Sodininkų bendrijose daržai neišnyko
Sovietmečiu išdalinti kolektyviniai sodai, dabar vadinami sodininkų bendrijomis, virsta gyvenamųjų namų kvartalais ir pretenduoja keisti savo statusą. Tačiau kai kurie sklypų savininkai iki šiol puoselėja daržus, vaismedžius ir vaiskrūmius. Savo derlius ne tik palengvina materialinę šeimos naštą, bet suteikia galimybę valgyti sveikas daržoves ir vaisius. Be to, tai puiki vieta praleisti laiką, mankštintis.
Savo užaugintos skaniausios
Senjorė Kazimiera Sipienė sklypą šioje sodininkų bendrijoje valdo apie 50 metų. Čia pasistatė namuką, kuriame tik poilsiauja. Daržoves augina beveik 6 aruose. Vasario mėnesį šiltnamyje pradeda dygti salotos. Anksti pavasarį rauna ridikėlius, skina špinatus, krapus. Atšilus čia sodina pomidorus, paprikas, agurkus. Abu su vyru visų gėrybių nesuvalgo – jomis aprūpina daugelį draugų, kurie neturi galimybės užsiauginti. Neperka nei cukinijų, nei moliūgų, nei brokolių ar šiuo metu dėl aukštos kainos išgarsėjusių žiedinių kopūstų. Savo sklype užsiveisė šilauogių, skiepytų vyšnių, persikų, abrikosų. Pasak Kazimieros, šie vaisiai labai skiriasi nuo pirktų parduotuvėje. Taigi į prekybos centrus Sipai nesidairo – valgo tik savo sveikas, be chemikalų, užaugintas daržoves, vaisius. „Nepatikima pirkti ir turguje: nežinai, kuo tręšia, – kalbėjo K. Sipienė. – Nepatogu klausytis, kuo tręšiamos braškės ar daržovės, kad gerai užderėtų… Kai paklausiau, kodėl taip daro, atšovė, jog ne sau – į turgų nešanti.“
K. Sipienė kalbėjo, kad darbas sode skatina mąstyti, išradingai planuoti daržovių auginimą. Anot pašnekovės, tai prasminga mankšta, įdomus užsiėmimas – išbando įvairių veislių daržoves, gėles.
Tačiau negalima teigti, jog sodininkų bendrijoje užaugintos daržovės pigios. „Mums iki sodo – 3,5 kilometro, tiek pat namo, – pasakojo K. Sipienė. – Sausą metą reikia važiuoti kasdien laistyti.“ Taigi sąnaudos nemažos. Ir daržovės nepigios. Bet kas gali būti brangiau už sveikatą?
„Sėkmingai auginti daržoves reikia jėgų, bet pajėgiančiam patarčiau to imtis, nes tai – sveikas gyvenimo būdas. Sodas – nauda, grožis ir sveikata“, – įsitikinusi pašnekovė. Ji pasakojo, jog kaimynystėje visi augina daržus, turi vaismedžių, vaiskrūmių. Tai daro ir jaunesni žmonės, sklypus paveldėję iš tėvų.
Poilsis ir mankšta
„Čia atsipalaiduoju, pabūnu su savo mintimis“, – šypsojosi beveik prieš 30 metų čia sklypą gavusi Juzefa Vičiulienė. Vaikai užaugo, bet daržovių augina ir dabar. Jų užtenka ne tik abiem su vyru. „Žinai, kaip užsiaugini – be chemikalų. Taigi sveikas daržoves valgai, – akcentavo pašnekovė. – Kas lieka, konservuoju.“
Gargždiškė Valerija Ilginienė daug laiko praleidžia sodininkų bendrijos „Melioratorius“ sklype. Rytą eina į autobusų stotį ir važiuoja į sodą. Pavakare grįžta namo. Beveik septyniuose aruose augina įvairiausias daržoves, dviejuose šiltnamiuose dera pomidorai, agurkai, paprikos. „Senu papratimu negaliu be darbo, – prisipažino 75-erių metų V. Ilginienė. – Neįsivaizduoju, ką reikėtų daryti, jeigu neturėčiau sodo.“ Anksčiau dirbo abu su vyru. Savo užaugintas daržoves veždavo į Klaipėdos, Gargždų turgus. Tai buvo nemažas priedas prie pensijų. Neseniai tapusi našle gargždiškė neatsisakė pomėgio auginti daržoves. „Galvoju, jog kažkas nuveš į turgų ir dabar“, – kalbėjo pensininkė. Kai kam sodo sklypas yra pragyvenimo šaltinis: ankstyvą pavasarį užaugina žalumyninių daržovių, ridikėlių, vėliau kitų ir parduoda turguje.
Nuotaiką gadina apsileidėliai
Pensininkų Birutės ir Algirdo Stonkų sklype gėlyną ravėjo dukra Silva. Šeima atriedėjo dviračiais. „Mums nieko nekainuoja čia užsiauginti daržovių: trąšų nenaudojame, – sakė Silva. – Tik sėklos kasmet brangsta.“ Penkių arų sklype Stonkai užsiaugina gėrybių ne tik sau, bet ir trims dukroms. Visai žiemai gal neužtenka, bet pagrindą turi.
Zita Jurkuvienė buvusiame savo tėvų sodo sklype pasistatė modernų sodo namelį, kuriame praleidžia daug laiko. Išpuoselėta veja, žydintys gėlynai, dekoratyviniai augalai. „Čia labai ramu“, – sakė Zita. Bet savo jaukioje aplinkoje ji pasilikusi vietos nedideliam daržui. Ruošdama pietus, išbėga ir lysvėje nusiskina svogūno laiškų, krapų, petražolių. Atvirame grunte užsiaugina agurkų, pomidorų. Nuotaiką gadina apleistas emigravusių savininkų sklypas. „Neapsikentę nupjauname – juk piktžolių sėklos plinta“, – sakė pašnekovė.
Sodininkų bendrijos „Melioratorius“ pirmininkas Vytautas Mažonas, įsikūręs čia, taip pat turi nedidelį daržą, kuriame užsiaugina daržovių. Mažame šiltnamyje dera pomidorai, agurkai. „Netręšiame cheminėmis trąšomis – norime valgyti sveikas daržoves“, – sakė V. Mažonas.
Šioje sodininkų bendrijoje parduodantieji sklypus prašo 15–20 tūkst. eurų.
- Lietuvoje yra 1 200 sodininkų bendrijų, Klaipėdos rajone – 36.
- Vienoje arčiausiai Gargždų esančioje sodininkų bendrijoje „Melioratorius“ yra 183 sklypai. Apie 90 proc. gyvenama arba poilsiaujama. Net 45 sklypuose stovi gyvenamieji namai. Daržovės, vaismedžiai, vaiskrūmiai auginami 90 sklypų. Dirvonuojančių, gadinančių nuotaiką kaimynams – šešetas.