Savivaldybės reorganizacijos girnos: daugiau naudos ar žalos?

Į spaudos konferenciją-susirinkimą susirinko didelė dalis profsąjungai priklausančių Administracijos darbuotojų.

Atlikus rinkėjams žadėtą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbo organizavimo analizę, paaiškėjo, kad struktūra prašosi pokyčių, fiksuojamas etatų perteklius. Administracijos darbuotojai jaučia įtampą dėl miglotos ateities. Antradienį Administracijos darbuotojų profesinė sąjunga pirmą kartą savo istorijoje surengė spaudos konferenciją „Tylėti nebenorime! Gana!“, į kurią kvietė žiniasklaidos atstovus, profsąjungos narius.

Nebepakelia spaudimo

Gargždų kultūros centre surengta konferencija buvo darbo metu, tačiau vadovų leidimas gautas. Patys Savivaldybės vadovai į konferenciją asmeniškai nebuvo kviesti, tik žinojo, kad ji vyks. Joje apsilankė Administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Ruškys.

Konferenciją pradėjusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė sakė, jog tokiu būdu norima atkreipti dėmesį į valstybės tarnautojų (ne politinio pasitikėjimo) padėtį, kurie esą yra tokioje padėtyje kaip ir medikai, kenčiantys dėl perdegimo, nuolatinio psichologinio smurto. Spaudimas esą juntamas tiek iš žiniasklaidos, tiek iš klientų, tiek iš vadovų, Tarybos narių. Būta ir anksčiau atvejų, kai Administracijoje dirbančios moterys vadintos mergikėmis, mažybiniais vardais, kartais net pažnaibytos. „Buvo ir baltų lapų istorija, tuomet profsąjunga nesiėmė veiksmų, tačiau šiandien nebenorime tylėti“, – kalbėjo L. Kaveckienė.

Pasak jos, nepolitinio pasitikėjimo tarnautojams keliami labai aukšti reikalavimai, o tuo tarpu politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais gali būti kone bet kas, net neturintis tinkamų vadybinių gebėjimų.

Siūlomiems pokyčiams nepritaria

Administracijos darbuotojų profsąjungos pirmininkė Laima Tučienė akcentavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybės indekso reitinge pastaruosius kelerius metus vertinama labai aukštais balais, ji apdovanota 3 „Auksinėmis krivūlėmis“. Administracijoje dirba daug puikių, kompetentingų savo srities specialistų, kurių dėka ir pasiekti šie rezultatai. „Šį pavasarį pradėję dirbti nauji Savivaldybės vadovai nusprendė pertvarkyti visą Administracijos struktūrą, siekdami optimalesnio ir efektyvesnio skyrių ir darbuotojų darbo. Tikslas geras, tačiau kyla pagrįstų abejonių, dėl kokių priežasčių reikia sugriauti visa, kas buvo padaryta ir sukurta gero ir tinkamo, bei pradėti statyti iš naujo“, – stebėjosi L. Tučienė.

Ji priminė, kad Savivaldybė už 12 tūkst. Eur nupirko iš UAB „Civitta“ administracijos darbo organizavimo vertinimo analizės paslaugą, pagal šios įmonės rekomendacijas ir parengtas Tarybos sprendimo projektas dėl Administracijos struktūros tvirtinimo. „Profesinė sąjunga ne prieš struktūros pertvarkymus, funkcijų perskirstymą ar naujoves. Tačiau pateiktos rekomendacijos pribloškė, nes nėra pagrįstos nei pagal įstaigos tikslus ir uždavinius, nei pagal skyrių funkcijas ir jų pasidalijimą, nei ekonomiškai, nepateiktos alternatyvos“, – mintimis dalijosi profsąjungos lyderė.

Pasisamdė advokatus

L. Tučienė teigė, kad su darbuotojais nesitariama dėl pertvarkymo tikslų, naudos, siekiamų rezultatų, nėra ekonominės analizės. Iš 23 skyrių siūloma palikti tik 15. Profsąjunga Savivaldybės vadovų paprašė konsultacijų, pirmadienį jau vyko pirmoji. „Tačiau negavome atsakymų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo L. Tučienė. Tądien profsąjungos pirmininkė ragino Administracijos darbuotojus teikti savo siūlymus dėl struktūros. Tačiau bendras profsąjungos siūlymas taip ir nebuvo perduotas vadovybei. Penktadienį L. Tučienė „Bangos“ korespondentei paaiškino, jog siūlymų nuspręsta nebeteikti, nes struktūros formavimas – ne darbuotojų kompetencija, be to, mažai vilties, kad į juos būtų atsižvelgta. Profsąjunga prašė tik atidėti sprendimo projektą dėl Administracijos struktūros.

Profsąjunga pasamdė du teisininkus: advokatą Donatą Lengviną ir Justą Paulionį, kurio sritis yra būtent darbo teisė. Jei su darbdaviu reikės bylinėtis, kiekvienam profsąjungos nariui bus dengiama 50 proc. išlaidų profsąjungos lėšomis. Abu teisininkai susirinkusiesiems akcentavo, kad jie negali pakeisti galimo politikų sprendimo dėl Administracijos struktūros, tačiau gali padėti dėl kiekvieno individualios situacijos: galimo darbo santykių nutraukimo, išeitinių klausimais ir pan.

KOMENTARAI

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras BOGDANOVAS: „Neseniai UAB „Civitta“ atstovai pristatė savo atliktą darbą darbuotojams. To specialiai prašėme rengėjų, nes vadovaujamės skaidrumo principu. Ataskaitos rengėjai pažymėjo, kad nepamena, kada yra buvę tokiame renginyje, kai vadovybė noriai bendrauja su darbuotojais, jiems pristato viską, kodėl ir kaip jie tai daro. Jau prasidėjo oficialios derybos su Administracijos darbuotojų profesine sąjunga, kaip darbuotojų atstovu. Pirmadienį vyko pirmoji konsultacija, o ketvirtadienį – antroji. Yra sudarytos visos sąlygos skyrių vedėjams, darbuotojams ateiti ir išsakyti savo nuomonę, pastebėjimus. Raštu esu gavęs, rodos, 3 skyrių pasiūlymus, pastabas ataskaitai ir Tarybos posėdžiui paruoštam sprendimo projektui dėl struktūros. Su profsąjunga apsibrėžėme, dėl ko deramės. Dabar mes nekalbame apie etatų skaičių, atleidimus, nes to dabartiniame projekte nėra, tvirtinsime tik Administracijos struktūrą. Šis sprendimo projektas buvo paruoštas aklai pagal „Civittos“ rekomendacijas, tačiau jis gali absoliučiai pasikeisti, svarstomi darbuotojų pasiūlymai, įvairūs alternatyvūs variantai. Gali būti, kad prieš posėdį bus padaryti kažkokie pakeitimai, atsižvelgiant į įvairių šalių išreikštas pastabas.

  Kad ir kaip pasikeis struktūra, mes nemažinsime darbo užmokesčio fondo. Kai kuriuos darbuotojus sausio mėnesį įvertinsime, paskatinsime. Kaip įstaigos vadovas žinau atlyginimų padėtį kiekvieno darbuotojo atžvilgiu. Akivaizdu, kad vieni skyriai buvo mylimi, kiti ne. Galbūt kai kurie vedėjai buvo atkaklesni, o gal kitos priežastys tai lėmė. Kažkokie asmeniškumai buvo. Mane tai mažai jaudina. Mano privalumas, kad esu ne vietinis, manęs su darbuotojais nesieja jokie asmeniškumai, svarbiausia – kad struktūra ir administracinis aparatas būtų pakeisti taip, jog dirbtų efektyviau ir greičiau gyventojų labui.“

• Administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas RUŠKYS: „Dalyvavau profsąjungos spaudos konferencijoje, susirinkime, kuriame neišgirdau nieko, ko nebuvau girdėjęs (tiesiogiai ar ne). Iš darbuotojų pusės labai daug klausimų nebuvo, galbūt laukiama, kol struktūra išsikristalizuos. Juolab kad ir susirinkime dalyvavę teisininkai akcentavo, jog reorganizacija dar nėra prasidėjusi, Tarybos sprendimas nepriimtas. Profsąjungos pasamdyti teisininkai įsikiš tuo atveju, jei Savivaldybė padarys klaidų. Mums dėl to ramu: vadinasi, procesas bus stebimas pro padidinamąjį stiklą. Vien šis faktas jau ir mažina klaidų atsiradimo riziką, užtikrina skaidrumą. Vadovų durys darbuotojams visada atviros, esame atviri bendradarbiavimui.“

ĮDOMU

„Civittos“ atliktoje analizėje skelbiama, kad:

• Iš 171 žmogaus, dirbančio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje, 44 atlieka vadovaujančias funkcijas. Vienam vadovui vidutiniškai tenka apie 4 pavaldžius asmenis. Vedėjų funkcijose dominuoja žodžiai „koordinuoja“, „organizuoja“. Nėra numatyta atsakomybių už skyriaus veiklą ir veiklos rezultatus. Vyrauja didelis funkcijų skaičius, funkcijų išsmulkinimas.
• Daugiau nei pusę Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos padalinių yra sudaryti iš 6 ir mažiau asmenų. Tokia struktūra nulemia tai, kad vienam iš darbuotojų susirgus ar išėjus atostogų, smarkiai apribojamas skyriaus darbas. Be to, skatinamas susiskaidymas atskiromis teminėmis sritimis, neskatinamas bendradarbiavimas, nesukuriamos prielaidos pasiekti platesnių, integruotų tikslų.
• Darytina prielaida, kad esama organizacinė struktūra yra tinkama efektyviam kasdienės veiklos vykdymui, tačiau sunkiai gali siekti integruotų ir strateginių tikslų.
• Be to, Klaipėdos rajone veikia 53 administracijai pavaldžios įstaigos, didžioji dalis jų yra ugdymo įstaigos. Skyrių darbuotojai neturi informacijos apie pavaldžių įstaigų turimus išteklius, veik­lą ir rezultatus. Pastebimas ryškus pavaldžių įstaigų, taip pat ir seniūnijų valdymo decentralizavimas, ypatingai finansų, viešųjų pirkimų ir turto valdymo srityse.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.