Sugrįžtuvės prie indaujų ir drobės maišelių

Gražus aplinkosauginis pavyzdys praėjusį savaitgalį pastebėtas Priekulėje vykusioje miesto šventėje. Čia vietoj įprastų plastikinių maišų šiukšlėms akį glostė drobiniai maišai.

Europos Sąjungos direktyva, uždraudžianti vienkartinį plastiką, įvairios socialinės akcijos, žiniasklaidos dėmesys Lietuvoje sparčiai augina domėjimąsi aplinkosaugos iniciatyvomis. Akivaizdžiai plinta tendencija naudoti kuo mažiau plastiko bei ieškomos alternatyvos šviesti tiek save, tiek kitus. Aplinkosaugos idėjoms nėra abejingi ir gargždiškiai, atsisakantys plastikinių maišelių, vienkartinių indų.

Su savo puodeliais

Populiarios Gargždų kavinės „Rūta. Saldainiai ir kava“ šeimininkė Valdonė Gėdminė tikisi ateityje plastiko atsisakyti visiškai. Šiuo metu parduodamus skanėstus pakuoja į popierinius maišelius, o klientus aktyviai kviečia įsigyti bambukinius puodelius. Į kavinukę skatina atsinešti savo puodelį ir tai padarius suteikiama 5 proc. nuolaida gėrimui.

Plastikinių indų atsisakyta ir Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre. Anksčiau organizuojamuose renginiuose ir stovyklose naudoję plastikinius indus, centro darbuotojai pastebėjo didžiulį plastiko atliekų kiekį ir pradėjo naudoti tik paprastus indus. Prie šios gražios centro iniciatyvos prisidėti nusprendė ir Loretos Mazalienės vadovaujama UAB „Gerduva“. „Jų dėka galime savo indaują papildyti vis naujais indais: puodeliais, lėkštutėmis, gertuvėmis. Daugelis mūsų svečių stebisi indų gausa ir kad mums pavyko atsisakyti plastikinių“, – padėką verslo įmonei išreiškė centro vadovė Skaid­ra Karalienė. Plastiko atsisakymu centro iniciatyva nesibaigia – čia visi nuolat skatinami rūšiuoti.

Gyvenimo būdas – tausoti aplinką

Aplinką tausojančios gyvensenos puoselėtoja Gintarė Dambrauskaitė, jau keletą metų gyvenanti pagal „Zero Waste“ (nulinių atliekų) principą, sako, kad šiandien jau yra pakankamai alternatyvų įprastiems plastikiniams maišeliams, jog būtų galima jų visiškai atsisakyti arba naudoti tik tam tikrais atvejais.

Mergina džiaugiasi, kad jos gyvenimo būdu, skatinančiu tausoti aplinką ir vartoti tik perdirbtas, perdirbamas arba daugkartines pakuotes, užsikrėtė ir jos močiutės, kurios iš nebereikalingų užuolaidų dabar siuva ne tik šluostes namams bet ir įvairiausius daugkartinius maišelius. Jų jau pridovanojo visai giminei.

Šiuolaikinius plastikinius maišelius 1965 m. sukūrė švedas Stenas Gustafas Thulinas. Pigiai ir paprastai pagaminamas produktas greit išpopuliarėjo ir tapo neatsiejama kiekvieno namų ūkio dalimi, o prekybos centrai ėmė juos naudoti vietoje popierinių pirkinių maišelių. Kasdien pirkėjai iš parduotuvių parsineša net po kelis maišelius ir po to juos tiesiog išmeta, net nesusimąstydami, kas įvyksta jais atsikračius. Plastikiniai maišeliai suyra tik per 100–500 metų, o žala gamtai nepataisoma. Jie yra viena didžiausių komunalinių atliekų, teršia vandens telkinius, o dėl kontakto su jais žūsta gyvūnai.„Man tokie maišeliai sukelia daug sentimentų, nes tai sujungia jauną ir seną kartas vienam bendram tikslui. Taip mes mokomės iš savo senelių to tikro požiūrio į išteklius ir atliekas“, – kalbėjo G. Dambrauskaitė ir pridūrė, kad močiučių siūtus maišelius ji dabar naudoja net ir drabužiams keliaudama, nes jie ne tik universalūs, bet ir labai patogūs.

Vieta be plastiko

Populiarinant aplinkosaugą, Lietuvoje kuriasi vis daugiau nevyriausybinių organizacijų, aktyvus jaunimas buriasi įvairioms akcijoms, kurių metu kalba apie ekologines problemas. Viena tokių organizacijų – „Nula“, kurios bendraautorė yra buvusi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos moksleivė Rasa Syminaitė. Beje, ji gimnaziją baigė Lietuvos Tūkstantmečio metais ir yra laimėjusi „Bangos“ laikraščio inicijuotą premiją už puikius brandos egzaminų rezultatus. Vėliau studijavusi užsienyje, daug keliaujanti Rasa savo patirtimi yra dalijusis Gargžduose susitikime su baigiamųjų klasių moksleiviais.

R. Syminaitės ir jos kolegės Ramonos įkurta „Nula“ – viena patogi vieta priemonėms be vienkartinio plastiko rasti ir įsigyti savo buičiai. Socialiniame tinkle Rasa rašė, kad kone dvejus metus visi jos ir draugės pokalbiai baigdavosi tema, kaip kasdienybėje dirgina sunaudojamo plastiko kiekis. Tad merginos nusprendė, kad užteks kalbų ir perėjo prie darbų. Atidariusios internetinę parduotuvę su ekologiškomis prekėmis iniciatyvos autorės siekia pamatyti pokytį kasdienybėje, vartojimo kultūroje ir įpročiuose. „Nulos“ tikslas yra ne tik priemonės gyvenimui be plastiko, bet viena pagrindinių iniciatyvos misijų – aplinkosauginis švietimas ir idėjų, siekiančių pokyčių aplinkosaugoje, sankaupa.


Patarimai, kurie padės nepamiršti daugkartinio pirkinių maišelio

  • Įsigykite bent keletą įvairių dydžių maišelių, skirtų mažesniems ir didesniems pirkiniams. Maišelis turi būti kompaktiškas ir patogus, o geriausia, jei jis yra dovanotas brangaus žmogaus ir kelia jums malonius prisiminimus.
  • Turėkite bent vieną patogiai susilankstantį mažą maišelį, kurį galite prisisegti prie savo raktų pakabuko – taip maišelis visada bus šalia, kai tik jo prireiks.
  • Laikykite maišelius gerai matomoje vietoje, kad išeinant iš namų maišelis neliktų nepastebėtas. Visada turėkite keletą daugkartinių pirkinių maišelių automobilyje.
  • Panaudoję maišelį vėl padėkite jį į tą pačią vietą.
  • Įtraukite savo vaikus: pasakokite jiems, kodėl svarbu naudoti daugkartinius pirkinių maišelius, ir paprašykite jų jums priminti apie daugkartinį maišelį einant apsipirkti.

Laurynas STONKUS

Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content