• 9 gruodžio, 2021
|

Švietimo skyriui – matematikos galvosūkis

Projekte dalyvaujančių Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Endriejavo, Kretingalės, Lapių ir Dituvos pagrindinių mokyklų vadovai, matematikos mokytojai džiaugiasi, jog lektorė dr. A. Kratavičiūtė-Ališauskienė jiems atskleidė naujų bendradarbiavimo su mokiniu ir jo tėvais galimybių. Iš viso projekte dalyvauja 56 matematikos mokytojai, klasių ir mokyklų vadovai. Taip pat į projekto veiklas įtrauktas klasių tėvų ir mokinių aktyvas.

 

Klaipėdos rajono 5–8 klasių moksleivių matematiniai gebėjimai nėra tokie stiprūs, kokiais būtų galima didžiuotis. Ne visos klasės pajėgia pasiekti ir šalies vidurkį. Kokios to priežastys, analizę atliko Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius. Situacijai pagerinti įgyvendinamas ES lėšomis finansuojamas projektas ,,Motyvuoti mokytojai ir tėvai – motyvuoti mokiniai“.

„Pagrindinis tikslas – pagerinti 5–8 klasių mokinių matematinius gebėjimus“, – akcentavo Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja N. Gotlibienė.Priežasčių – virtinė

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė informavo, jog dar rengiant projekto paraišką buvo analizuojami mokyklų 2017 m. 6 ir 8 klasių matematikos Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatai (projekto 3 mokyklų matematikos rezultatai buvo žemesni negu šalies tokio tipo mokyklų ir 2 mokyklų šiek tiek aukštesni), analizuotas kultūrinis-socialinis-ekonominis mokyklų kontekstas, ugdytinių mokyklos lankomumas, tėvų dalyvavimas mokyklos veikloje bei susirinkimuose, atliktas vidinis mokyklų personalo įsitraukimo tyrimas.

Buvo įžvelgta keletas probleminių vietų. Pirmiausia klasės vadovo kaip lyderio mokiniams vaidmens nebuvimas. Pedagogų autoriteto kritimas. Kuo aukštesnėje klasėje mokosi vaikas, tuo mokytojas jam yra mažesnis autoritetas. Silpna mokytojų motyvacija pokyčiams skatinant mokinius įtraukti į ugdymo procesą. Mokyklos, kaip „antrųjų namų“ vaidmens sunykimas vaiko gyvenime. Nepakankamas tėvų dalyvavimas vaiko ugdymo procese. Bendradarbiavimo ir psichologinio ryšio tarp tėvų ir mokytojų stoka. Mokyklos bendruomenės, kurioje aktyviai dalyvautų mokytojai, mokiniai bei jų tėvai, nebuvimas. Atotrūkis tarp 5 ir aukštesnių klasių moksleivių įsitikinimų dėl mokyklos lankymo būtinumo. Taip pat pastebėta tendencija, jog kuo aukštesnėje klasėje vaikas mokosi, tuo rečiau tėvai ateina į mokyklą.

Per skubėjimą nukenčia bendrystė

Atsižvelgiant į problematiką, organizuoti klasių vadovų ir matematikos mokytojų mokymai, vyko projekto mokyklų vadovų individualios konsultuojamojo ugdymo sesijos, suorganizuotos 5 bendros mokinių, mokytojų ir tėvų sesijos mokyklose. Iš Vilniaus atvykusi projekto lektorė ir konsultantė dr. Aistė Kratavičiūtė-Ališauskienė akcentavo, jog jos tikslas – suburti bendruomenę vienam tikslui, kad tėvų, mokytojų ir mokinių susitikimai būtų ne pavieniai, o sistemingi.

„Mūsų bėda – skubėjimas. Dirbu tiek užsienyje, tiek Lietuvoje – visur pirmiausia stengiamasi atlikti administracinius darbus ir pamirštama 20 proc. darbų, kurių rezultatas nėra greit matomas. Bendruomenės subūrimui pritrūksta laiko, tad reikia ryžto. Kai yra motyvuoti tėvai ir mokytojai, tada randasi motyvacija ir vaikui“, – įsitikinusi A. Kratavičiūtė-Ališauskienė. Anot jos, nuo 5 klasės tėvai rečiau užsuka į mokyklą, tuomet daugėja vaikų praleistų pamokų skaičius, mokytojų motyvacija taip pat mažėja. Tai vienos iš priežasčių, kodėl matematikos rezultatai prastėja. Tačiau jų, pasak lektorės, yra visas komplektas. Tad rengiama metodika mokytojams, kuri juos motyvuotų. Taip pat kreipiamas dėmesys į ugdymo turinį, kaip jį pateikti, kad mokinys susidomėtų, kaip užmegzti ryšį su mokiniu.

Tėvams – 15 min. per dieną

Dar spalį Lapių pagrindinėje mokykloje įvyko pirmoji sesija, kur buvo sukviesti tėvai, pedagogai ir mokiniai. Mokyklos direktorė Vilija Lukauskienė „Bangai“ pasakojo, jog ir anksčiau būta bendruomenės susirinkimų, tačiau dažniausiai ne visi išdrįsdavo išsakyti savo lūkesčius, rūpesčius ir pan. „Šįkart grupė buvo nelabai didelė, bet kiekvienas privalėjo išsakyti savo mintis. Pradžioje nedrąsiai, bet vėliau atmosfera pasikeitė. Pasirodo, visi panašiai galvojame, bet nesusikalbame“, – pastebėjo V. Lukauskienė. Buvo iškelti tikslai, kuriuos įsipareigota įgyvendinti iki Naujųjų metų. Mokytojai išsikėlė tikslą vesti interaktyvias pamokas, vaikai – pabendrauti su tėvais nors 15 min. per dieną. Daug kalbama, jog tėvai neskiria laiko vaikams, viso labo tik 7 min. turiningam bendravimui, tačiau 5–8 klasių mokiniai taip pat neretai tampa abejingi tėvų klausimams. Lapių moksleiviai pažadėjo, jog daugiau skirs laiko tėvams. O pastarieji dažniau užsuks į mokyklą, pabendraus su pedagogais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių