Sendvariškio šeimoje Nepriklausomybės sukakčiai – viktorina

Sendvario seniūnijoje įsikūrusio Antano Klupšo šeimoje gerbiamos valstybinės šventės. Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetis jį įkvėpė surengti viktoriną artimųjų būryje. „Šį istorinį įvykį reikia prisiminti ne tik sulaukus sukakties, bet ir jausti, vertinti kasdien, kasmet“, – kalbėjo senjoras.

Įkvėpė trys istoriniai dokumentai
Aukštkiemiuose gyvenančio A. Klupšo šeimoje įprasta paminėti valstybines šventes. „Ypač džiugiai sutikome Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį. 1918 metų Vasario 16-oji – istorinė diena, kai 20 signatarų pasirašė Nepriklausomybės Aktą. 1949 m. Vasario 16-ąją Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio taryba, aštuonių partizanų apygardų vadai Radviliškio rajone, Minaičių kaime, žeminėje, priėmė ir pasirašė Deklaraciją. Vėliau šis dokumentas patvirtintas kaip Lietuvos valstybės tęstinumo aktas“, – dėstė patriotiškumo nestokojantis, savo šalies istorija besidomintis A. Klupšas. Beje, literatūrologė profesorė Viktorija Daujotytė yra pastebėjusi, kad Deklaracijos sakinys „Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai“ – šventasis, konstitucinis. „Šios Deklaracijos signatarai yra orūs lyderiai, pakilę virš savo jau nujaučiamo likimo, kad kalba dėl kitų, kitiems“, – viename portale dalijosi ji.
„1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Aukščiausioji taryba, 124 sig­natarų parašais patvirtino Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, – kalbėjo A. Klupšas. – Kilo mintis šeimai pristatyti šių dokumentų esmę surengus viktoriną.“
Pirmoji viktorina Klupšų šeimoje įvyko minint Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio jubiliejų. Buvo pateikti 35 klausimai ir 140 atsakymų variantų. „Vyresnieji anūkai sukūrė programėlę, prisijungė visi šeimos nariai, nors atstumai nemaži – toliausiai, Vokietijoje, gyvena anūkės šeima. Ir mums pavyko“, – patenkintas kalbėjo senjoras. Vėliau viktorinų ruošimas tapo tradicija minint ir šeimos šventes. „Mūsų manymu, nepriklausomybę reikia prisiminti ne tik sulaukus sukakties, bet jausti, vertinti kasdien, kasmet“, – atskleidė A. Klupšas.

Siekęs rekordo, sulaukė įvertinimo
Pastebėjęs, jog žodyje NEPRIKLAUSOMYBĖ yra 15 raidžių, susidomėjo, kiek iš vienos raidės galima sudaryti žodžių, kuriuose šios nesikartotų. Įsijungę vaikai ir anūkai užrašė 1 250 žodžių: daugiau nei tūkstantį daiktavardžių, du šimtus būdvardžių, kelis skait­vardžius ir įvardžius. Taisyklės buvo griežtos: žodyje negalėjo kartotis tos pačios raidės, kaip antai rusas – netinka, o rusė – tinka. Teko prisiminti senoviškus lietuviškus žodžius ir posakius, peržiūrėti Lietuvos ir pasaulio gyvūnų, augalų, šalių valiutų, tautų pavadinimus, net Mendelejevo cheminių elementų lentelėje surado tinkamų žodžių.
Savo projektą A. Klupšas pristatė Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, agentūrai „Factum“, kad įregistruotų išskirtinį pasiekimą. „Pasikartojau lietuvių kalbos žinias, pabendravau su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir esu laimingas, – prisipažino sendvariškis. – Kelios komisijos turi įvertinti šį darbą, kad įregistruotų „Factum“, todėl to nebesiekėme.“ A. Klupšas džiaugėsi, kad jo sumanymas buvo įvertintas. „Per mano jubiliejinę šventę šeima padovanojo 1918 m. Nepriklausomybės Akto kopiją su asmeniniais profesoriaus Liudo Mažylio linkėjimais, – atskleidė pašnekovas. – Analizuojant dokumentą, kilo mintis kiekvieną jo žodį prilyginti vieneriems Lietuvos istorijos metams. Taigi nusileidžiame į aštuntąjį amžių, 773-iuosius metus. Kaip įdomu kopti istorijos metais! 870 m. danų kronikoje pirmą kartą paminėta Žiemgala – mano etninė žemė. 1009 m. Kvedinburgo analuose pirmą kartą parašytas Lietuvos pavadinimas. 13-ame amžiuje susijungė Baltų tautos, kūrėsi Lietuvos valstybė, o vėliau – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės era, abiejų tautų Respublikos metai. Skaudžiausią 120 metų laikotarpį Lietuva išgyveno carinės Rusijos imperijoje: 1831 m., 1861 m. sukilimai, 1905 m. didysis Vilniaus Seimas. Visa tai liudija nepriklausomybės siekimo, suverenios valstybės atkūrimo, nacionalinių vertybių išsaugojimo troškimą.“
Šiemet Klupšų šeima Vasario 16-ąją minės jau 16 narių apsuptyje.

Virginija LAPIENĖ