlaikymui, galiausiai kainos bus konkurencingos, o ne kokios yra, – kalbėjo S. Skvernelis. – Argumentų yra, ginčytis nereikia – suprantame, koks poreikis, kas yra žmonių gyvenimo kokybė, ginčų nėra, bet tarp sumos… 20 mln. eurų – labai didelė kaina. Turi įvertinti specialistai, matyt, galima daryti etapais, orientuojantis į pagrindinę veiklą, baseiną, kuriame vaikus išmokytų plaukti, laisvalaikiu gyventojams pailsėti. Tačiau tokiom sumom, kurios numatytos, tikrai ne.“ Beje, neseniai lėšų statyti baseiną gavo Palanga, gaus ir Klaipėda, tačiau teigiama, jų sumos yra ženkliai mažesnės negu gargždiškių projekto. Sporto kompleksą su baseinu ne už rekordinę sumą statosi ir kaimyninė Kretinga.

Tačiau gargždiškių užmojai yra didesni nei kaimynų. Mat 2019–2020 m. planuojamas statyti Gargždų daugiafunkcis sporto centras būtų trijų pastatų kompleksas, kuriame būtų ne tik 25 metrų ilgio, 4 takelių baseinas su įvairiomis pirtimis, bet ir ledo arena, ir universali sporto salė su 1000 vietų žiūrovams. Greta pastato planuojama įrengti laisvalaikio ir renginių erdvę, du teniso kortus, dvi tinklinio aikšteles, mažojo golfo aikštelę, dviračių takus, aikštelę automobiliams ir kt.

Pajudės žvyrkelių programa

Vyriausybės vadovas atsakė į „Bangos“ klausimus dėl kelių: bus bandoma išjudinti žvyrkelių asfaltavimo programą ir yra tam vilties, tačiau dėl spūsčių uostamiesčio prieigose nenuramino – transporto spūstys ir toliau išliks, šias problemas turinčios aktyviau spręsti pačios savivaldybės.

Per ateinančius trejus metus asfaltavimo darbai apims beveik visą Lietuvą. Valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga ruožai bus asfaltuojami daugiau nei pusšimtyje šalies rajonų. Šiais metais iš šalies žemėlapio turėtų išnykti daugiau nei 300 km žvyrkelių. Iš viso iki 2020 metų Susisiekimo ministerija planuoja išasfaltuoti 1 009 km.

2018–2020 m. žvyrkelių asfaltavimo darbai bus finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis. Šiemet valstybinės reikšmės žvyrkelių ruožams, jungiantiems asfaltuotus kelių ruožus, asfaltuoti iš KPPP numatoma skirti per 53 mln. eurų.

Tarp numatytų 11 rajonų, kur bus asfaltuojami ilgiausi žvyrkelių ruožai (10 km ir ilgesni), yra numatomas ir Klaipėdos rajonas.

Gyventojų valia – šventa

Premjeras pasisakė ir dėl Klaipėdos rajono visuomenę sujaudinusios aktualijos – dalies Tarybos narių ir mero iniciatyvos keisti Klaipėdos rajono pavadinimą į Gargždų savivaldybę ir šiuo klausimu surengti gyventojų apklausą. „Keisti ar ne pavadinimą – tai šventa gyventojų valia. O kalbant apie didesnes investicijas – esmė tikrai ne pavadinimuose, o palankioje verslui aplinkoje“, – sakė S. Skvernelis.

Be kita ko, Ministras Pirmininkas atsakydamas į „Bangos“ klausimus neslėpė, jog planuojama dar viena sveikatos priežiūros įstaigų reforma, paliesianti ir tuštėjančias rajonų ligonines. Apie Gargždus premjeras nieko konkretaus negalėjo pasakyti, esą reikia viską atidžiai įvertinti, tačiau užsiminė, kad bandys įveikti kietą riešutėlį – reformuoti dvi šalia tarpusavyje nesusikalbančias ligonines – Klaipėdos universitetinę ir Jūrininkų ligoninę, kurias skiria tik tvora, o daugelis funkcijų esančios panašios.

Po susitikimo Gargžduose S. Skvernelis kartu su rajono vadovais išskubėjo į susitikimą bendrovėje „Klaipėdos mediena“, kurioje buvo aptartos apie 300 mln. eurų planuojamos investicijos Klaipėdos rajone, Dirvupių kaime, šalia oro uosto teritorijos.

Tarpusavio nesusikalbėjimas – akivaizdus

Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė po premjero spaudos konferencijos, vykusios laiptinėje, susirinkusiems žurnalistams patvirtino, kad rytiniame Savivaldybės vadovų susitikime meras buvo informavęs, kad posėdis su premjeru būsiąs uždaras. Taigi, žiniasklaidos atstovai jame nedalyvaus ir klausimus premjerui galės pateikti tik po posėdžio. Apie jokią tiesioginę transliaciją socialiniame tinkle rajono vadovai tuomet nesitarę ir dabar patys esą šokiruoti. Vicemerė sakėsi pati prisijungimo kodų prie „Facebook“ oficialios Klaipėdos rajono savivaldybės paskyros neturinti ir pažadėjo, kad neeilinę visiems situaciją aptarsią.

Demokratinėje visuomenėje kuo daugiau atvirumo viešajame sektoriuje, tuo geriau, tad tiesioginė transliacija – tai viena iš priemonių tokiam skaidrumui pasiekti. Tačiau klausimai yra kiti: vadinasi, rajono Savivaldybėje dešinė nežino, ką daro kairė, darnumo tarp Savivaldybės vadovų, kurie deklaruoja koaliciją, nėra, o tarpusavyje neišsiaiškinama, kas prie Savivaldybės socialinio tinklo paskyros turi prieigas. Tai kas būtų atsakingas, jei būtų pažeistas kibernetinis saugumas arba Savivaldybės paskyroje būtų paskleistos taip dabar paplitusios „fake news“ (liet. netikros naujienos)? Prielaida, kad taip gali atsitikti, yra, jei Savivaldybėje nėra apibrėžtų atsakomybių.

Beje, susitikime su Ministru Pirmininku rajono Savivaldybės ryšių su visuomene darbuotojai nedalyvavo. Tačiau būtent jiems priskirta funkcija administruoti paskyrą ir jie turi prisijungimus prie Savivaldybės paskyros socialiniame tinkle. Penktadienį ryte „Bangai“ pasiteiravus minėto skyriaus vedėjos Daivos Beliokaitės, kodėl į posėdį neįleidus žurnalistų visgi kažkas jį transliavo, ji patvirtino, kad paskyros administravimo funkcija priklauso būtent Ryšių su visuomene skyriui. Tačiau „slaptojo“ posėdžio transliaciją ji pamačiusi tik ryte atėjusi į darbą ir pati nusistebėjusi. Ketvirtadienį, kai Savivaldybėje vyko susitikimas su premjeru, vedėja buvo seminare Vilniuje. Kita ryšių su visuomene darbuotoja vyr. specialistė Ernesta Strakšytė šiuo metu atostogauja.

Keisis viešieji ryšiai

Penktadienį po pietų „Bangai“ komentuodamas dėl netikėtos tiesioginės transliacijos ir dėl žurnalistų neįleidimo į posėdį Administracijos direktorius S. Karbauskas sakė, jog dabar suprantąs valdančiąją daugumą ir S. Skvernelį. „Juk iš 40 min. pokalbio žurnalistai gali ištraukti iš konteksto bet ką. Žiniasklaidos situacija yra nelengva, norėdama išgyventi kai kuri galbūt ir parsiduoda. Žinoma, tai yra valstybės lygio problema. Kaip Administracijos direktorius turiu prisijungimus prie Savivaldybės paskyros ir esu už tai atsakingas. Transliavo mano visuomeninė padėjėja Reda Baltinaitė, o tokių padėjėjų turiu 16. Šiandien Viešųjų ryšių skyriui sakiau, kad tai yra pavyzdys, kaip vietoj paklodžių už šimtus eurų pasiekti viešumą be cento. Man ypač įstrigo internauto komentaras po transliacijos iš Veiviržėnų amatų centro, nes išgirstas gyvas pokalbis. Savivaldybėje dar kalbėsime, kaip turi keistis mūsų viešieji ryšiai“, – sakė S. Karbauskas.

Penktadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusiame atvirame susitikime su premjeru S. Skverneliu dalyvavo visi miesto tarybos nariai, administracijos darbuotojai, strateginių miesto įmonių vadovai ir visų uostamiesčio žiniasklaidos priemonių žurnalistai.

KOMENTARAS

Parodomasis viešumas – įstatymo pažeidimas

• Viešojo administravimo įstatymas jau seniai Lietuvoje yra įtvirtinęs skaidrumo principą, kuris reiškia, kad valdžios įstaigų veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus kai kuriuos atvejus. Todėl tai labai aiškiai įpareigoja vietinės ar kitos valdžios atstovus būti atvirus visuomenės ir žiniasklaidos atstovams, kuomet sprendžiami žmonėms svarbūs klausimai (aptariant juos, ieškant sprendimų ar diskutuojant apie problemas). Na, o jei dėl svarbių klausimų kartu susitinka pasitarti ir centrinės, ir vietinės valdžios atstovai, tai jų pačių interesas, o ir Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja neužsidaryti nuo žurnalistų, bet jiems suteikti kuo palankesnes sąlygas atlikti savo misiją – informuoti visuomenę jai reikšmingais klausimais, taip ją aktyviai įtraukiant į diskusiją.

  Deja, bet kartais valdžios žmonės ir ypač kai kurie ne tik aukštieji politikai, bet ir vietiniai tik deklaratyviai arba pasirinktinai vykdo tokias įstatymo nuostatas. Kai jie nori pasigirti ar „gražiai“ pasirodyti, tuomet beveik iki detalių surežisuotuose renginiuose sukuriama tokia atmosfera, jog iš pirmo žvilgsnio gali pagalvoti, kad viskas tikrai labai gražu, labai gerai dirba valdžia, o visos problemos jau beveik praeityje! Tokią atmosferą sukurti labai paprasta – tereikia valdžios žmonėms ir juos aptarnaujantiems pavaldiniams surežisuoti parodomuosius renginius, numatyti pokalbiui patogias temas, eliminuoti nepatogius klausimus ir nepakviesti į valdžios renginius tų žmonių, kurie gali užduoti nepatogius klausimus. Kadangi dažnai nepatogius klausimus užduoda būtent žurnalistai, todėl net ir į viešus renginius stengiamasi nepakviesti „nepatogių“ žurnalistų arba išsigalvotais pretekstais (prieštaraujančiais įstatymams) iš viso neįsileisti žiniasklaidos. Tačiau norėdami imituoti veiklos skaidrumą ir viešumą dažnai valdžiažmogiai mėgsta tiesiogiai transliuoti socialiniuose tinkluose ar institucijos interneto svetainėse parodomuosius renginius tai vadindami viešumu. Tai yra teatras ir grubus įstatymo pažeidimas. Todėl visuomenė ir žurnalistai turi būti budrūs ir neleisti valdžiai už uždarų durų spręsti mums svarbius klausimus. O jei valdžia dėl išgalvotų pretekstų, kurie nenumatyti įstatymuose, neleidžia žurnalistams stebėti jų veiklos ir gauti informacijos, tokius atvejus reikia skųsti Seimo kontrolierių įstaigai ar administraciniams teismams. Nes išimtys, kuomet valdžia gali dirbti uždarai, yra labai aiškiai numatytos įstatyme – valstybės ir komercinės paslaptys, privatūs duomenys ir pan. Ir tokiu atveju, žinoma, jokių tiesioginių transliacijų.

  Jei valdžia pati savo veiklą viešina tik jai patogia forma ir draudžia žurnalistams ar visuomenei betarpiškai stebėti jų veiklą – tai pažeidžia net pamatinius Konstitucijos principus. Ir tai reikia aiškiai pasakyti tokiems politikams ir valdininkams. Ir jei jie ignoruoja mūsų teises, tuomet labai aišku, kokio plauko veikėjai jie yra ir kur jų vieta. Bet tikrai – ne valdžioje.

  Dainius RADZEVIČIUS

  Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas