Socialinių būstų daugiabučio statyba Gargžduose sukėlė emocijų
Planuojamas 33 socialinių būstų daugiabutis Karaliaus Mindaugo kvartale Gargžduose sukėlė dalies šalia gyvenančiųjų reakciją – vieni gyventojai baiminasi galimos socialinės atskirties, kiti primena, kad socialinis būstas yra valstybės ir savivaldybių pareiga, o žmonių negalima vertinti vien dėl jų socialinės padėties, šeiminės situacijos ar negalios. Tuo pat metu Klaipėdos rajono savivaldybė aiškina, kad sprendimas statyti daugiabutį priimtas tik po nesėkmingų bandymų įsigyti būstus rinkoje, o kaimyninio Kretingos rajono patirtis rodo, kad toks modelis gali būti sėkmingai taikomas.
Nuo skaitytojo skambučio
Į „Bangos“ redakciją kreipėsi skaitytojas, prašydamas atkreipti dėmesį į socialiniuose tinkluose išplitusią informaciją apie planuojamą socialinių būstų daugiabučio statybą Karaliaus Mindaugo kvartale Gargžduose. Prisistatyti nepanoręs asmuo prašė išsiaiškinti, ar ši informacija yra tiksli ir ar Savivaldybė apie tokį projektą yra informavusi gyventojus.
Patikrinus paaiškėjo, kad tokia informacija viešojoje erdvėje iš tiesų jau buvo pasklidusi. Kaip sakė mums paskambinęs asmuo, esą Karaliaus Mindaugo kvartalo gyventojai, kurių vienas neva yra ir jis pats, Savivaldybei parašė laišką, kuriame prašoma paaiškinti, ar išties Karaliaus Mindaugo gatvėje planuojama įrengti 33 socialinius būstus.
Gyventojai, kurių vardu kalbėjo į redakciją kreipęsis gargždiškis, vietos valdžiai priekaištauja, jog žinia apie planuojamą socialinių būstų projektą Karaliaus Mindaugo gatvėje juos pasiekė ne per oficialius šaltinius, todėl, jų nuomone, gyventojai nebuvo tinkamai informuoti. Be to, jų nuomone, didelės apimties socialinių būstų koncentravimas vienoje vietoje gali sukelti socialinės atskirties židinių. Esą tokia praktika, kai vienoje teritorijoje sutelkiama daug socialiai pažeidžiamų gyventojų, siejama su koncentruotu skurdu.
Socialinių būstų stygius
Klaipėdos rajono savivaldybė redakciją informavo, kad planuodama ir įgyvendindama socialinio būsto projektus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, strateginiais dokumentais bei Europos Sąjungos finansavimo sąlygomis. Socialinio būsto plėtra yra viena iš valstybės ir savivaldybės funkcijų, skirtų užtikrinti socialinę sanglaudą, mažinti socialinę atskirtį bei sudaryti sąlygas pažeidžiamoms gyventojų grupėms gyventi oriai ir savarankiškai.
Savivaldybė „Bangai“ akcentavo, kad sprendimas statyti vieną socialinių būstų daugiabutį Gargžduose atsirado tik po kelių nesėkmingų bandymų pirkti būstus rinkoje.
„Nuo 2024-ųjų metų Klaipėdos rajono savivaldybė bandė rinkoje nupirkti 33 butus daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems, laukiantiems socialinio būsto. Buvo skelbti 5 konkursai, tačiau neatsirado būstų, kurie atitiktų reikalavimus. Todėl priimtas sprendimas Savivaldybei priklausančiame sklype statyti 33 butų daugiabutį“, – aiškino Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova.
Be to, ji pažymėjo, jog naujasis daugiabutis bus skirtas būtent dviem grupėms – daugiavaikėms šeimoms ir žmonėms su negalia kaip numatyta ES finansavimo sąlygose. Šiam projektui planuojamas ir Europos Sąjungos finansavimas, kuris sieks beveik 3 mln. eurų.
Savivaldybė taip pat pabrėžia, kad socialinio būsto plėtra yra įstatymais nustatyta funkcija, kurios tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir sudaryti galimybes žmonėms gyventi oriai bei savarankiškai.
Raštu pateiktame Savivaldybės atsakyme taip pat akcentuojama, kad socialinio būsto gyventojai nėra „atskira žmonių grupė“. Pasak Savivaldybės, tokie gyventojai jau dabar gyvena įvairiose rajono vietose – skirtinguose daugiabučiuose, skirtingose gyvenvietėse.
Dažniausiai tai yra daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai arba žmonės su negalia, kuriems reikia pritaikyto būsto. Tai reiškia, kad kalbama ne apie „naujus gyventojus“, o apie tuos pačius rajono žmones, kurie šiuo metu tiesiog neturi tinkamų gyvenimo sąlygų.
Ragina siekti tolerancijos
Savivaldybė taip pat ragina gyventojus nesivadovauti stereotipais ir nevertinti žmonių vien dėl jų socialinės padėties.
„Norime gyventojus pakviesti neturėti išankstinių nuostatų ir baimių, nesivadovauti stereotipais – jau šiandien įvairiose rajono vietose yra socialinių būstų, kurie įsikūrę įvairiuose daugiabučiuose. Socialinių būstų gyventojai gali būti jūsų kaimynai, jie lanko darželius, mokyklas, turi darbus. Jie jau dabar gyvena mūsų bendruomenėje, tad nereikėtų stigmatizuoti ir atstumti gyventojų vien dėl jų negalios, šeiminės ar finansinės padėties“, – rašoma atsakyme redakcijai.
Savivaldybė yra suplanavusi gyventojų informavimą bei projekto viešinimą, kai toks bus parengtas. „Savivaldybė visuomet viešina įvairių statinių projektinius pasiūlymus bei kitą svarbią su projektais susijusią informaciją. Šis projektas vos prieš porą dienų įtrauktas į projektinį valdymą, suburta komanda, kuri spręs ne tik statybos, bet ir gyventojų įtraukimo, sėkmingo projekto valdymo klausimus. Kadangi projektas dar nėra rengiamas, ruošiamasi pirkimui, negalime pasakyti nieko nei apie patį pastatą, nei apie terminus“, – paaiškina Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja E. Badalova.
Klaipėdos rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad turi teisę savo sklype statyti pastatus, kurie reikalingi užtikrinti jos funkcijoms. „Sveikiname išankstinį gyventojų domėjimąsi, kas vyks jų kaimynystėje, kviečiame ir toliau domėtis projektu, dalyvauti viešuose pristatymuose. Taip pat informuojame, kad sprendimai dėl konkrečių projektų vietos ar apimties priimami įvertinus objektyvius kriterijus – infrastruktūrą, paslaugų prieinamumą, teritorijų planavimo sprendinius bei tikslinių grupių poreikius“, – atsakyme „Bangai“ situaciją apibendrina Savivaldybė.
Kretingos patirtis
Panašų projektą šiuo metu jau įgyvendina kaimyninė Kretingos rajono savivaldybė. Įgyvendinus jį, Kretinga pasipildys daugiabučiu gyvenamuoju pastatu, kuriame – 44 butai. Juose, kaip ir pas mus, bus apgyvendinti asmenys su negalia ir gausios šeimos.
Tad, norėdami išgirsti kretingiškių patirtį, kreipėmės į Kretingos rajono savivaldybę, kur planuojamas socialinių būstų daugiabutis – pirmas per kelis dešimtmečius.
Kretingos rajono savivaldybė patvirtino, kad iki šiol socialiniai būstai buvo perkami rinkoje, tačiau tinkamų butų rasti vis sunkiau. Todėl pasirinktas statybos modelis.
„Praktika, kad statomi daugiabučiai socialiniams būstams, nėra nauja. Pavyzdžiui, Klaipėdoje vienoje vietoje pastatyti net keli daugiabučiai socialiniams būstams“, – aiškina Kretingos rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Rūta Laurinaitienė.
Kretingos rajono savivaldybės teigimu, klaidinga manyti, kad socialiniuose būstuose gyvenantys asmenys kažkuo skiriasi nuo kitų. „Tai tokie patys visuomenės nariai, tik patiriantys kitokių gyvenimo iššūkių. Kretingoje statomas socialinio būsto daugiabutis bus skirtas daugiavaikėms šeimoms ir asmenims su negalia, kuriems reikalingas specialiai pritaikytas būstas“, – teigia šios Savivaldybės atstovė.
Diskriminacija draudžiama
Apie socialinių būstų koncentravimo problemas kalbama ne vienoje Europos šalyje. Dideli socialinio būsto kompleksai kai kuriose vietose iš tiesų yra siejami su socialinės segregacijos rizika. Tačiau tuo pačiu specialistai pabrėžia ir kitą dalyką – daug kas priklauso ne nuo paties pastato, o nuo to, kaip projektas įgyvendinamas, kokia infrastruktūra yra aplink ir kaip į naujus gyventojus reaguoja aplinkinė bendruomenė.
Kaip ten bebūtų, Lietuvoje diskriminacija dėl socialinės, šeiminės padėties ar negalios yra draudžiama. Tai reiškia, kad daugiavaikės šeimos ar žmonės su negalia negali būti vertinami kaip probleminiai gyventojai vien dėl to, kad jiems reikalingas socialinis būstas.
Ne veltui praėjusių metų pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė Vyriausybei Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama sustiprinti žmonių apsaugą nuo diskriminacijos ir atnaujinti lygių galimybių politikos teisinį pagrindą Lietuvoje.
„Šie įstatymo pakeitimai yra svarbus žingsnis link teisingesnės ir saugesnės visuomenės, kurioje kiekvienas žmogus gali jaustis gerbiamas ir ginamas. Siekiame ne tik įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus, bet ir realiai sustiprinti žmonių teises bei asmenų apsaugą nuo diskriminacijos“, – tuomet teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Gintarė KARMONIENĖ
