Sporto krepšy sukasi papildomų etatų kamuolys

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sprendimus dėl sporto plėtros krypčių priims gruodžio mėnesį vyksiančiame Tarybos posėdyje.

Sveika, aktyvi ir sportiška bendruomenė – tai vienas iš svarbiausių Klaipėdos rajono savivaldybės, mažųjų savivaldybių lyderės, siekių. Dėl to, vadovaujantis islandų patirtimi, numatoma iš esmės keisti Gargždų sporto centro veiklą, atsirastų keturi papildomi etatai. Su galimomis naujovėmis pirmadienio rytmetį buvo supažindintas Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas, posėdžiavęs neeiliniame posėdyje. Jei Taryba palaimins naujus etatus, jų atlyginimo klausimą taip pat spręs vietos politikai.

Atsirastų treneriai universalai

Sportą kuruojančio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė „Bangą“ informavo, jog komiteto nariams buvo pristatytos sporto plėtros kryptys ir finansavimo kriterijai. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosianti LR sporto įstatymo nauja redakcija apima aukšto sporto meistriškumo sportą ir fizinį aktyvumą (t. y. asmens fizinė veikla, kuria siekiama stiprinti sveikatą, neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms).

Anot L. Kaveckienės, įgyvendinant savivaldybės gyventojų fizinio aktyvumo plėtrą ir siūloma padidinti maksimalų pareigybių skaičių Gargždų sporto centre iki 19 etatų (yra 15). Iš viso šeši treneriai universalai (du etatai būtų performuoti iš esamų Sporto centro etatų) dirbtų su rizikos grupės žmonėmis, tai ypač aktualu, nes visoje Lietuvoje ir Klaipėdos rajone per 50 proc. žmonių miršta dėl širdies kraujotakos susirgimų. „Mes taikome islandų modelį, gruodžio 10 d. jie vėl lankysis rajone“, – užsiminė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.

Minėti treneriai universalai dirbtų seniūnijose, aktyvintų vietos bendruomenę, organizuodami sporto renginius; užsiėmimus; konsultuotų sporto klubus pasirengiant varžyboms, taip pat prižiūrėtų lauko infrastruktūrą, pavyzdžiui, lauko treniruoklius, kurie iki šiol lyg ir neturėjo šeimininkų. „Rajone nebuvo sporto paslaugas teikiančios institucijos. Kaip funkcionuoja Visuomenės sveikatos biuras, Švietimo centras, taip dirbtų ir Sporto centras. Orientuotųsi į fizinio aktyvumo kryptį. Jiems būtų perduotas ir lauko, ir vidaus sporto infrastruktūros administravimas. Juridiniai asmenys per Sporto centrą turėtų būti nebefinansuojami“, – siūlymus dėstė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja L. Kaveckienė.

Atlyginimų klausimą paliko nuošaly

800 arba 1 000 Eur „į rankas“ – tokį atlygį Sveikatos apsaugos skyrius siūlo skirti kiekvienam treneriui universalui. „Darbo užmokestis ir krūvis turi būti adekvatūs. Mes norime kompetentingų specialistų“, – argumentavo L. Kaveckienė, tačiau akcentavo, kad tai tik siūlymai, apsispręsti turės vietos politikai, įvertinę finansines galimybes.

Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Raimondas Simonavičius „Bangai“ teigė, jog dėl pačios sporto plėtros strategijos komitetas pritarė, tačiau atlyginimų klausimą paliko nuošaly. „Susilaikau nuo komentarų, reikia įvertinti kontekstą: kultūros renginių organizatorių, pedagogų darbo užmokestį ir t. t.“, – replikavo jis.

Visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė pastebėjo, jog numatytas darbo užmokestis didesnis nei jų įstaigos darbuotojų. „Tačiau jei norime turėti gerą specialistą fizinio aktyvumo srityje, reikia ir atitinkamo finansavimo. Daug jų dirba privačiame sektoriuje, tad galimai ten tokie jų atlyginimai“, – svarstė pašnekovė. Pasak jos, Visuomenės sveikatos biurui svarbiausia turėti stiprius partnerius, vykdant fizinio aktyvumo skatinimo veiklą. Pastarosios paklausa didėja. Šiuo metu vykdoma programa senjorams, kam per 60 metų. Vietų skaičius tirpsta.

Minėti treneriai universalai būtų pavaldūs Gargždų sporto centrui. Šios įstaigos internetinėje svetainėje nurodytas direktoriaus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis už III ketv. – 1897 Eur. Visuomenės sveikatos biuro direktoriaus – 2018 m. II ketv. – 1512 Eur.

Aktyvintų seniūnijų gyventojus

Gargždų sporto centro direktoriui Vaidui Liutikui prisiskambinti nepavyko. Jo pavaduotojas Modestas Žukauskas informavo, jog direktorius atostogauja, darbe bus tik nuo gruodžio 7 d. Paprašytas pakomentuoti galimus pokyčius Sporto centro veikloje, atsakė: „Iš tiesų ketinama persiorientuoti į rajono gyventojų fizinį aktyvinimą. Šiuo metu yra du specialistai po 0,25 etato Priekulės ir Kretingalės seniūnijose, tačiau dirbdami tokiu krūviu jie kažko ypatingo nenuveiks. Dabar ketinama, kad treneriai universalai į kiekvieną seniūniją atvyktų 3 kartus per savaitę. Tai bus kvalifikuoti žmonės, ne iš gatvės. Būtų skelbiami konkursai pareigoms užimti, dabar yra nemažai baigusiųjų Sporto universitetą, tad turėtų atsirasti kandidatų.“

Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas R. Simonavičius įsitikinęs, jog steigti naujus etatus treneriams, sporto veiklos koordinatoriams būtų prasminga. „Sendvario seniūnijoje net nėra sporto salės. Tačiau šalia yra Jakų, Gindulių ir kt. stadionai, kur galima burti žmones, kviesti juos sportuoti. Šaltuoju sezonu Sendvario seniūnijos žmonės sportuoja artimiausiose salėse, pavyzdžiui, buvusiame Žemės ūkio technikume. Būtent sporto koordinatorius ir suktųsi iš esamos padėties, ieškotų artimiausių salių, tartųsi dėl grafikų ir pan. Juk seniūnui šios funkcijos nebepriskirsi, jis ir taip turi daug pareigų“, – nuomone dalijosi R. Simonavičius.

Verčiau meškerė nei žuvis

Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Dainius Šatkus pritaria, kad sporto reformos reikia, tačiau klausimas, ar tokia kaina. „Esu šalininkas programinių lėšų. Visada sakau, jog reikia žmogui duoti meškerę, o ne žuvį. Patys žmonės puikiai susiorganizuoja, buriasi į sporto klubus, tačiau ne visada turi, kur sportuoti. Tad gal verčiau tas lėšas, kuriomis būtų finansuojami nauji etatai, panaudoti infrastruktūros vystymui. Juolab kad nei Kvietinių–Dauparų, nei Sendvario seniūnijose nėra sporto salės. Tad kyla klausimas, ką veiks tie sporto vadybininkai. Komitete buvo paaiškinta, jog prižiūrės lauko treniruoklius, aiškins, kaip taisyklingai atlikti pratimus. Tokie argumentai manęs neįtikina“, – „Bangai“ dėstė D. Šatkus. Jis pastebėjo, kad ateityje numatoma sumažinti krūvį Sporto centrui, mat krepšinis, salės futbolas funkcionuos per programas, bus kuruojami kaip klubai, kaip dabar veikia VšĮ „Gargždų futbolas“. „Tad gal vertėtų neskubėti steigti naujų etatų, pabandyti verstis su esamais. Tik po kurio laiko, įvertinus papildomos darbo jėgos poreikį, steigti naujus etatus arba atsisakyti šios minties“, – svarstė D. Šatkus.

Skeptiškai naujų etatų atsiradimą vertina ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narė Rasa Petrauskienė: „Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja su skyriaus darbuotojais atliko be galo didelį ir reikalingą darbą. Parengė puikią sporto strategiją, kuriai pritariu. Nepritariu tik vienam punktui, tai steigiamiems 6 trenerio-sporto instruktoriaus-teisėjo etatams seniūnijose, kas per metus iš mokesčių mokėtojų atsieitų beveik 100 000 eurų. Kyla klausimas, ką veiks šie nauji etatai? Kur vyks veikla, kai yra seniūnijų, net neturinčių sporto salių. Ar nebus taip, kad įsteigsime etatus ir tada galvosime, kaip juos pateisinti? Ar yra tam poreikis? Jau geriau už šiuos pinigus apšviesti visas perėjas prie švietimo įstaigų.“

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.