Sporto klubams papildomas finansavimas iš Savivaldybės biudžeto sukėlė aistras

Tarsi varžybose gruodžio 1 d. vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje susirungė valdančioji dauguma ir opozicija, spręsdama, ar skirti papildomą finansavimą keturiems – tinklinio, krepšinio, futbolo ir salės futbolo – sporto klubams. Akcentuota, kad numatytas didelis programinis finansavimas, tad papildomų lėšų neturėtų būti skirta. Tačiau Tarybos posėdyje valdančioji dauguma nubalsavo, kad pritaria papildomų lėšų skyrimui.
Nuomonės, ar reikia papildomo finansavimo, išsiskiria ir tarp pačių sporto klubų vadovų. Nors papildomu finansavimu džiaugiasi visi, vieni teigia, kad išsiverstų ir be jo, kiti – kad tai padeda garsinti miestą ir Klaipėdos rajoną.

Parama – 4 klubams
Tarybos posėdyje valdančiosios daugumos atstovas, Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Vaclovas Dačkauskas pristatė 4 sporto klubų – tink­linio klubo „Amber Volley“, sporto klubo „Gargždų taškas“, VšĮ „Gargždų sportas“, VšĮ „Gargždų futbolas“ – vadovų raštą, kuriame teikiamas siūlymas papildomam finansavimui. Rašte siūloma Klaipėdos rajono strateginio veiklos plano 8 programos „Kūno kultūros ir sporto plėtros programa“ priemonėje „Aukšto meistriškumo sporto komandų, dalyvaujančių aukščiausiose Lietuvos lygose, papildomas finansavimas“ šiais metais numatyti 105 tūkst. eurų papildomą finansavimą.
„Lėšos būtų skiriamos komandoms pagal jų raštą: tinklinio klubui „Amber Volley“ – 15 000 Eur, sporto klubui „Gargždų taškas“ – 5 000 Eur, VšĮ „Gargždų sportas“ krepšinio komandai BC „Gargždai“ – 45 000 Eur, VšĮ „Gargždų futbolas“ – 40 000 Eur, iš viso – 105 000 Eur“, – pranešė V. Dačkauskas. Rašte taip pat pateikiama informacija, kad šią lėšų sumą būtų galima perkelti iš Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos pastato rekonstravimo projekto. Lėšas iš pradžių projektui skyrė Savivaldybė, vėliau finansavimas, pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko, grąžintas iš pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“. Tad likusias nepanaudotas 105 tūkst. Eur lėšas norima skirti papildomam sportininkų finansavimui.
Savivaldybės 2023–2025 metų kūno kultūros ir sporto plėtros programos tikslų, uždavinių ir priemonių asignavimų suvestinėje rašoma, jog tikslui skatinti sporto klubų veiklą, kurį sudaro 5 priemonės, 2023 m. iš viso skiriama 1 689,4 mln. eurų. Iš jų sportininkų, reprezentuojančių Klaipėdos rajono savivaldybę aukšto meistriškumo sporto varžybose, finansavimo programai – 1 148,4 mln. eurų (825 tūkst. eurų iš Savivaldybės biudžeto, 323,4 tūkst. eurų – kitos lėšos, kuriomis turi prisidėti pačios komandos). 2022 m. tai pačiai programai iš Savivaldybės biudžeto – Savivaldybės pajamų iš surenkamų mokesčių – skirta 406,6 tūkst. eurų, kitų lėšų, kurias turi surinkti pačios sporto komandos, – 385 tūkst. eurų. Tad iš Savivaldybės biudžeto, kaip nurodoma programoje, skiriamas finansavimas augo šiek tiek daugiau nei dvigubai.
Dokumente „Dėl sportininkų, reprezentuojančių Klaipėdos rajono savivaldybę, ugdymo, dalyvavimo Pasaulio, Europos, Lietuvos aukšto meistriškumo varžybose, rėmimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ rašoma, kad sporto komandos įsipareigoja komandai skirti ne mažesnę kaip Savivaldybės skiriamo dydžio nuosavų ar kitų šaltinių lėšų sumą (išskyrus 2023 m., kada įsipareigoja komandai skirti ne mažiau kaip 40 proc. Savivaldybės skiriamo dydžio nuosavų ar kitų šaltinių lėšų sumą). Tai reiškia, kad komandos, išskyrus 2023 m., turi surinkti pusę sumos savo biudžete, kitą pusę skiria Savivaldybė.

Diskusijų epicentre – krepšinis
Po siūlymo pristatymo Tarybos posėdyje užvirė diskusijos: opozicija kritikavo siūlymą, valdančioji dauguma skatino skirti papildomą finansavimą. Tarybos narė, liberalų sąjūdžio frakcijos narė Loreta Urbutė teigė, kad toks prašymas nenustebino bei kritikavo mero požiūrį, jog nesilaikoma programinio finansavimo. „Jeigu tenkiname tokius prašymus, kodėl kitų įstaigų prašymus atmetame ir svarstome atidėti, nes nėra lėšų. Kiti profesionalūs sportininkai taip pat norėtų papildomo finansavimo dalyvauti varžybose. Ne paslaptis, kad viena iš prašymą pateikusių įstaigų yra audituojama, o Savivaldybė nėra įstaigos dalininkė. Mes audito išvadų neturime. Mere, nejaugi nereikia sulaukti išvadų?“ – klausė L. Urbutė.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas priminė, kad visų frakcijų pirmininkai buvo sukviesti diskusijai, tačiau pripažino, kad vieningos nuomonės nebuvo. Informuota, kad Savivaldybei pateiktas siūlymas tapti VšĮ „Gargždų sportas“ dalininke, jis bus svarstomas. „Neturėtume pažeidinėti programinio finansavimo, bet gyvenime būna įvairių dalykų, kartais tenka gelbėti. Tikrai nesutikčiau, kad mes atmetinėjame prašymus. Stengiamės įsigilinti į kiekvieną prašymą ir skirti lėšų“, – kalbėjo meras.
Opozicijos lyderis, liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Justas Ruškys komentavo mero pasisakymą ir teigė, kad dauguma frakcijų pirmininkų buvo prieš lėšų skyrimą ne pagal programinį finansavimą. „VšĮ „Gargždų sportas“ yra audituojama, be to, vėluoja, nemokami atlyginimai. Praėjo lygiai 2 sezono mėnesiai. Kas bus, kai praeis 4 sezono mėnesiai? Koks yra tas biudžetas, jei po 2 mėnesių jau turime minusą? Gal reikia susimažinti apetitą?“ – kritikos nestokojo J. Ruškys, tokį siūlymą pavadinęs tragedija.
V. Dačkauskas akcentavo, kad Klaipėdos rajone yra nustatytos trys prioritetinės sporto šakos: futbolas, krepšinis ir tink­linis. Įvardinta, kad dabartinis prioritetas – išlaikyti komandas. Tarybos nariui antrino ir socialdemokratų frakcijos narė Ligita Liutikienė, kuri akcentavo, kad klubai aptarė esamą situaciją, kokios finansinės galimybės ir perspektyvos laukia. „Šį kartą draugiškai buvo apsitarta, nereikėtų akcentuoti ir išskirti vieno klubo, keturi klubai pasirašė raštą. Mūsų pareiga padėti užbaigti šiuos kalendorinius metus“, – kalbėjo Tarybos narė.
Tarybos narė, liberalų sąjūdžio atstovė Audronė Balnionienė pažymėjo, kad Savivaldybė turėtų pirma tapti dalininke, o po to svarstyti papildomą finansavimą. „Mūsų pagrindinis tikslas remiant didžiuosius klubus eglutės principu, kad apačioje formuotųsi sveikas sportinis gyvenimas tarp vaikų ir jaunimo. Šiuo metu turėtume konstatuoti, kad iš šitų paminėtų klubų ši perspektyva nėra plėtojama. Tai neatliepia Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų poreikio, šiandien šie pinigai išeina kelių žmonių išlaikymui. Be to, klubai, gaunantys finansavimą, turi pritraukti tiek pat lėšų. Šiandien sunkiai girdisi informacija, ar iš tikrųjų taip vyksta ir ar taip bus“, – teigė A. Balnionienė.
Paskelbus balsavimą 17 valdančiosios daugumos Tarybos narių pasisakė už papildomą 105 tūkst. eurų finansavimą keturiems sporto klubams, 9 opozicijos atstovai balsavo prieš.
Tad priimtas sprendimas skirti papildomą finansavimą minėtiems klubams.

Tenkinami vienasmeniai interesai?
Po gruodžio 1 d. vykusio rajono Tarybos posėdžio Tarybos narė L. Urbutė socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje komentavo, kad valdančiosios daugumos priimtas sprendimas skirti papildomą finansavimą trims klubams šokiravo. Liberalų frakcijos narė teigė, kad 2023 m. 825 tūkst. eurų lėšos, numatytos finansavimo programoje, išdalintos pagal pateiktus sporto klubų prašymus, tad metų eigoje papildomų lėšų svarstymų neturėtų būti. „Viena iš prašymo iniciatorių – privatus klubas VšĮ „Gargždų sportas“, kurioje Savivaldybė nėra klubo dalininkė ir kuriai šiais metais jau skirta 314 400 Eur iš mokesčių mokėtojų pinigų bei pateikė papildomą prašymą 45 000 Eur. Be to, ši įstaiga, gavus sportininkų skundą, audituojama, bet merui Broniui Markauskui tai nė motais – valdančioji dauguma palaimino prašymą nesivadovaudama tvarka, paklusdama kažkokiems siauro rato interesams (prašymo globėjai Tarybos posėdyje akivaizdūs). Nei tvarkos, nei moralės, nei sąžinės kitų įstaigų, seniūnijų, gyventojų atžvilgiu. Tai jei jau pasmerkti pinigams – tai kam tos programos, strategijos ir planai? Tokia praktika ydinga, vėliau nesukrapštom pinigų darbams, kuriems išties reikia“, – rašė Tarybos narė.
L. Urbutė taip pat savo pasisakyme nurodė ir portalo „15min“ viešintą straipsnį „Gargždų“ skolos ir finansai: krizė ar paslaptingų priešų drabstymasis purvais?“, kuriame aprašoma krepšinio klubo finansinė situacija.

Krepšinio klubas atliks auditą
Opozicija ne kartą gruodžio 1 d. vykusiame Tarybos posėdyje reiškė abejones audituojamai VšĮ „Gargždų sportas“, kuriai priklauso krepšinio komanda „Gargždai“. Įstaigos direktorius Justas Bražas ir krepšinio klubo savininkas Ovidijus Jakubaitis rugpjūčio 18 d. dalyvavo Kontrolės komiteto posėdyje dėl VšĮ „Gargždų sportas“ įsiskolinimo žaidėjams ir treneriams už 2023–2023 m. sezoną. O. Jakubaitis paaiškino situaciją, jog komandos biudžetas susideda iš Savivaldybės skiriamų lėšų ir rėmėjų bei kitų lėšų, kurias sunku prognozuoti, mat kartais įmonės nutaria neberemti komandos. „Mes susidūrėme su tam tikru lėšų trūkumu. Bet visada turime planą B ir C. Intensyviai ieškome naujų rėmėjų. Krepšinis šiandien, ko gero, brangiausias sportas Lietuvoje. Mes esame labai dėkingi Klaipėdos rajono savivaldybei, papildomai nieko neprašome. Čia pamoka mums, kad mes negalime tikėtis lėšų“, – Kontrolės komiteto posėdyje aiškino klubo savininkas ir teigė, kad vykdys nepriklausomą auditą.
Tarybos narė ir Kontrolės komiteto pirmininkė L. Urbutė teikė siūlymą ir Savivaldybei atlikti finansinį auditą. „Atsižvelgiant, kad finansavimo sutartyse numatyta gautas lėšas naudoti efektyviai, pagal paskirtį, kaip yra nustatyta sportininkų, reprezentuojančių Klaipėdos rajono savivaldybę ugdymo, dalyvavimo Pasaulio, Europos, Lietuvos aukšto meistriškumo sporto varžybose rėmimo tvarkos apraše, bei siekiant išsklaidyti visas abejones dėl skirtų lėšų panaudojimo ir klubo valdymo, teikiu siūlymą. Spėju, kreipsitės ir dėl papildomo finansavimo, nes prisidėjimas Savivaldybės dar bus reikalingas. Siūlau pavesti 2023 m. 4 ketvirtyje rajono Savivaldybės kontrolierei atlikti neeilinį finansinį auditą už 2022 ir 2023 m. 3 ketvirčius“, – tuomet kalbėjo komiteto pirmininkė.
Dabartinis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) minimalus reikalaujamas LKL klubų – tarp jų ir BC „Gargždai“ – biudžetas – 600 tūkst. eurų, 2024–2025 m. sezonui, kaip rašo „BasketNews“, jis išaugs iki 800 tūkst. eurų. Minėto rajono Tarybos posėdžio metu opozicijos lyderis J. Ruškys siūlė didinti bendrąjį programinį finansavimą, tam antrino ir Tarybos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Martynas Martišauskas teigdamas, kad kitąmet reikės ieškoti papildomų lėšų krepšinio komandai „nes kitam sezonui Gargždų klubui bus reikalavimas turėti 800 tūkst. eurų biudžetą. Mes turėtume fokusuotis į kitus metus ir valdymo klausimą, labai gaila, kad šiandien šis raštas skamba dėl prastų vienasmenių sprendimų.“
Priminsime, jog 2022 m. Nacionalinės krepšinio lygos finale BC „Gargždai“ laimėjo bilietą į aukščiausiąją Lietuvos krepšinio lygą, tam reikėjo didesnio biudžeto. Praėjusių metų liepą vykusiame Tarybos posėdyje pritarta skirti papildomą 150 tūkst. eurų finansavimą krepšinio komandai.

Sporto klubo vadovų nuomonės
„Bangai“ susisiekus su krepšinio klubo „Gargždai“ savininku ir vieninteliu dalininku Ovidijumi Jakubaičiu, jis teigė, kad visada jaučiamas lėšų trūkumas, tačiau yra dėkingi už skiriamą finansavimą:
„Suma susidarė visiems nuo skiriamo biudžeto metams procentaliai. Praėjusiais metais taip pat skyrė papildomai lėšų. Gaila, kad opozicija labai negražiai elgėsi Tarybos posėdyje, labai žema politinė etika. Džiaugiuosi, kad visiems klubams skirta finansavimo.
Netiesa, kad mes esame šio siūlymo iniciatoriai, direktoriui Justui Bražui skambino tinklinio klubo „Amber Volley“ prezidentas Salvijus ir siūlė viską surašyti, ką ir padarė. Mūsų klubas tik uždėjo parašą. Gaila, kad taip vyksta, nes aš sportą visą myliu. Tarp kitko, esu ir futbolo klubo akcininkas, dalininkas, tad smagu, kad ir jie gavo paramą. Klausiau ir Tarybos posėdžio. Siūlėme jau seniai didinti bendrą programinį finansavimą, todėl Justo Ruškio siūlymas – nieko naujo. Mes pasiūlėme, ko gero, metų pradžioje merui ir politikams, su kuriais šnekėjome, kad biudžetas didėja krepšinio ir kitų sporto šakų, tad siūlėme didinti finansavimą nuo kitų metų. Viskas pabrango, pavyzdžiui, tinklinio klubui kelionės, krepšiniui dėl arenos. Vieninteliai tokie esam nuskriausti krepšinyje, nes arenos nuoma kainuoja, tačiau lėšų reikia visoms sporto šakoms.
Čia buvo norėjimas įkąsti valdančiajai daugumai dėl sprendimo, kad atsirado krepšinis, kad valdančioji dauguma nusprendė patenkinti išreikštą miestiečių norą daugiafunkcį sporto centrą statyti Dariaus ir Girėno gatvėje, kur ir nuo pradžių buvo planuojama. Šiandien sveikas protas, finansavimas skirtas ne tik krepšiniui, ir kitoms sporto šakoms, jos žaidžia aukščiausiose lygose, nežinau, kodėl mus išskyrė.
Nors ir sunkiai, bet renkame rėmėjų paramą savo jėgomis, vykdome, pateikiame audito ataskaitas, kurias mums lyg tyčia užsakė opozicijos narė, Kontrolės komiteto pirmininkė. Įsitikino ir auditorės, kad visiškai vykdome nuostatus, esame surinkę rėmėjų lėšų tiek, kiek priklauso pagal reikalavimą. Nežinau, kaip seksis kitais metais, nes nematau ekonomikos gerėjimo.
Savivaldybės auditas turėtų eiti į pabaigą, esminių pažeidimų, kiek žinau, nėra, bus galbūt rekomendacijos. Prisidėjimą vykdome, tai vėlgi, politinis užsakymas?.. Esame paruošę Savivaldybei siūlymą tapti dalininke, nes šiuo metu esu vienintelis dalininkas, nors esu daugiau socialinis darbuotojas: skiriu pinigus, eikvoju laiką, daug bemiegių naktų, o dar reikia kovoti su politinėmis jėgomis dėl neaiškių priežasčių. Stengiamės garsinti Klaipėdos rajoną, mus palaiko Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos krepšinio lygos federacija, o vietinė opozicija kaišioja pagalius ir drabsto purvais. Darydamas gera patampi priešu.“
Sporto klubo „Gargždų taškas“ pirmininkas Dainius Ston­čius „Bangai“ komentavo, kad finansinė situacija visiems nėra lengva, bet išgyventų ir be paramos:
„Finansinė suma tenkina, finansinė situacija visiems nėra lengva, bet, manau, išgyventume ir be paramos. Aišku, turėtų ir dalininkai prisidėti, ką ir darydavome. Jei nesurinkdavome iš rėmėjų, būdavo, kad vienas ar kitas dalininkas dengia tą sumą. Esu už tai, kad būtų prisidėjimas iš pačių dalininkų kai kuriais atvejais. Nesame niekada buvę žaidėjams skolingi, būna, kad vėluoja iki mėnesio mokėjimai, bet pranešame, ir tai vienetiniai atvejai. Viskas paprasta ir aišku – čia Gargždų krepšinis, kuris, kad ir kaip man liūdna, nori gyventi vien iš Savivaldybės pinigų. Ir, kai skamba ne pačiais gražiausiais žodžiais visoje Lietuvoje, žiniasklaidoje, tinklalaidėse, man skaudu tai girdėti. Mes niekada nebuvome tas klubas, kuris inicijuotų raštus papildomam finansavimui. Šiuo metu sunkiausia finansinė situacija yra krepšiniui, dėl to portalai ir tinklalaidės skalambija, kad nemokami pinigai žaidėjams.
Manau, ateina nelengvi metai visiems, o finansavimo didinimas – vieno klubo iniciatyva. Jau ir šiemet buvo didintas programinis finansavimas. Mes išgyvenom ir anksčiau, išgyvensime ir dabar. Manyčiau, kad nuo atitinkamos finansavimo sumos klubuose Savivaldybė būtų dalininkė. Žinoma, nežinau, kaip į tai reaguotų Savivaldybė.“
Tinklinio klubo „Amber Volley“ prezidentas Salvijus Paškauskas informavo, kad motyvas papildomam finansavimui – tinklinio komandos perėjimas į Baltijos tinklinio lygą:
„Papildomo finansavimo suma labai tenkina, nes motyvas, dėl ko prašėme lėšų, – komanda šiemet pradėjo žaisti Baltijos tinklinio lygoje. Viskas išbrango, pavyzdžiui, kelionės, atsirado dideli kaštai, nes jau buvome svarstę ir apie paskolas. Tad toks papildomas finansavimas – kaip gelbėjimo ratas.
Dėl iniciatyvos, tai daugiau kolegialus dalykas. Pagrindiniai klubai, kaip ir pernai, kalbėjome, kad reikia lėšų, aš nuo visų klubų parašiau bendrą raštą, visi 4 klubai sudėjo parašus, nurodydami finansavimo sumą ir motyvą. Kiekvienas pasiskaičiavo, kiek galėtų reikėti papildomo finansavimo. Buvau pirmas, kuris kreipėsi į merą, išdėstydamas rašte motyvus, kodėl reikia lėšų.
Mes prašome paramos, o kiti žmonės, neįsigilinę, kodėl paramos reikia, iškart sako, kad neduos arba nėra lėšų. Baltijos tinklinio lygoje žaidžiame turėdami mažiausią biudžetą iš 8 komandų, bet sugebame konkuruoti.
Mes savo geru lygiu, pasiekimais garsiname Gargždus ir Klaipėdos rajoną, todėl dažnai stebiuosi, kad daugeliui politikų neįdomus rajono garsinimas. Jie turi kažkokias ambicijas, o sportas labai stipriai juda į priekį – kiek turime sporto šakų. Gargždai, ko gero, vienas sportiškiausių miestų Lietuvoje. Reikia džiaugtis, kad žmonės eina ir daro, o jei ko reikia – padėti. Mes gyvu pavyzdžiu garsiname miestą. Suprantu, kad kartais nėra lėšų ir jų neskiria, tikrai nepykstu, visada ieškau kitų išeičių. Bet džiaugiuosi, kad palaiko meras ir už sportą atsakingi darbuotojai.“
VšĮ „Gargždų futbolas“ direktorius Rimantas Mikalauskas „Bangai“ trumpai komentavo, kad futbolo klubo finansinė situacija yra stabili, o renkantys paramą sportui ar menui džiaugiasi kiekvienu euru.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyrius informavo, kad šiemet keturiems sporto klubams, prašiusiems papildomo finansavimo, skirtos šios lėšos iš Savivaldybės biudžeto:

• VšĮ „Gargždų sportas“ skirta 314 400 Eur (krepšinio komandai, dalyvaujančiai LKL, – 300 000 Eur, krepšinio komandai, dalyvaujančiai RKL, – 14 400 Eur);
• VšĮ „Gargždų futbolas“ vyrų futbolo komandai, dalyvaujančiai aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje, – 250 000 Eur; moterų komandai, dalyvaujančiai aukščiausioje lygoje, – 45 000 Eur, „Banga B“ dublerių komandai (II lyga) – 21 600 Eur;
• SK „Pajūrio tinklinis“ tinklinio komandai, dalyvaujančiai Lietuvos tinklinio čempionate, LTF didžiosios taurės čempionate, Baltijos lygoje, – 56 000 Eur;
• SK „Gargždų taškas“ salės futbolo komandai, dalyvaujančiai aukščiausioje lygoje, – 56 000 Eur.
  Iš viso – 742,6 tūkst. Eur.

Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus MARKAUSKO komentaras:
„Keista, kad kai kurie politikai siekia viešumo bet kokia kaina, nesigilindami į situaciją, bet tiesiog kaltindami visus kitus. Gaila, kad prie tokių politikų galime priskirti ir Loretą Urbutę, kuri išties, manau, paskubėjo kitus kaltinti moralės stoka, tačiau nesiūlo sprendimų, kaip padėti mūsų sportininkams. Siūlyčiau politikos naujokei, kaip ji save pristato, galbūt pasidairyti į kitus miestus ar rajonus, kuriems atstovauja sporto komandos, ypač žaidžiančios aukščiausioje lygoje. Jos visos yra remiamos, nes komandos garsina savo miestus, didina jų žinomumą ir leidžia didžiuotis čia gyvenantiems žmonėms, kad jų miesto, rajono futbolininkai, krepšininkai ar tinklininkai skina pergales.
Pavyzdžiui, Mažeikių rajono savivaldybė šiemet vien tik profesionaliajam krepšiniui skyrė net 350 tūkst. Eur. Mažeikių savivaldybė prisideda ir prie to, kad Mažeikių „M Basket-Delamode“ komanda į visas rungtynes vyktų nemokamai ir ne tik komanda, bet net ir sirgaliai, kuriems kelionė autobusu į namų rungtynes Telšių arenoje yra nemokama.
Mes taip pat remiame savo komandas, turime aukšto sportinio meistriškumo programą, kuria prisidedame prie savo futbolininkų, krepšininkų ar tinklininkų pasiekimų. Tačiau nėra taip, kad visą finansinę naštą prisiima Savivaldybė. Pačios komandos turi susirinkti lygiai tiek pat lėšų iš privačių rėmėjų, kiek gauna ir iš Savivaldybės.
Tačiau sporte, kaip ir gyvenime, nutinka visko ir, kai lapkritį gavome iš visų keturių komandų – tinklinio klubo „Amber volley“, sporto klubo „Gargždų taškas“, VšĮ „Gargždų sportas“ ir VšĮ „Gargždų futbolas“ prašymą skirti papildomą finansavimą, nes finansinė jų padėtis nelengva ir, jei nebus skirta lėšų, kyla rizika, kad šių metų jos gali ir neišgyventi, ėmėme jį svarstyti. Buvo suorganizuotas susitikimas su klubų vadovais, kuriame visiems frakcijų pirmininkams jie pristatė savo finansinę situaciją, įvardijo didžiausias rizikas ir problemas. Vėliau šis klausimas nukeliavo į Tarybą, kur ir buvo priimtas sprendimas skirti papildomą finansavimą. Tai nebuvo vieno asmens sprendimas, o didžiosios daugumos Tarybos narių. Nes akivaizdu, kad negavusios papildomų lėšų komandos optimistiškiausiu variantu gali iškristi iš aukščiausių lygų, o pesimistiškiausiu – iš viso nutraukti savo veiklą.
Tai ar tikrai mes to norime? Norime, kad klubai, kurie garsina mūsų rajoną, nustotų egzistuoti? Akivaizdu, kad Taryba to nenori, to nori tik atskiri politikai. Kalbos apie pažeistas tvarkas taip pat yra mažų mažiausiai keistos. Yra programinis finansavimas, pagal kurį skirstomos numatytos lėšos ir kuris vykdomas be pažeidimų, tačiau Taryba gali skirti ir papildomą finansavimą atskiru sprendimu, kai to reikalauja situacija. Manau, kad mes, kaip Savivaldybė, turime reaguoti į realią situaciją ir padėti sportininkams, kai to reikia, neišskirdami vienų komandų iš kitų.
Na, o kalbos apie pažeistą moralę, kažkokius interesus išties liūdina, nes jos liečia ne tik politikus, bet ir mūsų sportininkus, kurie sunkiai dirba, kad garsintų mūsų rajoną.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.

Sportgates sporto klubas