Praregėjimas

Humoreska

Atėjo žmogelis pas daktarą su rimta problema – girdėti girdi, o matyti nemato. Daktarui įdomu, ką šis girdi.
– Per radiją ir televiziją kasdien girdžiu, kad mūsų gyvenimas diena iš dienos vis gerėja ir ateityje tik gerės.
– O ko nematote?
– Nematau, kad tas gyvenimas bent kiek gerėtų.
– Tikriausiai jūsų akys silp­nos, – diagnozuoja daktaras.
– Priešingai, jos stiprios, matau iš labai toli.
– Iš toli daugelis mato. Klausiu, ar toli matote, pavyzdžiui, kokius ketverius metus į priekį?
– Nežinojau, kad kas nors regėjimo stiprumą matuotų metais. Kažkokia nesąmonė, – susiraukė žmogelis.
– Nesinervinkite, – ramiai pristabdė jį gydytojas, – geriau atlikime paprastą testą – pradžioje pabandykite pažvelgti ketverius metus atgal, gal ką nors įžiūrėsite.
– Ot velnias, niekada nebūčiau pagalvojęs – matau, kad prieš ketverius metus gyvenau geriau nei šiandien.
– Puiku, o dabar pabandykite pažvelgti ketverius metus į priekį.
– Atsiprašau, bet nieko neįžiūriu, – lyg ir kaltas pasijuto pacientas.
– Nesikrimskite, daugelis neįžiūri.
– Pala, pala, o tie šnekoriai, kurie aiškina, kad gyvenimas prie jų gerėja ir gerės, negi ir jie nemato? – pradėjo protauti lankytojas.
– Jie labai gerai žino.
– Ką žino?
– Kad beveik visi, ypač tie, kurie jų išsižioję klausosi, į priekį nemato.
– Taip suteikdami jiems galimybę išsijuosus meluoti ir tuščiai žadėti?
– Na, va ir praregėjai, – šypsosi gydytojas.
Algimantas VAŠKYS