Širdis
Humoreska
Spec. operacijų pareigūnai sekė vieną gydytoją, įtardami jį kyšininkavimu. Sėdėdami gretimoje patalpoje klausėsi pokalbių ir laukė momento, kad įsiveržę į gydytojo kabinetą sučiuptų jį su įkalčiais. Pas gydytoją apsilankęs žmogelis pasiguodė, kad jam su sveikata kažkas negerai. Gydytojas jį nuodugniai apžiūrėjo ir sako:
– Ponas Kazimierai, jūsų širdis labai bloga.
– Negali būti, – sako Kazimieras. – Visi, kas mane pažįsta, sako, kad aš esu labai geros širdies.
– Teisingai sako, ir aš matau, kad jūs geros širdies.
– Bet ką tik sakėte, kad mano širdis bloga.
– Matote, – daktaras ieško tinkamo paaiškinimo – geros širdies žmogus ne visada turi gerą širdį.
– O ką turi?
– Deja, gyvenimas jau toks, kad dažniausiai geros širdies žmogus nieko neturi.
– Ar nė širdies?
– Širdį turi. Bet jis toks, ta prasme, nesavanaudis, kad pasiruošęs, kaip sakoma, ir savo širdį kitiems atiduoti.
– Ir apie mane taip sako, bet kas dabar tą mano širdį beims, jeigu ji tokia bloga.
– Jūs manęs nesuprantate, – bemaž teisinasi daktaras, – nors aš stengiuosi iš visos širdies jums išaiškinti.
– O tai kokia ta jūsų širdis, jeigu jau taip neina išaiškinti?
– Visi, kas mane pažįsta, sako, kad ir aš esu geros širdies.
– Matau, – Kazimieras padėjo ant stalo penkiasdešimt eurų – priimkite, prašau, čia jums iš visos širdies už jūsų gerą širdį.
Daktaras, nelietęs dovanos:
– Dėkoju, o jūs neimkite taip giliai į savo širdį, kad ji bloga. Geriau paimkite, – jis padavė receptą, – čia jums.
Agentai nebesusigaudo, kuo jie ten dalijasi, bet nebelaukė ir įsiveržė į daktaro kabinetą:
– Įstatymo vardu.
– Kas čia? – pareigūnas bedė pirštu į kupiūrą, gulinčią ant stalo.
– Geros širdies išraiška. Jeigu žmogus tokiu būdu rodo savo gerą širdį, aš negaliu užgauti jam širdies, – atsakė daktaras.
– Užteks – įsiuto agentai, – mums širdį pykina tos jūsų kalbos.
– Tai ir jums su širdimis kažkas negerai, – įsikišo Kazimieras.
– Gana, suimame abu.
– Ar jums širdis neskaudės, kad mus nė už ką suėmėte?
– Jeigu dėl tokių niekų mums širdis skaudėtų, mes tokio darbo nedirbtume.
Algimantas VAŠKYS
