Šiūparių mokykla galuojasi be vadovo

Nors mokslo metai jau prasidėjo, Šiūparių pagrindinės mokyklos mokiniai vis dar it našlaičiai – įstaiga neturi nuolatinio direktoriaus. Buvo skelbti trys konkursai jo pareigoms užimti, tačiau nė vienas neįvyko. Mat visi kandidatai buvo atkratyti Nacio­nalinėje mokyklų vertinimo agentūroje. Tad nerimsta diskusijos, ar ne per daug Vilnius reikalauja iš būsimo provincijos mokyklos direktoriaus?

Viena kalba, kita daro

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius informavo, jog Švietimo įstatymas reglamentuoja, kad kvalifikacinius reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras. Visi pretendentai į vadovus turi atitikti ne tik kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimas, kvalifikacija, pedagoginio darbo stažas, vadovavimo asmenų grupei patirtis, mokėjimas naudotis informacinėmis technologijomis), bet ir turėti ne žemesnį kaip pakankamą vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų lygio vidurkį. Kompetencijas vertina jau minėta Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Jos direktoriaus pavaduotoja Monika Bilotienė „Bangai“ sakė, jog čia yra tikrinamos žinios apie švietimo dokumentus, poįstatyminius aktus, atkreipiamas dėmesys, ką vadovas turi žinoti apie ugdymo turinį, vertinimą. Taip pat yra rengiamos praktinės užduotys: „Modeliuojamos įvairios situacijos, klausiama, kaip būsimas vadovas pasielgtų vienoje ar kitoje situacijoje. Skirtingais metodais tikrinamos tos pačios kompetencijos. Vertinimą atlieka samdomi psichologai.“ Pasak M. Bilotienės, kandidatams koją dažniausiai pakiša tai, jog pretendentų deklaruojamos pažiūros skiriasi nuo konkrečių veiksmų, atliekant praktines užduotis.

Reikalavimų kartelės neleis

„Dabar vadovų atrankos tvarka iš esmės yra vienoda tiek tūkstantinės gimnazijos ar profesinės mokyklos, tiek dvi grupes turinčio darželio ar švietimo centro direktoriaus pareigoms“, – pastebėjo A. Petravičius. Tačiau Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja tame neįžvelgia nieko bloga: „Logiška, kad užduotys yra tokios pačios. Norime gero, šiuolaikiško vadovo tiek mažai, tiek didelei švietimo įstaigai. Be to, gavę gerą kompetencijų įvertinimą pretendentai gali konkuruoti į bet kurios mokyklos konkursą. Tokiu būdu nesusiauriname jų galimybių. Reikalavimų kartelė negali būti nuleista. Žinoma, vertinimo metodiką tobuliname, tai nėra statiškas dokumentas visiems laikams.“

A. Petravičiaus žiniomis, Šiūparių pagrindinės mokyklos direktoriaus vietą norėjo užimti 6 kandidatai, tačiau nė vienas iš jų neįveikė Vilniaus užduočių. Dabar Šiūparių pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas laikinai eina pavaduotoja Alvyra Genovaitė Lučinskienė. „Dirbu pavaduotoja 0,5 etato ir už direktoriaus pareigas gaunu 70 proc. nuo savo atlyginimo – pasijuokimas. Tačiau dirbame, tvarkomės“, – sakė jau dvidešimt metų pavaduotojos duoną valganti A. G. Lučinskienė.

Anot Šiūparių bendruomenės pirmininkės Marinos Žebelienės, laikinoji direktorė puikiai tvarkosi, stengiasi. Tačiau ji užsiminė, kad stabilus, nuolatinis vadovas įstaigai taip pat būtų į naudą.

Atgraso miglota ateitis

Blogiausia, pasak A. G. Lučinskienės, kad mažėja mokinių. „Todėl visi bijo eiti į direktoriaus poziciją, juk netrukus gali viskas keistis: gal virsime daugiafunkciu centru, gal kurios nors mokyklos skyriumi…“ – svarstė pašnekovė.

„Su neįvykusių konkursų problema susiduria ir kitos savivaldybės. Ypač, jei konkursai vyksta į nedideles, kaimo vietovėse esančias švietimo įstaigas. Man teko kalbinti keletą patyrusių pavaduotojų ugdymui, rajono metodinių ratelių pirmininkų dalyvauti konkurse į Šiūparių mokyklos direktoriaus pareigas, bet teigiamo atsakymo nesulaukiau, – dėstė Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius. – Pagrindinis motyvas – sparčiai mažėjantis Šiūparių mokyklos mokinių skaičius. Niekas, turėdamas garantuotą darbo vietą, stabilų atlyginimą, nenori tapti vadovu, kuriam atėjus į šią mokyklą teks priiminėti nepopuliarius sprendimus (mažinti darbuotojų etatus, atlyginimų koeficientus, jungti klases) ir su nerimu laukti kiekvieno rugsėjo.“