Sendvario seniūnė palieka pareigas
„10 metų ėjau Sendvario seniūnijos seniūnės pareigas. Tai pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį pribrendau vienokiems ar kitokiems pokyčiams. Kur likimas nuves, neaišku… Tačiau sprendimas yra, dabar tik nežinau, kada Administracijos direktorius pasirašys atleidimo prašymą“, – „Bangai“ sakė Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Urbutė.
Administracijos direktoriui Justui Ruškiui prašymą ji įteikė pirmadienį, vyko ilgas ir nuoširdus pokalbis. „Kiek bebuvo Administracijos direktorių, jaučiau visų palaikymą. Šis išėjimas iš darbo man nėra lengvas sprendimas. Vadovo išsakytas noras, kad pasilikčiau. Išsiskyrėme su mintimi, jog galbūt persigalvosiu. Sendvario seniūnija man puikiai pažįstama, įgijau daug kompetencijos per tuos 10 metų“, – neabejoja L. Urbutė.
Ji pasidžiaugė, kad per dešimtmetį pavyko glaudžiai bendradarbiauti su bendruomenėmis, visi bendromis pastangomis siekė, kad čia būtų geriau gyventi, kad daugiau lėšų būtų skiriama besiplečiančiai seniūnijai. Tačiau liūdino žmonių noras viską turėti čia ir dabar. Emociškai tai be galo sekino. „Kai nuoširdžiai dirbi, neskaičiuoji darbo valandų, net per atostogas visada šmėsčioja mintys apie darbą. Padaryta daug projektų, darbų, tačiau paraleliai buvo juntamas ypatingas spaudimas, įtampa, kuri pastaraisiais metais tik didėjo, dėl eismo kamščių, apšvietimo, kitų infrastruktūros problemų. Labai daug savęs atidaviau darbui, dėl to teko laiką gvelbti iš šeimos, tai nėra lengva“, – kalbėjo Sendvario seniūnijos seniūnė L. Urbutė. Jos sūnus Aurimas ruošiasi į armiją, o dukra Austėja – dvyliktokė.
Moteris atvirai sako, kad pokyčiams brendo jau kurį laiką, jokio konflikto ar situacijos, padėjusios paskutinį tašką, nebuvo: „Man ši teritorija labai artima širdžiai, čia gimiau, augau, gyvenau. Pažįstu daug senųjų vietos gyventojų, seniūnijos kolektyvas puikus, todėl išsiskirti su žmonėmis – sudėtingiausia. Tačiau aiškiai jaučiu, jog daugiau nebegaliu, atėjo laikas sustoti, nurimti ir palengva ieškoti naujos veiklos. Turiu dar pakankamai jėgų, išminties, kad nuveikčiau kažką gražaus gyvenime.“
Agnė ADOMAITĖ
