Senoviniuose žemėlapiuose – didinga Armėnijos istorija

Klaipėdos armėnų bendruomenės „Van“ pirmininkas gargždiškis gydytojas A. Albertjanas ir ekspozicijos iniciatorius, Armėnijos ambasadorius Lietuvoje T. Mkrtchyanas (dešinėje).

Armėnijos ambasados iniciatyva Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje ketvirtadienį atidaryta senovinių žemėlapių paroda „Žvilgsnis į Armėnijos istoriją kartografiniuose šaltiniuose“. Ekspozicijoje pristatoma per 60 istorinių Armėnijos žemėlapių, kuriuos surinko Londone gyvenantis armėnų kilmės mokslininkas Roubenas Galichianas. Parodyti klaipėdiečiams šią senovinių žemėlapių ekspoziciją buvo Armėnijos ambasados Lietuvoje ir paties ambasadoriaus Tigrano Mkrtchyano idėja.

Klaipėdos armėnų bendruomenės „Van“ pirmininkas gargždiškis gydytojas Albertas Albertjanas atidarant parodą atkreipė dėmesį, kad iš viso pasaulio garsių kolekcijų surinkti žemėlapiai atspindi ne tik Armėnijos didingą istoriją, bet ir labai skaudžius armėnų valstybės momentus. „Čia yra mūsų visų istorija. Kiekvienas turi žinoti savo protėvių praeitį. Žemėlapiuose net radau mano protėviams kažkada priklausiusias žemes, kurios dabar yra Turkijos teritorijoje“, – į klausimą, kodėl ši paroda svarbi klaipėdiečiams, atsakė A. Albertjanas.

Senovinių žemėlapių paroda „Žvilgsnis į Armėnijos istoriją kartografiniuose šaltiniuose“ jau eksponuota Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir kt.

„Esu įsitikinęs, kad ekspozicijoje turėtų kalbėti tyla, nes tik joje susikaupę pažiūrėkime į šiuos pasaulio istorijos lobynus. Šią galimybę mums suteikė Armėnijos ambasada. Eksponuojamų istorinių žemėlapių rinkinys – unikalus, nes kai kurių pradžia siekia net VI a. prieš Kristų. Paroda verta didžiulio susidomėjimo, analitinio požiūrio ir įsigilinimo“, – parodos atidaryme kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Parodos rengėjų tikslas – pristatyti lankytojui žemėlapius, kuriuose Armėnijos istorijos fragmentus galima matyti taip, kaip juos sukūrė ir aprašė graikų-romėnų, romanų, musulmoniškų ir vakarų šalių geografai bei kartografai. Ekspozicijoje yra daugiau kaip 60 žemėlapių, surinktų iš viso pasaulio garsių šaltinių ir kolekcijų. Žemėlapiuose atsispindi ir XX a. pradžios tragedija – armėnų tautos genocidas. Tačiau būtent žemėlapiai byloja, kad atkaklios ir orios tautos negalima sunaikinti ir nugalėti. Nors ir praradusi daug savo istorinių žemių, armėnų tauta ir šalis neišnyko ir užima garbingą vietą tarp viso pasaulio tautų.

„Šie Armėnijos žemėlapiai tam tikra prasme yra istoriniai dokumentai, jie sudaryti remiantis moksliniais duomenimis ir rodo tai, kas įvairiuose istoriniuose etapuose buvo tikrovėje“, – gausiai susirinkusiems į parodos atidarymą kalbėjo ekspozicijos iniciatorius, Armėnijos ambasadorius Lietuvoje T. Mkrtchyanas. Beje, pats ambasadorius reziduoja Vilniuje, ambasada dar akredituota Latvijai ir Estijai.

Daugiau informacijos apie Armėnijos istorinius įvykius ir žemėlapius pateikiama anglų kalba parodos knygoje, kurioje 61 žemėlapis yra su aprašymais.

• Šiandien Armėnija – išėjimo į jūrą neturinti valstybė pietinėje Užkaukazėje, tačiau anksčiau ji buvo didelė regio­no valstybė tarp Juodosios, Viduržemio ir Kaspijos jūrų.
• XVI–XIX a. tradiciškai armėnų gyvenamas teritorijas – Rytų Armėniją ir Vakarų Armėniją valdė tai Osmanų imperija, tai Persijos imperija. XIX a. viduryje Irano valdomą Rytų Armėniją užkariavo Rusija, o didžiąją dalį vakarinių teritorijų toliau valdė Osmanų imperija.
• 1918 m. susikūrė Pirmoji Armėnijos Respublika, vėliau prijungta prie Sovietų Sąjungos, o 1991 m. susikūrė šiuolaikinė Armėnijos Respublika.

Vilija BUTKUVIENĖ

Aut. nuotr.