Sporto finansavimas rajone – chaotiškas

Klaipėdos rajono savivaldybė Lietuvos mastu žinoma kaip futbolo puoselėtoja, čia kultivuojama ir daug kitų sporto šakų. Tačiau iki šiol finansavimas sporto įstaigoms, sportininkams, įvairiems sporto renginiams buvo skirstomas chaotiškai. Nebuvo bendros tvarkos, kuri numatytų aiškius finansavimo kriterijus.

Susiklosčiusią situaciją antradienį narpliojo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai, susirinkę į neeilinį posėdį Visuomenės sveikatos biure.

Nežinomųjų daugiau nei atsakymų

Sporto sritis neseniai yra patikėta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriui. Vedėja Laima Kaveckienė komiteto nariams pristatė parengtą esamos situacijos analizę ir įstatyminę bazę, kuri numato sporto plėtotę savivaldybėse. Atsižvelgiant į dabar galiojančių teisės aktų nuostatas Savivaldybė daugiausia dėmesio turėtų skirti visų amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių sportuojančiųjų poreikiams (asmenų, kurie reguliariai mankštinasi, lanko pamėgtas sporto šakos pratybas, dalyvauja varžybose, palaiko savo sveikatą).

Esamos situacijos analizė išgrynino keletą problemų. Nėra priskirtos/nustatytos konkrečios sporto įstaigų veiklos kryptys, jų siekiami rodikliai. Stinga aiškių sporto įstaigų, kurių steigėja yra savivaldybė, finansavimo kriterijų. Pasigendama ir sporto klubų rėmimo principų. Taip pat neaišku, kokie turėtų būti kasmetiniai tradiciniai sporto renginiai, kas juos organizuotų ir kaip jie turėtų būti remiami. Neegzistuoja tvarka dėl reprezentuojančių savivaldybę sporto renginių organizavimo ir rėmimo. Savivaldybės administraciją pasiekia atsitiktiniai prašymai remti vieną ar kitą renginį, kyla suirutė: kiek, kam ir kodėl? Norint to išvengti, būtina tvarka, iš anksto žinomas renginių grafikas. Sporto renginių organizavimas seniūnijose taip pat turi daug nežinomųjų: kas atsakingas, iš kur finansavimas?

Mokykla švęs 50-metį

Komiteto posėdyje dalyvavęs Gargždų sporto mokyklos direktorius Antanas Blinstrubas informavo, jog kitąmet Sporto mokykla švęs 50-metį. Čia plėtojamos dvi funkcijos: pasirinktų sporto šakų vaikų ugdymas ir bendro lavinimo mokyklų žaidynių vykdymas, kuris apima apie 50–60 renginių per metus. Pernai Sporto mokyklą lankė 460 moksleivių, buvo 43 grupės, dirbo 25 treneriai. „Norint suteikti vaikams tinkamą užimtumą sportuojant labai svarbios sporto bazės ir tinkama trenerių kvalifikacija. Treneriai nuolat tobulėja, o dėl bazių sudėtingesnė situacija. Pagrindinės problemos dėl lauko teniso, lengvosios atletikos, nes šaltuoju metų sezonu neturime, kur visų norinčiųjų sutalpinti“, – teigė A. Blinstrubas.

Jo nuomone, prioritetas turėtų būti teikiamas toms sporto šakoms, kurios turi senas tradicijas, pasiekiama puikių rezultatų ir išsiskiria masiškumu. Tai futbolas, krepšinis, iš individualių sporto šakų jis išskyrė sunkiąją atletiką. „Svarbūs tie, kurie labiausiai save rodo ir dalyvauja varžybose. Toks yra mūsų Šachmatų skyrius, stalo tenisininkai“, – vardijo jis.

Pasiūlė galimus kriterijus

VšĮ „Gargždų futbolas“ direktorius Rimantas Mikalauskas atkreipė dėmesį, kad pagal pateiktą L. Kaveckienės statistiką „Gargždų futbolas“ yra pats populiariausias. R. Mikalauskas pasiūlė keletą kriterijų, pagal kuriuos būtų galima skirstyti finansavimą: pirmiausia atsižvelgti į lygmenį, kuriame žaidžia komanda. Taip pat nepamiršti biudžeto sandaros. Seniai taikoma praktika, kad finansavimas skiriamas tiems, kurie gali ir patys prisidėti, turi kitų paramos šaltinių, rėmėjų. Svarbu ir tai, kiek klubo ugdytinių atstovauja pagrindinei komandai. „Juk norime, kad jaunuoliai liktų mūsų krašte. „Gargždų futbolas“ ketina pasirašyti sutartį su Klaipėdos universitetu ir kolegija, nes esame suinteresuoti jaunuolių neišvykimu. Reikėtų remti klubus, komandas pagal tai, kiek turime vietinių ugdytinių“, – teigė VšĮ „Gargždų futbolas“ direktorius R. Mikalauskas.

Ne mažiau aktualu, anot jo, remti organizavimą tų renginių, kurie yra papildomi, neįeinantys į pagrindinę veiklą. Įvertinti ir kiek yra nacionalinės, jaunimo, jaunių rinktinių narių gretose.

„Gargždų futbolas“ atlieka ne tik jaunimo ugdymo, aukšto sportinio meistriškumo puoselėjimo funkcijas, bet ir padeda rajone plėtoti futbolo infrastruktūrą. Prie visų Gargždų darželių jau yra įrengtos futbolo aikštelės. Taip pat projektuojama stovykla Gargždų karjerų teritorijoje, tikimasi, kad tai taps stimulu išoriniam turizmui pritraukti.

Stinga ne tik salių, bet ir žmogiškųjų resursų

Sporto centro direktorius Vaidas Liutikas pastebėjo, kad Sporto centras yra tarsi Sporto mokyklos tąsa, čia toliau sportuoja buvę mokyklos ir ne tik jos ugdytiniai. „Renginius sistemingai planuojame, turime jų tvarkaraštį. Jau tradiciniais tapo bėgimas, dviračių varžybos ir pan. Finansuojama yra iš Klaipėdos rajono savivaldybės ir Sporto centro lėšų. Nors žmonių mažėja, tačiau seniūnijose yra norinčiųjų sportuoti. Su sporto bazėmis rajonas yra sparčiai pasistūmėjęs į priekį, bet su žmogiškaisiais ištekliais yra problemų. Reikia, kad vyresnio amžiaus žmones kažkas mokytų sportuoti, už tai atsakingo asmens. Jei yra kultūros darbuotojai, tai turėtų būti ir sporto. Juk sportuoti yra ne mažiau svarbu nei patenkinti kultūrinį alkį“, – pastebėjo V. Liutikas. Pasak jo, išties reikia ilgalaikės sporto įstaigų finansavimo programos, įvesti aiškius kriterijus, tuomet bus išvengta šališkumo ir atvertas kelias objektyvumui.

V. Liutikas užsiminė, jog pagrindinė Sporto centro problema – patalpų stygius, kuri turėtų išsispręsti pastačius daugiafunkcį centrą. Tuomet būtų galima teikti daugiau paslaugų įvairaus amžiaus grupėms.

Pranešėjus išklausę Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai, Savivaldybės vadovai pasidžiaugė Sveikatos apsaugos skyriaus darbu, stipriu postūmiu į priekį šioje srityje ir akcentavo, jog dar prireiks ne vienos diskusijos, kol bus priimti kriterijai, bendra tvarka, lemsianti įstaigų finansavimą ateityje.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo