Sveikatos šventė Gargžduose: kaip išmokti užduoti drąsius klausimus ir suprasti kartas?

Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos biuro direktorė Dalia Petrikienė: „Gargžduose pirmą kartą subūrėme bendruomenę į Sveikatos šventę, kurioje netrūko geros energijos, naudingų pranešimų, aktyvių veiklų ir nuoširdžių pokalbių apie sveikatą. Ši diena dar kartą parodė – sveikesnė bendruomenė prasideda nuo mūsų pačių pasirinkimų.“

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, švęsdamas savo veiklos 20-metį, pirmą kartą sukvietė bendruomenę į išskirtinį ir vasarišką renginį „Sveikatos šventė 2026“. Šventės šūkis – „Sveikata prasideda nuo ryšio!“

Pagrindinis renginio motyvas – priminimas, jog žmogaus sveikatai svarbu ne tik fizinė stiprybė, bet ir emocinė būklė. Ypatingas dėmesys renginio lektorių pranešimuose buvo skiriamas tarpasmeninio ir vidinio ryšio kūrimui, padedant suprasti, kad tik mes patys galime pagerinti kasdienę komunikaciją su artimaisiais bei aplinkiniais.
Sąsaja su savimi
Profesionalus lektorius, vidinės organizacijų kultūros formavimo, krizių valdymo ir asmeninio tobulėjimo ekspertas Mindaugas Vidugiris pranešime „Ryšio kūrimas su savimi, kitais ir bendruomene“ išdavė sėkmingo bendravimo receptą: „Mokėti užduoti klausimą – turėti drąsos“. Lektorius dalijosi pavyzdžiais bei praktinėmis užduotimis ir pabrėžė ne tik tai, kaip svarbu mokėti klausti, bet ir gebėti priimti, jog į klausimą ne visuomet bus atsakyta.
Praktinių užduočių metu dirbant grupėse, ekspertas susitelkė ir į pačius tėvus bei jų atžalų auklėjimą. M. Vidugiris savo klausytojus privertė trumpam sustoti ir atsigręžti į save, užduodant svarbius egzistencinius klausimus. „Ką tu gero padarei ir ką gero tau padarė kiti?“ – retoriniu klausimu pub­liką sužadinti siekė M. Vidugiris. Šią praktiką profesionalas rekomendavo išbandyti kartu su savo vaikais. „Pateikdami tokį uždavinį iš mokyklos grįžusiam vaikui, automatiškai skatinsime jo vidinį dialogą ir įsivertinimą, ką šiandien tu padarei gero, o ką gero tau padarė kiti“, – siūlė M. Vidugiris. Tokia lektoriaus provokacija paskatino auditoriją susimąstyti apie pusiausvyrą tarp davimo ir priėmimo. Pasak M. Vidugirio, gebėjimas sąžiningai sau atsakyti į šiuos klausimus ne tik padeda valdyti asmenines krizes, bet ir kloja tvirtą pamatą emocinei pilnatvei bei sąmoningam santykiui su pasauliu.

„Mokėti užduoti klausimą – turėti drąsos“, – sako lektorius, ekspertas M. Vidugiris.


„Paklauskite tėvų, kokie jie buvo jauni, ir leiskite jiems pasidalinti, ko jie nemoka“, – dar vienas M. Vidugirio auditorijai sukurtas impulsas susimąstyti. Lektorius akcentavo, jog gebėjimas parodyti savo pažeidžiamumą ir nežinojimą yra tikrosios brandos požymis. Pasak pranešėjo, klausimas tėvams apie jų jaunystę sugriauna „dirbtinius barjerus“ ir idealizaciją, o nuoširdus prisipažinimas, jog „aš to nemoku“, atveria duris mokymuisi ir nuoširdžiam kasdieniam dialogui su artimaisiais.
Kartų skirtumai
Renginio programą tęsė šeimos psichologė, rašytoja ir „Dienoraščio sielai“ įkūrėja Aurelija Ananjevaitė. Šįkart mokymų lektorė su šventės dalyviais kalbėjosi visiems artima tema: „Kartų skirtumai. Kaip suprasti vienas kitą?“ Kiekviena karta auga visiškai skirtingame istoriniame, technologiniame ir socialiniame kontekste, o tai natūraliai suformuoja skirtingas vertybes, baimes bei bendravimo įpročius. Suprasti šiuos skirtumus yra gyvybiškai svarbu, nes tai leidžia atsisakyti išankstinių nuostatų ir nereikalingo pykčio. „Kai suprantame, jog vyresnės kartos noras patarinėti kyla iš giluminio poreikio pasirūpinti saugumu, o jaunosios kartos maištas – iš noro kurti savo identitetą, tarpusavio priekaištus pakeičia empatija“, – dalinosi psichologė Aurelija. Suvokimas, kaip mąsto kita karta, padeda šeimoje kurti saugią erdvę, kurioje niekas nėra teisiamas vien už tai, kad pasaulį mato kiek kitaip.
Lektorė akcentavo keletą skirtumų tarp kartų ir kaip jie atsispindi kasdienėje komunikacijoje: „Vyresnioji karta yra linkusi vertinti stabilumą, ilgalaikius įsipareigojimus bei lojalumą.“ Tai tokio tipo žmonės, kurie labiau už viską vertina racionalumą. Vyresnioji karta yra įpratusi matyti pavyzdžius, kuriuose jų tėvai dirbo vienoje darbovietėje dešimtmečius, kur santuoka tampa įsipareigojimu ir pamatine vertybe visam gyvenimui. Na, o posakis „ką pasakys žmonės“ yra svarbiausias faktorius priimant sprendimus. Toks elgesys nėra atsitiktinis – tai veidrodis į jau turimą aplinką.
„Jaunesnioji karta dažniau vertina lankstumą, autentiškumą, asmeninę laimę, emocinį intelektą ir vidinę sveikatą“, – teigia A. Ananjevaitė. Darbo keitimas kas keletą metų jiems atrodo normalu. Z karta labiau už viską rūpinasi savo psichine sveikata. Na, o tai, kas vyresnėms kartoms atrodo kaip perteklinė savimeilė – jiems tai tampa būtinybe.

Šeimos psichologė A. Ananjevaitė kalbėjo visiems artima tema: „Kartų skirtumai. Kaip suprasti vienas kitą?“


Sąmoningas santykis su pasauliu
Puikiai suprantame, jog skirtingos kartos bendrauja ir informaciją suranda unikaliai. Žmonių įvairovė yra pats įdomiausias dalykas siekiant suprasti pasaulio veikimą ir norint atrasti ryšį tiek su savimi, tiek su aplinka.
„Sveikatos šventė 2026“ ne tik leido pasitikti vasarą aktyviai ir prasmingai, bet tuo pačiu mums priminė, kad, norėdami susikurti stabilią emocinę gerovę, turime įsileisti ir įdėti pastangų siekdami išgirsti kitą. Tikimasi, jog renginio pabaigoje kiekvienas klausytojas įsisąmonino, kad stipriausias ir sveikiausias ryšys gimsta tada, kai suprantame, jog esame skirtingi, bet vienodai reikalingi vieni kitiems.

Ema LINKEVIČIŪTĖ
Klaipėdos universiteto žurnalistikos specialybės praktikantė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Daugiau straipsnių

Skip to content