Švietimo įstaigų jungtuvės – neišvengiamos?

Permainų vėjai pastaruoju metu siaučia ne tik Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje (patvirtinta nauja jos struktūra), bet jau klibina ir švietimo įstaigų duris. Planuojama reorganizuoti 10 švietimo įstaigų, mažesnės rajono mokyklos bus jungiamos prie didesniųjų. Pertvarka rajone turėtų būti baigta jau kitų metų vasarą.

Nustatė perteklinius etatus

Šiuo metu Klaipėdos rajone veikia 11 lopšelių-darželių, 11 pagrindinių mokyklų, 3 mokyklos-daugiafunkciai centrai, 3 gimnazijos, 1 progimnazija. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos užsakymą UAB „Civitta“ įvertino Savivaldybei pavaldžias ugdymo ir švietimo įstaigas. Nustatyta, kad tik 46 proc. švietimo sistemoje dirbančių darbuotojų yra pedagoginiai darbuotojai. „Civittos“ ataskaitoje rašoma, kad administracinio/pagalbinio personalo (įskaitant mokyklų vadovus) dalis bendroje švietimo įstaigų etatų struktūroje neturėtų sudaryti daugiau kaip 30–35 proc. Darytina išvada, kad Savivaldybė švietimo biudžeto sąskaita finansuoja 550–600 perteklinių etatų, jokia forma nesusijusių su ugdymu ar švietimo kokybe.

„Procesas neturės jokios įtakos mokiniams – ugdymo programos nesikeis, mokyklos, darželiai ir toliau dirbs kaip dirbę“, – užtikrino vicemerė V. Riaukienė.

„Savivaldybė su pavaldžiomis įstaigomis, būdama regione vienu didžiausiu darbdaviu, švietimo įstaigose vykdo labiau socialinę-užimtumo politiką, suteikdama žmonėms darbo vietas ir galimybę gauti atlygį už darbą. Tačiau ši politika neturėtų būti finansuojama švietimo įstaigų ir Klaipėdos rajono vaikų sąskaita, atitinkamai etatų skaičių ir biudžetą perkeliant į užimtumo, socialinės politikos ar miesto infrastruktūros priežiūros programas“, – rašoma „Civittos“ ataskaitoje.

Prijungs prie didesnių

Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė „Bangą“ informavo, kad planuojama reorganizuoti 10 švietimo įstaigų – Pašlūžmio mokyklą-daugiafunkcį centrą, Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinę mokyklą, Vėžaičių lopšelį-darželį, Dovilų lopšelį-darželį, Agluonėnų lopšelį-darželį, Kretingalės lopšelį-darželį, Drevernos lopšelį-darželį, Kvietinių lopšelį-darželį, Priekulės muzikos mokyklą, Šiūparių mokyklą-daugiafunkcį centrą. „Šios įstaigos bus prijungtos prie didesnių mokyklų ar gimnazijų. Procesas neturės jokios įtakos mokiniams – ugdymo programos nesikeis, mokyklos, darželiai ir toliau dirbs kaip dirbę“, – užtikrino vicemerė V. Riaukienė.

Anot jos, iki gruodžio 20 dienos projekto komanda visoms reorganizuojamų ir reorganizavime dalyvaujančių mokyklų bendruomenėms baigs pristatyti parengtų pertvarkymų plano projektus. Taip pat renkama ir analizuojama informacija apie etatus ir pareigybes, finansinę įstaigų situaciją. „Tik susisteminus šiuos duomenis ir aptarus padėtį su įstaigų vadovais, bus sprendžiami tolimesni klausimai, susiję su etatų skaičiaus tikslinimu. Pertvarka leis efektyviau naudoti lėšas švietimo įstaigoms administruoti, padės išvengti mažų rajono mokyklų uždarymo, jungiant jas su didesnėmis“, – aiškino pašnekovė.

Mokinių stoka išjudino pamatus

Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos direktorė Kristina Ruškienė „Bangai“ sakė, jog situacija liūdna. „Šiuo metu mokykloje ugdomi 55 vaikai su darželio grupe. Be jos, būtų 47. Yra dešimt dešimtokų, jie išeis, o kitąmet ateis tik 1 pirmokas. Mokinių mažėjimo tendencijos labai ryškios. Nebėra vaikų, to pamato. Jei ne šis faktorius, galėtume kovoti, protestuoti prieš planuojamą reformą, esame stipri bendruomenė, tačiau, kai mokinių skaičius toks, nieko nepakeisi. Tenka susitaikyti su tokia situacija, kaltų nėra. Jaunų šeimų Judrėnuose nedaug. Vaikai užauga, išvažiuoja mokytis ir negrįžta“, – apgailestavo K. Ruškienė, pati gyvenanti Judrėnuose ir mokykloje dirbanti jau 31 metus. „Taip, darbo neteksiu ir aš. Ieškosiu kito“, – užsiminė ji.

Kretingalės vaikų lopšelį-darželį ketinama prijungti prie Kretingalės pagrindinės mokyklos. Lopšelio-darželio direktorė Regina Baranauskienė neigiamai vertina tokius planus: „Žymiai geriau, kai įstaiga yra savarankiška, pati gali planuoti savo biudžetą, priemonių įsigijimą ir pan. Dabar Kretingalės pagrindinės mokyklos direktorei teks atsakomybė už kelias ugdymo įstaigas, bus sunku viską sukontroliuoti, sužiūrėti. Visiškai kitokia situacija, kai vadovas vietoje. Vadovavimas per atstumą nėra efektyvus. Manau, prijungtos įstaigos prie didžiųjų bus kaip šuniui penkta koja.“ Pati R. Baranauskienė Kretingalės vaikų lopšelyje-darželyje dirba jau keturis dešimtmečius. Ji džiaugiasi, kad pavyko suburti stiprų kolektyvą, visi pedagogai su aukštuoju išsilavinimu.

Tėvus permainos jaudina

Ketinama reforma jaudina ir ugdytinių tėvus. Agluonėnų lopšelio-darželio tėvų bendruomenė kreipėsi į vadovybę su prašymu palikti ugdymo įstaigą savarankišką. „Džiaugiamės darželio veikla, sukurta puikia atmosfera kūrybingam ugdymui, kuri yra labai svarbi kiekvienai besiformuojančiai asmenybei. Suprantame, kad prijungus įstaigą prie didesnės, liks tos pačios auklėtojos, ugdytiniai neturės tiesioginio sąlyčio su nauja įstaigos vadovybe. Tačiau visi žinome, kad nuo vadovų priklauso ir darbuotojų darbas, kolektyve tvyranti atmosfera, kurią, žinoma, labai greitai pajunta patys mažiausieji. Manome, jog nukentės tiek ugdymo kokybė, tiek įstaigos materialinė bazė“, – tėvų bendruomenės poziciją išreiškė Asta Marcinkeviča. Ji pasakojo, jog tėvai buvo informuoti, kad esą dėl struktūros pokyčių konkrečiai Agluonėnų atveju bus sutaupyti 48 tūkst. Eur per metus. „Tačiau ar tie pinigai bus investuojami į Agluonėnų bendruomenės poreikius, niekas neatsakė“, – apgailestavo pašnekovė.

Yra sukurta peticija, kuria agluonėniškiai prašo palikti Agluonėnų lopšelį-darželį funkcionuoti kaip atskirą biudžetinę įstaigą.

KOMENTARAS

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vaclovas MACIJAUSKAS: „Reorganizacijai pritariu, nes tai leis gerinti moksleivių ir ikimokyklinio ugdymo procesą. Administraciniai kaštai šiuo metu sudaro didelę švietimo finansavimo dalį. Reorganizavus įstaigas lėšų rezervas, kurį bus galima panaudoti atlyginimų didinimui, mokyklų materialinės bazės ir ugdymo proceso gerinimui, sudarys apie 400 000 eurų per metus. Tai žymus priedas prie įstaigų finansavimo. Pagal atskiras įstaigas tai būtų nuo 35 iki 60 tūkstančių eurų metams.

  Kitas dalykas, kad šiuo metu mažosios įstaigos valdymui išleidžia santykinai dideles sumas, palyginti su ugdymo sąnaudomis. Be to, pagerėtų ugdymo kokybė, nes galėtume padidinti atlyginimus ir priimti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus arba mokyti esamus. Tokios reorganizacijos metu nekis ugdymo personalas, tai yra reorganizacija paveiks tik administracijas. Pati įstaigų geografija išlieka ta pati, ir gal Judrėnų tėveliai nesistengs išvežti pradinukų ar penktokų į Veiviržėnus, nes ugdymas vyks toks pat kaip ir Veiviržėnų gimnazijoje.

  Dabar kai kuriose šalia esančiose įstaigose turime po valgyklą, kur pertvarkius į vieną pagerėtų kokybė bei sumažėtų savikaina.

  Žinoma, gaila, kad dalis darbuotojų turės galvoti apie savo išėjimą į darbo rinką, tačiau bendru atveju tai situaciją pagerins, nes atsiras konkurencija ir kils kokybė.

  Permainos niekada nėra lengvos ne tik tiems, kuriuos jos paveikia, bet ir tiems, kurie jas daro. Pokyčiai mus daug ko išmoko ir suteikia galimybę tobulėti.“

ĮDOMU

UAB „Civitta“ ataskaitoje pažymima:

• Apie 50 proc. išlaidų yra tiesiogiai susijusios su švietimu. Ugdymo priemonių įsigijimui Savivaldybė skiria apie 37 Eur metams vienam vaikui.
• Mažiausia išlaidų dalis iš tiesiogiai su ugdymu susijusių išlaidų yra skiriama pedagogų kvalifikacijos kėlimui – tik 40 tūkst. Eur per metus, tai sudaro iki 60 Eur vienam pedagoginį darbą dirbančiam darbuotojui.
• Administracijos ir kitų darbuotojų užmokesčio išlaidos sudaro trečdalį visų išlaidų ir šie darbuotojai sudaro daugiau nei pusę (54 proc.) etatų bendrame pasiskirstyme.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.

„Procesas neturės jokios įtakos mokiniams – ugdymo programos nesikeis, mokyklos, darželiai ir toliau dirbs kaip dirbę“, – užtikrino vicemerė V. Riaukienė.