Sezoninis darbas patikrina ištvermę ir padeda ateities planams
Vieniems žmonėms vasara asocijuojasi su poilsiu ir atostogomis, kitiems vasara – puikus metas užsidirbti, mokytis planuoti savo finansus, kaupti patirtį darbo rinkoje, taip pat išbandyti savo asmenines savybes. Su „Bangos“ skaitytojais pašnekovai dalijasi savo sezoninio darbo patirtimi.
Paaukotų laisvadienių negaila
Turiu asmeninę patirtį: pati vasarą nemėgstu dykinėti, tad jau trečią sezoną dirbu padavėja restorane „Gintarautojai“ Monciškėse. Studijų metais tai buvo puikus variantas: rudenį, pavasarį ir žiemą – mokslai, vasarą – darbai. Pernai studijas baigiau ir įsidarbinau mokykloje. Mokytojos darbas man patinka, rugsėjį sugrįšiu pas savo mokinius, tačiau ir šią vasarą nusprendžiau ne atostogauti, o užsidirbti papildomai. Ne paslaptis, kad sezoninio darbo ir atlyginimas geresnis, tad paaukotų laisvų dienų ne taip gaila. Galbūt kitiems pasirodys keista – tokios dvi skirtingos profesijos – mokytoja ir padavėja, tačiau, manau, kad požiūris priklauso nuo to, kur dirbi. Mano darbovietė man patinka, nes ten nesutiksi girtuokliaujančių ar priekabių svečių, anaiptol – žmonės kultūringi ir mandagūs. Šiame darbe turiu unikalią galimybę gilinti savo žinias apie gerą maistą ir kokybiškus vynus bei šampanus. Viską ragaujame, degustuojame, na, o vėliau rekomendacijomis ir žiniomis apie vyndarius, šampanistus dalijamės su restorano svečiais. Šis darbas mane praturtina kitos srities žiniomis. Sužinau daug naudingos informacijos, tačiau reikia ir fizinės ištvermės: tenka nešioti sunkias lėkštes ir visą dieną išbūti ant kojų. Kaip bebūtų, jaunam žmogui visko norisi – naujo automobilio, būsto, kelionių… Tad tam, kad ateities planai būtų greičiau įgyvendinami, renkuosi papildomai padirbėti.
Suvokė uždarbio kainą
Pasidomėjau, kaip sekasi kai kuriems kitiems jauniems žmonėms, kurie taip pat ryžosi išbandyti save sezoniniame darbe.
Septyniolikmetis gimnazistas Benediktas Motuzas šią vasarą pasirinko uždarbiauti Drevernoje, „Vandens sporto akademijoje“. Jaunuolio pareiga – įleisti žmones į poilsio zoną, sužiūrėti, kad visi turėtų apyrankes (bilietus). Vaikinas teigia, kad sezoninio darbo paieškos nebuvo lengvos – bandė rašyti kelių skirtingų darboviečių vadovams, bet atsakymas būdavo arba neigiamas, arba jo išvis negaudavo. Kreiptis dėl darbo Drevernos „Vandens sporto akademijoje“ jaunuoliui patarė mama. Benediktui čia dirbti patinka dėl gerų santykių kolektyve ir nuostabios darbo aplinkos: kasdien gali grožėtis laivais, uostu ir mariomis. Nors aplinka ir džiugina, jaunuolis sako, kad šiek tiek keista pavargti vietoje, kur atvažiuojama pailsėti, betgi darbas su žmonėmis reikalauja kantrybės. Nors dauguma malonūs žmonės, bet pasitaiko ir ypač irzlių klientų. Paklaustas, kodėl nusprendė vasarą ne ilsėtis, o dirbti, Benediktas teigė: „Atsakymas, manau, kiekvienam septyniolikmečiui aiškus. Sieksiu B kategorijos vairavimo teisių ir noriu įsigyti automobilį. Bet turiu ir kitą tikslą – kuo greičiau atprasti nuo tėvų pinigų ir pajusti atsakomybę. Norisi patirti, kad pinigai lengvai neatsiranda.“
Patirtį kaupia Norvegijoje
Nuo rugsėjo į dvyliktą klasę Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje eisiantis Ovidijus Oželis jau antrą vasarą uždarbiauja užsienyje. Jaunuolis įsidarbino skalbimo įmonėje „Nor Tekstil AS“, Norvegijoje. Darbo paieškos Ovidijui nebuvo sudėtingos. Mat jau seniai su šeima buvo nutarę, jog suėjus šešiolikai metų keliaus pas giminaitį į Norvegiją uždarbiauti. Kaip teigia jaunuolis, čia yra daugiau galimybių užsidirbti daugiau pinigų. Paklaustas, kokie šio darbo ypatumai, Ovidijus pasakojo, jog vienas pagrindinių yra mokėjimas bendrauti su įvairiais žmonėmis, t. y. vyresniais, jaunesniais, taip pat ir bendraamžiais, na, o pagrindinis ir svarbiausias įgūdis yra anglų kalba. Tiesa, jaunuoliui teko pagerinti ir rusų kalbos žinias, nes prasidėjus karui Ukrainoje įmonėje įsidarbino ukrainiečių. „Vasaros sezonu nusprendžiau dirbti, nes netrukus sukaks 18, noriu laikytis teises ir nusipirkti automobilį, norisi atsinaujinti aparatūrą ir pradėti eiti į kursus“, – dalijosi ateities planais Ovidijus.
Ir išbandymai, ir privalumai
Šešiolikmetis Jaunius Jonikas šią vasarą išbando technikos plovėjo darbą. Įsidarbinti jam padėjo brolis, kuris anksčiau čia dirbo. Nors Jauniui dar tik šešiolika, tai jau antrasis jo darbas. Praėjusią vasarą jaunuolis dirbo tėčio įmonėje, kur padėjo supirkinėti galvijus. Šiemet nusprendė išbandyti save kitur, įgyti kitokios darbo patirties. „Technikos plovėjo darbą pasirinkau dėl gero atlyginimo. Norint dirbti šį darbą, būtina būti fiziškai stipriam ir ištvermingam, nes reikia nulaikyti stipria srove purškiančią plovimo įrangą“, – pasakoja Jaunius. Sunkus darbas neišgąsdino, nes vaikinas turi tikslą užsidirbti pinigų ateities planams ir įgyti patirties, kuri ateityje praverstų.
Apibendrinus mano pašnekovų mintis apie jų sezoninį darbą, galima daryti keletą išvadų. Pirmiausia jaunuoliams darbas padeda susipažinti su pinigais – kaip jie uždirbami, kiek energijos ir pastangų reikalauja. Kita vertus, darbas svarbus ne tik dėl uždirbamų pinigų, bet ir galimybės lavinti savo įgūdžius bei asmenines savybes. Dirbdami paaugliai lavina suvokimą apie darbo rinką – kiek atsakomybės, pareigingumo ir susikaupimo reikia darbui. Tuo pačiu jie susipažįsta ir su tarpusavio ryšiais, kaip bendrauti su klientais, bendradarbiais, vadovais. Darbas taip pat gali tapti puikia proga „pasimatuoti“ savo svajonių profesiją – išbandyti darbą mėgstamoje kompanijoje ar su žmogumi, kurio pėdomis norėtųsi sekti ateityje.
Erika BLADYKAITĖ
