Jausmas

Humoreska

Mokykloje jis blogai mokėsi, bėgo iš pamokų, mušdavosi ir vagiliaudavo. „Tas iš kalėjimo neišeis“, – tokią ateitį daugelis jam piešė. Ir kokia gėda po daugelio metų buvo taip kalbėjusiems. Visų nuostabai jis paneigė tas pranašystes – išėjo ir ne vieną kartą. Kartas nuo karto išgirsdavau apie jo darbelius. Sutikau jį gal dešimt metų nematęs, paklausiau kuom beužsiima.
– Dirbu degustatoriumi.
– Tai bent, – nustebau, – ir ką degustuoji?
– Kartas nuo karto ragauju kalėjimo duonos.
– Ir kaip ji tau?
– Man nuo jos refliuksas.
– Suprantu, rūgštis ten sukyla ar kažkas tokio.
– Silpnas tavo supratimas. Refliuksas yra nekontroliuojamas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos turinio grįžimas į stemplę. Kai į stemplę grįžtančių sulčių kiekis viršija normą, susergama gastroezofaginio refliukso liga. Stemplės perėjimo į skrandį vietoje yra raumenų sluoksnis, kuris sudaro apatinį stemplės rauką. Ryjant ir nebūtinai kalėjimo duoną raukas atsipalaiduoja ir tada viskas sukyla ir…
– Klausyk, dėstai kaip koks daktaras, iš kur tiek žinių?
– Kai sėdėjau Lukiškėse, apsigyniau vidaus ligų bakalaurą. Supranti, laiko turėjau, mokslas nekainavo.
– Tai gal gydytoju dabar dirbi?
– Kol kas ne. Siūlė etatą tose pačiose Lukiškėse, bet atsisakiau.
– Kodėl?
– Pravieniškėse buvau baigęs tris ekonomikos kursus, tad nutariau įgytas žinias pritaikyti praktikoje: kuriu PVM grobstymo schemas. Turiu kelias įmones, tad padedu joms, vedu užsiėmimus. Sekasi neblogai.
– O jei pakliūsi?
– Vėl padirbėsiu degustatoriumi ir savo svajonę per tą laiką įgyvendinsiu: norėčiau baigti politikos mokslus. Kaip ten pas jus laisvėje sakoma: „gyveni ir mokaisi“? O pas mus: „sėdi ir mokaisi“. Marijampolės pataisos namuose aš parašiau mokslinį darbą. Palyginau dvi sėdimas institucijas šalyje – kalėjimą su Seimu ir radau daug panašumų. Į kalėjimą žmonės patenka padarę klaidą, į Seimą daugelis irgi pakliūva per klaidą. Meluoja ir tie, ir anie. Vieni, kad nesėstų, kiti, kad nors keturiems metams būtų patupdyti. Pirmieji labai kuklūs – aš to nedariau ir to nedariau, ką jūs šnekat, man nė į galvą tokia mintis neateitų, manęs ten nebuvo…Antrieji priešingai – prisiskiria sau visus nuopelnus: aš tai padariau, tai aš tai sugalvojau, visur dalyvavau. Prasižengusiems pas mus – karceris, ten – etikos komisija. Miegoti gali ir ten, ir ten. Dirbti nereikia nei ten, nei ten. Tiesiog jaučiu, kad su įgyta patirtimi ir žiniomis aš anoje pusėje, tai yra Seime puikiau pritapčiau.
– Ir nebenorėtum iš ten išeiti.
– Nepatikėsi – norėčiau.
– Kodėl?
– Niekaip neįsivaizduoju, koks jausmas turi apimti, kad ne tik išeini, bet dar ir kompensaciją už prasėdėtus metus gauni.
Algimantas VAŠKYS