Sveikatos priežiūros ekspertai: svarbiausia – ligų prevencija
Moksliniai tyrimai rodo, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs 1 iš 3-ijų šalies gyventojų. Ši diagnozė Lietuvoje kasdien ateina į 50-ies šeimų gyvenimus. Duomenys rodo, kad statistika nepalankiausia moterims: nors Lietuvoje jų gyvenimo trukmė 10 metų ilgesnė nei vyrų, jos, Higienos instituto (HI) duomenimis, kur kas dažniau miršta nuo onkologinių susirgimų.
Krūties vėžys – dažniausias
2021 m. šalyje piktybiniais navikais sergančių moterų skaičius pasiekė 76 tūkst. – tai 25 tūkst. asmenų daugiau nei vyrų atvejų, todėl moterims galimybė nemokamai tirtis sveikatą pagal ligų prevencijos programas tampa būtinybe.
Pasak Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėjos Ievos Vincerževskienės, krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Didžiausi sergamumo rodikliai stebimi vakarietiško gyvenimo būdo aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Lietuvoje sergamumo krūties vėžiu rodikliai yra vieni žemiausių Europoje ir kas metai nustatoma daugiau nei 1 600 naujų šios onkologinės ligos atvejų. Yra stebimas nuolatinis sergamumo krūties vėžiu rodiklių didėjimas.
„Nors Lietuvoje jau nuo 2005 m. yra vykdoma atrankinės mamografinės patikros programa, kurios tikslas yra sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio jį nustatant ankstyvose stadijose, tačiau ankstyvose stadijose (I ir II stadijoje) yra nustatoma tik apie 70 proc. visų krūties vėžio atvejų. O juk kuo ankstyvesnėje stadijoje nustatomas vėžys, tuo geresni gydymo rezultatai ir tuo geresni išgyvenamumo rodikliai. Lietuvoje, jei krūties vėžys buvo nustatytas I stadijoje, 5-erių metų išgyvenamumas yra 98 proc., t. y. 98 proc. moterų su I stadijos krūties vėžiu išgyvena mažiausiai 5-erius metus ir gyvenimo kokybė, taip anksti diagnozavus vėžį, po gydymo dažniausiai išlieka nepakitusi. Tuo tarpu, krūties vėžį nustačius IV stadijoje, 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis tėra 31 proc.“, – teigia I. Vincerževskienė.
„Nustačius krūties vėžį anksti, liga dažniausiai pagydoma. Tai turbūt svarbiausia žinia moterims, kuria norėčiau pasidalinti, – sako gydytoja radiologė Rūta Briedienė. – Kol krūties vėžys mažas, jis nesukelia jokių simptomų, o geriausiai pastebimas radiologiniais diagnostikos metodais – mamografija, ultragarsu, magnetiniu rezonansu. Todėl labai svarbu nuosekliai tikrintis profilaktiškai. Rekomenduojama kartą per metus atlikti krūtų ultragarsinį ištyrimą visoms moterims, o vėliau, nuo 50 metų amžiaus, pasinaudoti prevencinės mamografijos galimybe.“
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai krūties vėžio prevencinėje programoje dalyvavo daugiau nei 119 tūkst. moterų. Iš jų beveik 800 pacienčių mamografijos tyrimas padėjo nustatyti arba leido įtarti piktybinio pobūdžio pakitimus.
Didinamas finansavimas prevencijai
Nedžiugina ir gimdos kaklelio vėžio statistiniai duomenys. „Kiekvienais metais Lietuvoje apie 400 moterų suserga ir apie 210 moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Tai yra mirtys, kurių galėtume išvengti, jei laiku pastebėtume audinių pakitimus gimdos kaklelyje dar iki tol, kol jie tampa piktybiniai. Kitų šalių patirtis rodo, kad tinkamai vykdant atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programą galima ženkliai sumažinti tiek sergamumą šios lokalizacijos vėžiu, tiek mirtingumą nuo jo, t. y. turime galimybę pakitimus nustatyti dar tada, kai jie nekelia pavojaus moters gyvybei ir yra lengvai išgydomi. Būtina paminėti ir tai, kad gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausias onkologinis susirgimas 15–54 metų amžiaus moterų grupėje“, – sako I. Vincerževskienė.
Onkologė tikisi, kad ateityje situacija pasikeis, tam vilčių teikia ir vakcinacijos žmogaus papilomos viruso vakcina programa, kuri pradėta Lietuvoje 2016 m. „Pagrindinis veiksnys išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Lietuvoje didelės rizikos tipų ŽPV (t. y. tie, kurie siejami su gimdos kaklelio vėžio atsiradimu) paplitimas didesnis nei kitose Europos šalyse, todėl tikimės, kad mergaičių vakcinacija taip pat prisidės prie teigiamos rodiklių dinamikos ateityje“, – sako I. Vincerževskienė.
„Iš 2021 m. gimdos kaklelio prevencinėje programoje dalyvavusių 127 tūkst. moterų 135 atvejais nustatyta patologija, kuri ateityje gali progresuoti į gimdos kaklelio vėžį. Vien dėl šių dviejų programų pernai pavyko išgelbėti daugiau nei 900 moterų“, – skaičiuoja dr. R. Briedienė.
Nuo šių metų gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa papildyta naujomis paslaugomis – žmogaus papilomos viruso ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimais nustatyto amžiaus moterims. Dėl to programai skirta 3,3 mln. eurų daugiau. Taip pat puse milijono eurų šiemet padidėjo ir krūties vėžio prevencinės programos finansavimas. Kasmet VLK skiria vis daugiau lėšų prevencinių programų vykdymui. Šiemet tam suplanuota 30,8 mln. eurų – 6 mln. eurų daugiau nei pernai.
Parengta pagal pranešimą spaudai
