Skveras Gargždų centre įgauna naujus kontūrus

Tikimasi, kad pertvarkius skverą, jis taps gargždiškių pamėgta jaukia vieta, kur bus galima atsigerti kavos lauko kavinėje, susitvarkyti įvairius reikalus, apsipirkti, patogiai laukti autobuso.

Gargždų centre, Klaipėdos gatvėje, esantis skverelis su neveikiančiu fontanu, nutrupėjusiu šaligatviu ir nykokais sovietinių laikų statiniais jau seniai šaukiasi permainų. Šią vasarą rajono valdžios pasikviesta sostinės architektų komanda tikina – nors skveras dabar atrodo nykiai, jis gali tapti šiuolaikine, jaukia erdve, mėgstama gargždiškių ir miesto svečių.

Į turgų – trys keliai

Kol kas miesto nepuošiančio skvero pertvarkymo pirmiesiems darbams vadovaujantis rajono Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius sakė, jog šiuo metu jau yra parengti skvero projektiniai sprendiniai, kuriuos Savivaldybė užsakė kartu su savo kontroliuojama įmone „Gargždų turgus“. Pasak G. Kasperavičiaus, pirmojo etapo sprendiniai kol kas apima tik centrinės aikštės dalies kelių, vedančių į turgų, sutvarkymą. Vėliau, tik dar neaišku kada, bus imtasi ir pačios turgavietės teritorijos pertvarkymo. „Vilniaus architektai buvo atvykę į vietą, stebėjo žmonių srautus, analizavo problematiką. Gargždų miestą ši komanda pažįsta, nes dirbo prie Kvietinių gatvės projekto, dalyvauja senojo Gargždų parko tvarkymo projektavimo konkurse. Jie nurodė, jog skvere esantys kioskeliai blokuoja vaizdą, danga nusidėvėjusi ir nelygi, želdiniai pasenę“, – sakė G. Kasperavičius. Projektuotojai siūlo aiškiai apibrėžti skvero erdves ir jų funkcijas, panaikinti nereikalingus įrenginius, pavyzdžiui, neveikiantį fontaną. „Išskirti trys pagrindiniai takai į turgavietę – du jau esami ir trečias – pro gėlių turgelį. Projektuotojai siūlo ne vieną variantą – daryti uždarą aikštę ar ją labiau atverti, tai yra padaryti centrinį įėjimą – bromą – į turgų ties dabartiniu gėlių kioskeliu, jo nepanaikinant, tik pertvarkant. Šiuos pasiūlymus mes svarstėme jau ne kartą su vadovybe, turgaus administracija, pakvietėme per socialinius tinklus ir gyventojus, kad pateiktų savo pageidavimus, tačiau, kaip dažnai būna, sulaukėme tik vieno kito pastebėjimo“, – sakė vyriausiasis rajono architektas G. Kasperavičius.

Apibrėžtos erdvės

Vilniečiai architektai siūlo pradėti aikštę tvarkyti pirmiausiai nuo jos netvarkingai išsimėčiusių įvairios paskirties zonų. Pavyzdžiui, žaliąją zoną padaryti griežtai stačiakampę, per visą aikštę, kurią supa komercinės – visuomeninės paskirties pastatai. Vienoje jos pusėje, kurioje stovi gražus Veiklių moterų sambūrio padovanotas suoliukas, planuojama įrengti dar 4–5 suoliukus, tarp kurių du – nestandartinio dydžio. Autobusų stotelėje siūloma statyti naujos architektūros paviljoną, į kurį būtų galima iškelti pašto, spaudos kioskelius. Jiems atsidūrus po vienu stogu susikurtų jauki transporto laukimo zona su reikalingomis paslaugomis, o pats skveras atrodytų žymiai tvarkingiau. Panašiu stiliumi būtų atnaujintas ir gėlių kioskelis, paplatinus įėjimą į turgų. „Aišku, atsivers nekoks vaizdas į vidinio kiemo pastatus. Tačiau gal ateityje, po turgaus rekonstrukcijos, mes vietoje pilkų sienų pamatysime vitrininius fasadus?“ – svarstė G. Kasperavičius. Pasak vyriausiojo architekto, pertvarkomame skvere Klaipėdos gatvėje būtų panaudojamos skirtingos dangos, sutvarkytas apšvietimas, įrengti dviračių stovai, žaliojoje zonoje vyrautų dekoratyviniai krūmai, o ne veja. Kai kuriuos medžius teks pašalinti, bet dauguma bus išsaugoti.

Tikslas – pagerinti ir investicinę aplinką

Ne vienas gargždiškis, išgirdęs, kad pagaliau bus tvarkomas vienas iš pagrindinių miesto skverų, pagalvoja, kad jo tikrai nepuoš kai kurie čia esantys sovietinės statybos pastatai. „Kaip tik dabar ir bendraujame su verslo sektoriumi, ką čia būtų galima padaryti. Šioje erdvėje suinteresuoti asmenys tik trys: knygynas, turgus ir Gargždų vartotojų kooperatyvas. Pagrindinis tikslas pertvarkant skverą – tai Savivaldybės lėšomis pagerinti investicinę aplinką ir tuo paskatinti verslą atitinkamai sureaguoti, pasitempti, išvystyti savo veiklą. Knygynas jau padarė pirmą žingsnį, atnaujino savo pastatą, ir tai labai sveikintina. Dabar lieka kooperatyvui pasinaudoti mūsų iniciatyva, galbūt peržiūrėti savo verslo politiką panaudojant pastatus. Galbūt vietoj baldų parduotuvės, kuri nelabai tinka šioje miesto vietoje, pasiūlyti kokias nors aptarnavimo, maitinimo paslaugas? Gal atsiras norinčių užsiimti šia veikla? Planuojama prie pastatų įrengti medines terasėles, čia būtų galima jaukiai pasėdėti, atsigerti kavos. Siekiame, kad ši aikštė turėtų savo išskirtinumą, būtų patogi visiems“, – sakė G. Kasperavičius.

Į aikštę – daugiau paslaugų

Pasak jo, į atsinaujinusį skveriuką būtų galima pritraukti viešųjų paslaugų, kurių teikėjai šiuo metu gerokai išsimėtę po miestą ir juos rasti gyventojams nėra patogu. „Skveriukas Klaipėdos gatvėje labai judrus, jame nuolat yra žmonių. Tarkime, į šią vietą persikeltų Migracijos padalinys, tuoj pat dar labiau padidėtų lankytojų srautai, kurie užsuktų ir į aplinkines parduotuves, knygyną, kavinę. Tokiu principu dirba dideli prekybos centrai. Kuo daugiau paslaugų – tuo daugiau lankytojų, potencialių pirkėjų, vartotojų. O ši aikštė vystytis turi nemažą potencialą. Be kita ko, galima didinti ir vienaaukščių pastatų aukštingumą, atverti praėjimus“, – sakė G. Kasperavičius. Vyriausiojo architekto teigimu, skvero pertvarkymo darbai iki gaunant statybos leidimą šiuo metu vyksta intensyviai: vyksta pasitarimai su pastatų, paviljonų, inžinerinių tinklų savininkais. Jeigu nepavyktų laiku nukelti paviljonų, kaip siūlo projektuotojai, skvero pertvarkymo darbai vis vien nesustos, teigia G. Kasperavičius. Lėšas aikštės atnaujinimui numatyta skirti iš kitų metų rajono biudžeto.