Seniūnaičių rinkimai: entuziastų paieškos ir rinkėjų vangumas
Pastaruosius mėnesius rajono seniūnaitijų gyventojai rinko seniūnaičius, kurie turėtų būti seniūnų pagalbininkai bei bendruomenės atstovai Savivaldybės institucijose. 11 seniūnijų išrinkti 69 iš 77 seniūnaičių. Pasak seniūnų, rinkimai daugelyje seniūnijų vyko labai vangiai: kandidatus teko ne kartą raginti, kad dalyvautų, o didžioji dalis gyventojų išsakyti savo balso taip ir neatvyko. Dviejose seniūnijose šiuo metu organizuojami pakartotiniai rinkimai. Jie pasyviausiai ne pirmus metus vyko ir vyksta rajono centre – Gargždų seniūnaitijose. Čia iš 7 išrinkta tik viena seniūnaitė. „Banga“ domėjosi, kokios pagrindinės priežastys, stabdančios rajono visuomenininkus.
Seniūnų pagalbininkai
Rajone seniūnaičių rinkimus koordinavo Sendvario seniūnė Loreta Urbutė. Pasak jos, seniūnaičių pareigas, atsakomybes ir galimybes aiškiai įvardija Savivaldos įstatymas. „Seniūnaičio darbas grindžiamas ne tiek įstatymų suteiktais formaliais įgaliojimais, kiek jo asmeniniais gebėjimais išskirti reikšmingiausias bendruomenės problemas ir svarbiausius poreikius bei laiku perduoti juos tam, kas įgaliotas priimti sprendimus. O šias pareigas einančių žmonių prioritetas turi būti gyventojų skatinimas, bendravimas su jais teritorijos priežiūros ir plėtojimo, kultūrinio ir sportinio gyvenimo organizavimo klausimais. Taip pat ryšių plėtojimas su rajono Tarybos nariais, Savivaldybės administracija, gyventojų pirminis konsultavimas, kur kreiptis“, – pabrėžė L. Urbutė. Seniūnaičiai seniūnams – tikri pagalbininkai. Neseniai išrinkti žmonės, einantys šias pareigas, džiugina ryžtu, iniciatyvomis ir ilgalaikiais veiklos planais. Jai pritarė ir Vėžaičių seniūnas Alvydas Mockus. „Seniūnaičio darbas sunkus ir reikalauja didžiulio atsidavimo, o grįžtamasis ryšys neprognozuojamas“, – pridūrė jis ir vylėsi, kad ir su naujai išrinktais seniūnaičiais ras bendrą kalbą ir kartu dirbs dėl gyventojų gerovės.
Kandidatus tenka raginti
Seniūnai „Bangai“ pasakojo, kad seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais, tad besiveržiančių į šias pareigas nėra. Mat darbų kliūva nemažai, o atlygis – simbolinis. „Daugeliu atvejų patys vietos gyventojai „nepaleidžia“ gerai dirbančių seniūnaičių ir įkalbinėja juos likti naujoms kadencijoms“, – pastebi A. Mockus. Kad kandidatus reikia kalbinti ir prašyti, jog jie dalyvautų rinkimuose, patvirtino ir Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė, ir Sendvario seniūnė L. Urbutė.
Pasak Gargždų miesto bendruomenės pirmininko Šarūno Vaičiulio, į seniūnaičius kandidatuoja tie, kurie tiki, kad gali padėti rajonui. „Galbūt žmonėms nusvyra rankos. Pavyzdžiui, matome, kad Gargžduose daug metų niekas nesikeičia. Seniūnaitis negali priimti jokių sprendimų: susikerta jo, seniūno ir Savivaldybės atstovų nuomonės, kuri ir taria lemiamą žodį. Taip pat norint tapti seniūnaičiu būtina pateikti labai daug dokumentų. Nėra aiškiai suformuluotos seniūnaičių pareigos bei atsakomybės“, – spragas įžvelgė Š. Vaičiulis.
Išlaidas iš savo kišenės
Trečiąkart Aukštkiemio seniūnaičiu išrinktas Romas Daugnoras atvirai kalbėjo, kad šįkart sutiko eiti seniūnaičio pareigas tik priprašytas gyventojų. Jis pasakojo, kad seniūnaičiams mokama 100 Eur kompensacija kanceliarinėms prekėms ar kurui per metus. Tačiau šių pinigų toli gražu nepakanka norint aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime. „Labai daug išlaidų sudaro kelionės: tiek į susirinkimus, tiek stebint, kaip atliekami darbai. Daugiausia esu suskaičiavęs, kad seniūnaičio darbai iš šeimos biudžeto atsieina net 800 Eur per metus. Atmeskime finansuojamą sumą, tad visgi išleisti tenka net apie 700 Eur“, – realybe dalijosi entuziastas.
Daugiau nei devynerius metus aktyvus vyras yra gyventojų ausys, akys bei jungiamoji grandis tarp jų ir seniūnijos. „Jei nori, kad darbai būtų atlikti gerai, kiekvieną jų privalai stebėti. Norisi dalyvauti posėdžiuose, susirinkimuose. Tačiau atsimušame į kliūtį, kad itin sunku į juos suspėti. Nes jie vyksta darbo valandomis“, – pastebi R. Daugnoras.
Pasyviausi gargždiškiai
Didžiąją dalį seniūnaičių gyventojų apklausos būdu pavyko išrinkti pirmajame ture, esant reikiamam 5 proc. rinkėjų aktyvumui. Seniūnai „Bangai“ vienbalsiai kalbėjo, kad rinkėjų pasyvumas liūdina. Juolab kad galima balsuoti ne tik seniūnijų darbo laiku. Vieną darbo dieną per savaitę gyventojams sudaroma galimybė dalyvauti apklausoje 2 valandas po seniūnijos darbo valandų. „Skambiname ir prašome, kad žmonės ateitų balsuoti. Jei reikia, laukiame ir ilgiau nei dvi valandas. Skleidžiame žinią visais kanalais, tačiau žmonės nenori balsuoti. Ieškome būdų, kaip „pagauti“ žmones, kad jie išsakytų savo balsą. Štai Ketvergiuose rinkimai vyko mokykloje, tad balsuoti raginome tėvus, kurie atveždavo savo atžalas į ugdymo įstaigą“, – gyventojų abejingumą aiškino Dovilų seniūnė N. Ilginienė. Šioje seniūnijoje pirmajame ture išrinkti 5 iš 7 seniūnaičių. Tad šiuo metu vyksta pakartotiniai rinkimai.
Pasak Vėžaičių seniūno A. Mockaus, balsuojančiųjų ir kandidatais išsikėlusiųjų skaičius – tarsi indikatorius, nusakantis, kiek gyventojams aktuali vietos savivalda.
Pasyviausi seniūnaičių rinkėjai rajono centre Gargžduose. Kaip informavo miesto seniūnas Saulius Bakšinskis, iš 7 seniūnaičių pirmajame ture išrinkta tik viena seniūnaitė. Kai kuriose seniūnaitijose iš 200–300 gyventojų balsavo tik 10–20 žmonių. Dar mažesnėse seniūnaitijose į rinkimus atėjo vos keli žmonės. „Nepamenu, kada Gargžduose pirmajame ture sėkmingai išrinkti visi seniūnijos seniūnaitijų seniūnaičiai. Priežastis, kodėl gyventojai taip neaktyviai renka seniūnaičius, labai sunku įvardyti. Galbūt stinga seniūnaičių aktyvumo ar žmonės abejoja šios pareigybės galia“, – svarstė seniūnas.
Aistė NOREIKAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.
