Studentams egzaminų sesija – įtampa, dėstytojams – įprasta tvarka
Kiekvienais metais studentams svarbiausias egzaminų periodas universitete ar kitoje aukštojoje mokykloje. Egzaminų savaitė yra svarbi visiems studentams, neišlaikius egzamino studento laukia „skola“ ir perlaikymas, neišlaikius perlaikyto egzamino už dar vieną bandymą jau teks susimokėti, taip pat studentas pašalinamas iš valstybės finansuojamos vietos, jeigu tokioje mokėsi, ir laisva vieta atiduodama geriau egzaminus išlaikiusiajam. Savo emocijomis apie sesiją pasidalijo Klaipėdos universiteto studentai. Didžiausią nerimą jaučia tie, kurie su sesija susidurs dar tik pirmą kartą. Dėstytojai teigia, kad pastaraisiais metais pastebintys didėjantį studentų pasyvumą stengtis dėl geresnių mokymosi rezultatų.
Skirtinga pasiruošimo patirtis
Egzaminų sesiją studentai laiko 2 kartus per metus. Viena iš jų (rudens semestro) prasideda gruodžio pabaigoje–sausio pradžioje, o antroji (pavasario semestro) laukia gegužės pabaigoje–birželio pradžioje.
„Man, kaip pirmakursei, egzaminų sesija yra dar naujas ir nepatirtas dalykas, tad dabar mano emocijos kertasi su smalsumu ir jauduliu“, – prisipažino I kurso psichologijos studentė.
„Kadangi tai pirma mano sesija, nežinau, kokie egzaminai yra universitete, kuo jie skiriasi nuo egzaminų mokykloje, tas šiek tiek gąsdina“, – sakė žurnalistikos pirmakursė.
Nors jaudulio ir neslepia, bet kiek paprasčiau į sesiją žiūri aukštesnių kursų studentai, kuriems sesija nėra naujas dalykas.
„Egzaminams ruošiuosi paeiliui, kuris pirmas artėja, tam ir ruošiuosi. Stengiuosi pradėti ruoštis likus bent savaitei iki egzamino, bet ne visada pavyksta suspėti, kadangi esu dirbanti, todėl dažnai tenka ruoštis paskutinį vakarą“, – prisipažino II kurso viešojo administravimo studentė.
„Iš pradžių atrodė nesvarbu, bet kuo sesija arčiau, tuo labiau pradedu jausti baimę ir įtampą. Baisu, nes kai kurios paskaitos vyko nuotoliniu būdu, o egzaminą teks laikyti auditorijoje“, – nerimavo trečiakursė žurnalistikos studentė.
„Kol kas egzaminų sesijai dar nesiruošiu, nes reikia suspėti atsiskaityti rašto darbus, kolokviumus ir kitus tarpinius atsiskaitymus, kad galėčiau laikyti egzaminus“, – atskleidė III kurso viešojo administravimo studentė.
Neturi motyvacijos stengtis
Studentų pasiruošimą egzaminų sesijai, sunkumus ir vykstančius pokyčius pastebi ir Klaipėdos universiteto dėstytojai.
„Nežinau, kaip yra su kitų studijų programų studentais, bet man atrodo, kad Klaipėdos universiteto viešojo administravimo studentai labai pasyvūs, labai mažas skaičius bendrauja su dėstytojais, neužduoda klausimų, mažai domisi, bijo naujų atradimų, iššūkių. Nors grupės mažos, mažai kas bendradarbiauja tarpusavyje ir dalijasi informacija, čia gal daugiau nuolatinių studijų studentai.
O tie, kurie geresni, tokioje pasyvioje aplinkoje tiesiog irgi neturi motyvacijos daug stengtis, nes jaučiasi pranašesni. Nėra konkurencijos“, – mintimis dalijosi prof. dr. Jaroslavas Dvorakas, Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas, profesorius, socialinių mokslų daktaras. „Anksčiau mes egzaminams ruošdavomės kolektyviai, susitikdavome bibliotekose-skaityklose, dalindavomės klausimais ir ruošdavome tokius savotiškus atsakymus-konspektus. Panašu, kad dabar to jau nebėra“, – samprotauja Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė, politologė.
Nebėra studijuojančiųjų gausos
„Nepriklausomybės pradžioje, kai vyko daug reformų, buvo įvestas kaupiamasis balas, į kurį įėjo lankomumas, rašto darbai, įvairios savarankiškos užduotys. Tai įgalino studentus ruoštis nuosekliai, nebuvo tokio streso, kad gal nuo 1 ar 2 klausimų, kuriuos studentai gaus egzamine, priklausys galutinis įvertinimas. Dauguma studentų visą laiką atsakingai ir rimtai ruošiasi sesijai. Pasitaiko išimčių, bet tai vienetai. Dar vienas niuansas – gabumai. Anksčiau buvo dideli konkursai ir atranka, į pedagogines studijas ateidavo daug gabių ir motyvuotų studentų, bet ilgainiui padėtis prastėjo. Į tai buvo reaguota keliant stojimo balų kartelę, bet nebėra gausos norinčiųjų studijuoti. Matome, kad ėmė trūkti mokytojų mokyklose, pedagogų darželiuose“, – atkreipia dėmesį doc. dr. Vidimantas Raudys, Pedagogikos katedros docentas.
„Pasiruošimas sesijai vyksta įprasta tvarka. Studijų procesas vyksta pagal šių metų studijų kalendorių. Galbūt vienas iš pagrindinių mūsų fakulteto studentų keliamų klausimų: ar visi egzaminai vyks kontaktiniu būdu renovuojamo pastato viduje? Žinau, kad grupių seniūnai šį ir panašius klausimus dėl egzaminų tvarkos išsamiai išdiskutuoja su atskirų dalykų dėstytojais, su jais iš anksto suderina egzaminų vietą ir laiką. Kitokių rimtesnių iššūkių nepastebėjau. Kol kas sunkiausia patirtimi dėl studijų ir egzaminų organizavimo visai KU bendruomenei išlieka pandeminiai metai ir privalomas nuotolinis darbas“, – įsitikinusi Ernesta Molotokienė, Filosofijos, menotyros ir komunikacijos katedros vedėja, docentė, humanitarinių mokslų daktarė.
Miglė GAIDENKAITĖ
Klaipėdos universiteto
studentė
