su tautodailininke Audra Jankeliūniene

Prieš porą metų A. Jankeliūnienę autorinės parodos atidaryme Agluonėnų etnografinėje sodyboje sveikino sūnūs Darius ir Tomas.

Sakydama, kiek žmonių, tiek skonių, Audra pirmiausia galvoja apie savo šeimą. Vyras valgo viską. Ji pati nevalgo duonos, saldumynų, kiaušinių, jokių pieno produktų, 45-erių sūnus Darius – mėsos, trisdešimtmetis Tomas – jokių padažų, iš žuvų – tik lašišą ir baltą žuvį. Tad ruošdama šventinius pietus ar vakarienę moteris turi pasitelkti fantaziją, kaip ir tapydama ant šilko ar megzdama įmantrius raštus.

„Tomas labai reiklus maistui nuo mažens. Tai pastebėjo vaikystėje net gydytojas. Kartą jis man pasakė: „Nežinau, kokias rožytes turite jam susukti lėkštėje, kad valgytų“, – prisiminusi nusijuokė dviejų sūnų mama. Tačiau jau seniai sūnūs maistą gamina patys: Darius tai mėgo nuo vaikystės, o Tomas išmoko studijuodamas Vilniuje. Vis dėlto norėdami pavaišinti mamą, turi ir jie pasukti galvą, nes Audra, prieš kelerius metus po maisto netoleravimo testo atsisakė daugelio produktų, o iš saldumynų liko tik datulės.

„Vienas įkvėpimas – vienas kilogramas. Taip sakydavau tada, kai svėriau net 115 kilogramų. Jaučiausi prastai. Pusę metų griežtai laikiausi gydytojos nurodymų, ir svoris pradėjo kristi ne badaujant, o valgant tai, kas tinka mano organizmui“, – sakė Audra. 15 kilogramų – per du mėnesius, 32 kilogramai – per pusmetį. Tokie buvo svorio pokyčiai. „Anksčiau valgiau 1–2 kartus per dieną, o dabar – 5 kartus. Svoris nebekrenta, bet ir nebeauga“, – džiaugėsi ne tik viršsvorio, bet ir sveikatos problemų atsikračiusi moteris.

Pakeisti iš esmės mitybą Audrai pavyko lengvai. Pirmiausia atsisakė majonezo, bet ėmė gaminti jį pati iš marinuotų avinžirnių. „Į neplatų indą įpilti tris šaukštus skysčio nuo avinžirnių, įdėti 10 avinžirnių, 1–1,5 skiltelės smulkiai supjaustyto česnako ir viską sutrinti smulkintuvu. Į vientisą masę pamažu pilant 180 ml alyvuogių aliejaus salotoms, atsargiai maišyti, kol pabals. Tada įberti druskos ir pipirų“, – išbandytą naminio majonezo receptą pateikė Audra. Pasak jos, šis majonezas tiks ir prie žuvies, ir prie mėsos patiekalų. Tad jį gamins ir artėjant Kalėdoms.

„Kai sūnus Darius prieš 23 metus sukūrė šeimą, pasitarėm, kad Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus švęsime kartu su marčios tėvais. Buvo laikas, kai ėjome per šventes iš vienų namų į kitus. Neseniai Darius nusprendė, kad mes jau pasenome, ir švęsime jo namuose“, – šypsojosi visada gerai nusiteikusi Audra, tačiau šiemet teks šventes pasitikti visiems savo namuose. Maistą šventėms ruošdavo kiekviena šeima. Audra tradiciškai virdavo, kaip ji sako, „gyvo“ spanguolių kisielių, kepdavo starkį su morkomis, gamindavo spirgę. „Keptuvėje be jokio riebalo reikia pakepinti sumaltas kanapes, įberti truputį druskos, muskato, pipirų, o tada beliks bulvę su lupena išsivirti“, – dar vieną tradicinio patiekalo receptą pateikė Audra.


SPANGUOLIŲ KISIELIUS

Reikės spanguolių, bulvių krakmolo, citrinos, cukraus ir vandens.

Pusę stiklinės bulvių krakmolo užpilti šaltu vandeniu, pamaišyti ir palikti, kol virs spanguolės. 5 l puode užvirinti vandenį, įberti apie 300 gramų spanguolių ir virti, kol jos taps minkštos ir leisti spanguolėms „šaudyti“, t. y. trūkinėti. Tada nukaisti, perlieti per sietelį ir likusias uogas pertrinti per sietelį, kad neliktų sėklų, tada dar kartą likučius užpilti verdančiu vandeniu ir vėl pertrinti per sietelį. Į puodą pilti nepilną stiklinę cukraus, išmaišyti, o kai ištirps, įspausti pusės citrinos sulčių, galima įmesti truputį žievelės, 15 spanguolių ir vėl pavirti. Tik dabar pilti lėtai į puodą permaišytą krakmolą ir virti kisielių nuolat maišant, ant lėtos ugnies, kad krakmolas nesušoktų gabalais. Kai pasirodo jau pirmieji virimo burbuliukai, nukaisti, bet nevėsinti šaltai. Virti reikėtų iš vakaro kitai dienai.

Laima ŠVEISTRYTĖ

Asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių